aA
Regis, kuo mažiau turto ir pajamų žmogus turi, tuo labiau jis turėtų galvoti apie ateitį, galimybes susitaupyti ir susikurti stabilų finansinį užnugarį. Paradoksalu, tačiau įvyksta priešingas dalykas: žmogus nustoja galvoti apie tokią tolimą perspektyvą, kaip pavyzdžiui, pensija ir užuot atidėjęs taupymui, gali pasikeisti mobilųjį telefoną į naujesnį arba pasiimti greitąjį kreditą ir prisipirkti prabangių daiktų.
© Shutterstock nuotr.

Turėdami per mažai santaupų netikėtoms ar netgi planuotoms išlaidoms, praradę pastovias pajamas ar staiga sumažėjus turtui tikriausiai kiekvienas iš mūsų pradėtume jaustis nesaugiai, kasdieninis streso lygis išaugtų. Toks stresas vadinamas finansiniu stresu ir su juo susiduria nemaža dalis žmonių. 2012 metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik kas antras vyras ir kas trečia moteris jaučiasi finansiškai saugiai.

Visi likusieji išgyvena didesnį ar mažesnį finansinį stresą. Dažniausiai apklausos dalyviai teigė, kad nesaugūs jaučiasi dėl to, jog neturi pakankamai santaupų (61,5 proc.), šiuo metu nedirba arba partneris uždirba daugiau (32,4 proc.), neturi pakankamai sukaupę turto (21,7 proc.). Tyrime atsiskleidė tendencija, kad vyrų finansinio saugumo jausmas tiesiogiai susijęs su jų pajamomis, išsilavinimu bei vaikų skaičiumi. Šiems dalykams didėjant, auga ir vyrų saugumo jausmas. Tuo tarpu moterims saugiau jaustis nepadeda nei aukštesnis išsilavinimas, nei pajamos, o didesnis vaikų skaičius netgi didina moterų finansinį stresą.

Lyginant su kitomis šalimis, lietuviai turi pagrindo jaustis nesaugiai. Lietuvoje namų ūkių sukauptos santaupos sudaro apie 44 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu ES vidurkis siekia 174 proc., Centrinės ir Rytų Europos 66 proc. BVP.

Finansai yra stiprus stresorius

Galima būtų numoti ranka, pasakyti sau kad ne piniguose laimė, taip nuvertinant pinigų svarbą saugumo jausmui ir mėginant sumažinti kylantį stresą. Tačiau finansinis stresas yra anaiptol ne menkniekis. Maždaug prieš keturiasdešimt metų psichiatrai Th.Holmes ir R.Rahe sudarė streso skalę, į kurią įtraukti 43 įvairūs neigiami gyvenimo įvykiai (dažniausiai netektys ir pokyčiai) pagal poveikio stiprumą. Visi įvykiai buvo įvertinti 100 balų skalėje, kur daugiausiai – 100 balų yra įvertinta sutuoktinio mirtis. Finansinės padėties pasikeitimas skalėje yra vertinamas 38 balais, artimo draugo mirtis yra viena pakopa žemiau ir įvertinta 37 balais. Taigi finansinė netektis gali sukrėsti panašiai, kaip bičiulio praradimas.

Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad finansinius sunkumus patiriantys žmonės dažniau skundžiasi sveikatos problemomis. Amerikiečiai netgi sukūrė ir skaičiuoja “skolų streso indeksą”, kuris rodo streso ir skolų ryšį su sveikata ir gera savijauta. 2009 metais, pačiame finansų krizės įkarštyje, šis indeksas buvo pakilęs į rekordines aukštumas. Ilgalaikio streso metu organizme nuolat yra padidintas streso hormonų: adrenalino ir kortizolio lygis. Didesnis nei normalus streso hormonų kiekis kenkia įvairioms organizmo sistemoms: kraujotakos, virškinimo, imuninei ir nervų. Tarp amerikiečių, išgyvenančių aukštą finansinį stresą, 27 proc. sirgo skrandžio opalige ar kitais virškinimo trakto sutrikimais.

Emociniame lygmenyje pinigai nėra vien monetos ir banknotai. Pinigai suteikia galios, laisvės, saugumo, kontrolės, sėkmingumo jausmus, sustiprina socialinį statusą, pasitikėjimą savimi, savivertę. Praradus turtą žmogus gali jaustis praradęs saugumo, savo gyvenimo kontrolės ir pasitikėjimo savimi jausmus, pasijusti menkavertis, bejėgis, ilgainiui netgi susirgti depresija.

Paradoksas: skurdas trukdo praturtėti

Nors nepriteklius turėtų tapti impulsu geriau valdyti pinigus, finansinis stresas tampa papildoma kliūtimi taupyti ar investuoti. Jei žmogus ar šeima neturi saugumo jausmo šiandien, visas dėmesys sutelkiamas į trumpalaikius tikslus ir sprendimus, kaip saugumą atstatyti, o ilgalaikiai tikslai pamirštami.

Tą įrodė Masačiūsetso universiteto Politinės ekonomikos tyrimų instituto mokslininkai Ch.E.Weller ir A.B.Helburn. Jie 2010 metais atliko tyrimą, kuriame vertino, kaip susijusi šeimos finansinė padėtis ir finansiniai sprendimai. Tyrimas rodo, kad finansiškai nesaugios šeimos (pagal JAV vidurkius turinčios mažai santaupų ir žemas pajamas), nepriima ilgalaikių taupymo ar investavimo sprendimų ir lėčiau kaupia turtą nei finansiškai stabilios šeimos. Jei žmogus ar šeima neturi nuosavo būsto, darbo ir sveikatos draudimo, finansinis stresas dar padidėja.

Natūralu, kad jei neužtenka pinigų komunaliniams mokesčiams apmokėti, kyla tikrai nemenkas stresas ir atrodo neįmanoma atidėti taupymui nei cento. JAV ekonomikos profesorius J.Caskey tyrinėjo neturtingų žmonių požiūrį ir kalbėjosi su neturtingiausių JAV bendruomenių atstovais. „Dažniausiai jie kalbėjo apie stresą ir nepriteklius, - komentavo savo atradimus J.Caskey. – Daugeliu atvejų žmonės neįstengia sutaupyti ne todėl, kad iš tiesų negali, bet todėl, kad tiki, jog negali“.

Čia ir įvyksta neracionalus posūkis, nors visos ekonominės teorijos ragina tiek gerais, tiek blogais laikais nepamesti iš akių didžiojo tikslo maksimizuoti savo vartojimo potencialą ilgu laikotarpiu. Teoriškai tiek apsirūpinę, tiek nepasiturintys žmonės turėtų priimti vienodus finansinius sprendimus, tačiau realybėje taip nėra. Finansinį stresą patiriantys žmonės ima elgtis trumparegiškai, tarsi būtų grėsmės akivaizdoje.

Kas nutinka, kad žmogus pradeda elgtis, regis, nelogiškai? Finansinis stresas gali kilti dėl kelių priežasčių. Žmogus gali jausti įtampą, kai reikalavimai yra didesni nei galimybės, pavyzdžiui, kai sumažėja pajamos ir žmogui labai sunku padengti paskolos įmoką, draudimą ir mokesčius. Taip pat žmogus gali jausti stresą, kai kyla reali ar įsivaizduojama grėsmė. Pavyzdžiui, jei žmogus praranda darbą ir nebegali mokėti paskolos įmokų, kyla reali grėsmė prarasti būstą ar santaupas.

Tačiau žmogus gali jausti lygiai tokį patį stiprų stresą įsivaizduodamas, kad jį tuoj tuoj atleis iš darbo ir tuomet jis praras būstą ar santaupas. Stresas taip pat gali kilti, kai žmogus jaučiasi bejėgis pakeisti ar kontroliuoti susidariusią situaciją, tarkime, dėl pasikeitusios politinės ir ekonominės situacijos jo turimas verslas neteko trečdalio užsakymų, o naujų klientų pritraukimui reikia daug laiko ir kitų resursų.

Stresas skatina iracionalius sprendimus

Patirdamas finansinį stresą žmogus reaguoja keliais būdais: mažiau toleruoja riziką, planuoja artimą ateitį ir neplanuoja tolimos perspektyvos, pabrėžtinai daugiau vartoja. Harvardo universiteto ekonomistas Sendhil Mullainathan atliko eksperimentą: Niu Džersio prekybos centre paprašė pirkėjų įsivaizduoti, kad jų automobilis sugedo ir taisymui reikės išleisti 300 JAV dolerių (pirkėjų mėnesio pajamos buvo nuo 1,7 iki 5,8 tūkst. JAV dolerių). Tuomet pirkėjai turėjo atlikti keletą užduočių, per kurias buvo vertinamas jų loginis mąstymas ir problemų sprendimas. Paaiškėjo, kad užduotis visi tyrimo dalyviai atliko panašiai efektyviai, nepriklausomai nuo uždarbio.

Tuomet tyrėjai paprašė dalyvių įsivaizduoti, kad automobilio remontas kainuos 3000 JAV dolerių. Rezultatai buvo visiškai kitokie: aukštesnes pajamas gaunančių pirkėjų užduočių atlikimo rezultatai nepasikeitė, tuo tarpu menkai uždirbančių žmonių rezultatai buvo 40 proc. prastesni. Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad stygius ir dėl to kylantis stresas veikia žmonių gebėjimą aiškiai mąstyti ir susikaupti.

Stresas keičia sprendimų priėmimo procesą ir žmogus mažiau taupo, daugiau skolinasi, mažiau investuoja, laiko daugiau grynųjų pinigų. Weller ir Helburn tyrimas rodo, kad jei žmogus pozityviai žvelgia į ateitį ir mano, kad ekonominė situacija šalyje ar padėtis finansų rinkoje gali greitai pasitaisyti, jis jaučia mažiau streso. Ypač įdomią sąsają tyrimas atskleidė socialiniame kontekste. Jei žmogus yra tarp draugų, kurie yra finansiškai stabilesnėje situacijoje, jis jaučia didesnį stresą, nes patiria (arba įsivaizduoja, kad patiria) spaudimą iš draugų būti lygiai finansiškai pajėgus.

Taigi ar teisingas grubokas lietuviškas posakis „Kodėl biednas – kad durnas, kodėl durnas – kad biednas“? Tiesos yra toje dalyje, kad skurdas apsunkina išėjimą į kitą socialinį sluoksnį, tačiau sunkesnėje finansinėje padėtyje atsidūrę žmonės nėra užkoduoti būti „varguoliais“.

Princtono universiteto elgsenos tyrinėtojas Eldar Shafir taip komentuoja sprendimų priėmimo proceso pasikeitimą nepritekliaus kontekste: „Rūpesčiai dėl einamųjų problemų atitraukia daug dėmesio ir žmogus negali susikaupti ties gretutiniais sprendimais. Tačiau tyrimas parodė, kad kai mažiau pasiturintys žmonės nesijaudina dėl pinigų, jie gali lygiai taip pat racionaliai mąstyti ir veikti, kaip turtingesni žmonės. Tai įrodo, kad nėra vargšų mentaliteto. Yra tik žmonės, kuriems šiuo metu išmušė sunkesnė valanda ir jie išgyvena finansinį stresą“.

stresomazinimas.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

9 kiaušinių pakuotės ir krentantis Putino reitingas: kaip rusai gyvena 2019 metais (896)

Vietoje įprastos dešimties kiaušinių pakuotės – dėžutė su devyniais. Tokį vaizdą Rusijos...

Albinas Januška: klysta manantys, kad Šimonytė pralaimės Nausėdai (1090)

Jei prezidento rinkimų antrame ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda , bent dalis...

VRK iš rinkimų kovos Vilniaus miesto savivaldybėje pašalino dainininką Baumilą

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) ketvirtadienį išbraukė 11 pretendentų dalyvauti savivaldos...

Lietuvėms siūlo procedūrą, po kurios išmesite pudrą: gydytojai nuo tokių eksperimentų šiurptų (10)

Lietuvoje prieš pusmetį atsiradusi grožio rinkos naujovė –„B.B. Glow“, kitaip veido odos...

Maisto atliekas turėsime tvarkyti visiškai kitaip: delsiantį Kauną žada auklėti baudomis (54)

Nuo šių metų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst....

Ferdinando Giugliano. Fašizmo šmėklos vėl persekioja Europą (48)

Kylanti ekstremistinių partijų banga visoje Europoje iškėlė dilemą pagrindinėms politinėms...

Svarbiausia Europos upė džiūsta: pasekmes jaučia milijonai gyventojų (92)

Kevino Kilpso automobilių keltas skrodžia Vokietijos Reino upės vandenis, jam sukant į krantą...

Sunkios Oladipo traumos sukrėstas Sabonis: tai – baisu (4)

Nors Indianos „Pacers“ (32-15) klubas NBA pirmenybėse iškovojo trečią pergalę iš eilės...

Karolis Vyšniauskas apie paskutinį interviu su Jonu Meku: jis buvo fiziškai nusilpęs, bet pilnas bene vaikiško entuziazmo (5)

Lietuvą apskriejus žiniai apie tai, kad savo namuose Jungtinėse Amerikos valstijose mirė garsus...