aA
Nuotaikų svyravimai arba nuotaikos neturėjimas, apatija, sutrikęs miegas, nevalgymas arba valgymas be perstojo, sunkumas laikytis higienos, nuolat besisukančios mintys apie tam tikrus gyvenimo įvykius ar net mintys apie nenorą gyventi – keli iš požymių, jog žmogus gali išgyventi emocinę krizę.
Pasikeitusių mitybos ar miego įpročių priežastis gali būti emocinė krizė.
Pasikeitusių mitybos ar miego įpročių priežastis gali būti emocinė krizė.
© Shutterstock

„Asmens sveikatos klinikos“ medicinos psichologė Laura Viškelytė sako, kad pastebėjus nors vieną iš simptomų rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.

Lygiai tai pat, kaip suskaudus dantį einama pas stomatoplogą pasitikrinti, nes laukimas gali tik pabloginti situaciją, o tuomet jau gali reikėti rimtesnės ir ilgesnės pagalbos, sakoma pranešime spaudai.

Emocinė krizė yra žmogaus reakcija arba atsakas į tam tikrus gyvenimo įvykius – tiek išorinius, tiek vidinius. Išorinės emocinės krizės priežastys gali būti skyrybos, netektis, ligos atsiradimas, prasti santykiai šeimoje.

Vidinės – nežinojimas, ko nori iš gyvenimo, nepasitikėjimas savimi, didelis savikritiškumas, perfekcionizmas ir kitos. Kartais žmogus gali net sąmoningai nesuvokti šių priežasčių, tačiau atsiranda emocinės krizės simptomų.

Dėl to gali pasikeisti mūsų santykiai, būti sunkiau atlikti darbus, kasdienę veiklą. Kadangi visi mes esame skirtingi, tai atsakas ir jo stiprumas gali būti skirtingas“, – sako psichologė L. Viškelytė.

Didžiosios Britanijos Psichikos sveikatos fondo 2018 m. atlikto tyrimo (dalyvavo daugiau nei 4,5 tūkst. tiriamųjų) duomenimis, 74 proc. apklaustųjų nurodė, jog patyrę emocinę krizę nesugebėjo su ja susitvarkyti.

Beveik pusė teigė dėl streso valgę per daug arba nesveikai, bene trečdalis – jog pradėjo vartoti alkoholį arba vartojo jo daugiau nei įprasta, 16 proc. prisipažino pradėję rūkyti arba ėmę rūkyti dažniau.

Pusė apklaustųjų, kurie patyrė stresą, teigė jaučiantys ir depresijos simptomus, o 61 proc. – nerimo jausmą. Trečdalį iš nurodžiusiųjų tam tikru savo gyvenimo momentu jautus stresą buvo aplankę minčių ir apie savižudybę.

Medicinos psichologės L. Viškelytės teigimu, didžiulė problema, kad emocinę krizę išgyvenantys žmonės užuot kreipęsi į specialistus dažnai yra linkę rinktis greitai prieinamas „pagalbos“ priemones – alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas. „Jos padeda tam kartui užsimiršti ir atsipalaiduoti, tačiau pačio sunkumo neišsprendžia“, – konstatuoja psichologė.

Pasak L. Viškelytės, gydant emocinę krizę svarbus sergančiojo ir specialisto bendradarbiavimas: „Koks bus gydymas ir kiek jis truks, dažniausiai priklauso nuo individualių žmogaus simptomų, jų priežasties atsiradimo, poreikių ir norų.

Labai svarbu kartu su specialistu aptarti ir nusistatyti tikslus, uždavinius ir tinkamus kiekvienam tinkamus gydymo būdus. Pacientams gali būti taikomas farmakologinis gydymas, psichoterapija, individualus ar šeimos konsultavimas, grupinė terapija ir kiti būdai.“

Medicinos psichologė Laura Viškelytė klinikoje nuo kovo 6 dienos teiks nemokamą pagalbą emocinę krizę išgyvenantiems žmonėms – vyks tiek individualios, tiek šeimų konsultacijos.

Taip pat organizuojamos ir nemokamos psichologinės pagalbos grupės slaugantiesiems artimuosius. Pastarųjų tikslas – pailsėti, nors trumpam atsitraukti nuo ligos, su kažkuo pasidalinti neraminančiais prieštaringais jausmais.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.2857

Top naujienos

Vyriausybė trečiadienį žada keisti karantiną: gerų žinių gali tikėtis kavinės ir prekybos centrai (61)

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Vyriausybė trečiadienį svarstys įvairius karantino...

„Sodra“: atlyginimai auga dar sparčiau nei pernai, vidutinis uždarbis – 1465 eurai (249)

Gyventojų darbo pajamos šiemet auga netgi sparčiau nei pernai, tačiau didėja ir atskirtis –...

Seimui teikiami atnaujinti biudžetai: pokyčiai laukia darbuotojų, verslininkų, pensininkų tiesioginė transliacija (1)

Antradienį Seimui pateikiami atnaujinti 2021 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetai. Juose...

Iš Roterdamo – Gintarė Urnikienė: kaip prieš „Eurovizijos“ pirmojo pusfinalio pasirodymą jaučiasi Lietuvos atstovai

Pagaliau atėjo „Eurovizijos“ dalyvių bei konkurso gerbėjų ilgai lauktas metas – šiandien...

Seimas nusprendė: Mizaras taps Konstitucinio Teismo teisėju Valantinas paskirtas LAT teisėju  (66)

Seimas antradienį balsavo dėl naujų Konstitucinio Teismo ( KT ) ir Lietuvos Aukščiausiojo...

Tradicinę šeimą pasišovusių ginti „valstiečių“ flange ir kitoks balsas: ne visi pritaria Širinskienei (202)

Skirtingų lyčių asmenų santuoka pagrįstą šeimą pasišovusioje ginti Lietuvos valstiečių...

Baltarusijos nepriklausomo naujienų portalo Tut.by redakcijoje – kratos (1)

Gegužės 18 dienos rytą Minske prasidėjo Tut.by – vieno iš didžiausio nepriklausomų...

Netrukus – mokyklų tinklo pertvarka: 150 iš 1000 bus „motininės“, bet neigia jų virtimą elitinėmis (164)

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė savo „Tūkstantmečio...

Paaiškėjo, kas šiemet „Eurovizijos“ finalo eteryje skelbs, kaip savo balsus finalistams paskirstė lietuviai (1)

Šį šeštadienį, gegužės 22 dieną, „Eurovizijos“ dainų konkurso finalo metu žiūrovai...

Prie Vilniaus „Audi“ rėžėsi į „Toyota“: sužaloti žmonės (13)

Antradienį, apie 10.43 val., kelyje A2 (Vilnius-Panevėžys), neprivažiavus Maišiagalos, įvyko...