Nepaisant to, kad šiandien žmonės dirba daugiau nei bet kada anksčiau, jie labiau mėgaujasi savo darbu, ir beveik pusė apklaustųjų jaučia turintys užtektinai laiko veiklai namuose ar asmeniniams užsiėmimams.
Šis indeksas patikslina pasitenkinimo darbu rodiklius ir respondentų nuomones apie bendrą jų darbo ir asmeninio gyvenimo santykį duomenimis apie realaus gyvenimo faktus, kaip, pvz., darbo valandos ir važinėjimas į darbą ir atgal, pasaulinėje apklausoje, kurioje buvo apklausta virš 16 tūkst. profesionalų iš daugiau nei 80 šalių. 2010–2012 m. Baltijos šalyse buvo užregistruotas 12% darbo ir asmeninio gyvenimo santykio gerėjimas.
Pagrindinės išvados:
· dabartinis Baltijos šalių indekso įvertinimas yra 131 – kur kas didesnis nei pasaulio vidurkis, siekiantis 124;
· daugiau nei pusė darbuotojų labiau mėgaujasi darbu (71 %) ir 49 % jų yra patenkinti laiko kiekiu, kurį gali praleisti namuose arba skirti asmeniniams užsiėmimams;
· darbuotojų dauguma (76 %) teigia, kad jie pasiekia darbe daugiau, nei pasiekė 2010 metais, taip patvirtindami gero darbo ir asmeninio gyvenimo santykio bei produktyvumo ryšį;
* daugiau nei ketvirtadalis (27 %) respondentų teigia, kad verslo įmonės bandė sutrumpinti darbuotojų važinėjimo į darbą ir atgal trukmę, pripažindamos ilgos kelionės į darbą ir atgal sukeliamą įtampą.
„Mūsų naujojo darbo ir asmeninio gyvenimo santykio indeksas yra padrąsinanti naujiena. Svarbu žinoti, kad gerėja darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo harmonija. Atsižvelgiant į pradinę rinkos recesiją dar prieš 2010-uosius ir po jos įvykusį pasaulinį ekonomikos kritimą, nenuostabu, kad dabar darbuotojai teigia besijaučiantys laimingesni, - teigė „Regus“ regiono viceprezidentas Olivieras de Lavalette. - Pavyzdžiui, kai kuriuose sektoriuose nuo nuosmukio pradžios sumažėjo galimybės prarasti darbą baimė, ir pastarasis mūsų tyrimas patvirtina, kad pasaulinis pasitikėjimas verslu stabilizuojasi.
Ši apklausa taip pat suteikia svarbios informacijos apie tai, kad laimingesni darbuotojai yra ir produktyvesni. Taip teigia įtikinama respondentų dauguma, pripažįstanti, kad dabar jie pasiekia daugiau nei 2010-aisiais.“
„Gerėjant ekonominėms sąlygoms ir darbo rinkai tampant vis dinamiškesnei, verslo įmonės, norinčios išlaikyti ir pasamdyti talentingiausius darbuotojus, negali sau leisti ignoruoti naudos, kurią gali teikti gero darbo ir asmeninio gyvenimo santykį užtikrinančios įmonės reputacija.
Be to, nuosmukio metu verslo įmonės tapo labiau orientuotos į rezultatus, ir visur yra matoma, kaip renkamasi mažiau tradicinės darbo praktikos, o vietoj jų produktyvumas didinamas suteikiant darbuotojams daugiau lankstumo. Viena iš tokių populiarėjančių priemonių yra bandymas darbuotojams sumažinti varginančią ir neproduktyvią važiavimo į darbą ir atgal trukmę – tam pasitelkiamos lankstesnės darbo praktikos“, - pridūrė jis.
Anot O. de Lavalette, nesvarbu, ar šios priemonės padeda darbuotojams išvengti važinėjimo piko metu, suteikia galimybę dirbti arčiau namų, ar praleisti daugiau laiko su savo šeimomis, „nekyla jokios abejonės, kad darbuotojams suteikiama galimybė dirbti savaip yra pripažįstama kaip itin svarbus produktyvumo ir gerovės skatinimo veiksnys.“
