aA
Greičiausiai nerimas - viena iš dažniausių nemalonių psichinių būsenų. Netgi pykti ar liūdėti yra maloniau. Pyktis ieško sau išeities kandžiuose žodžiuose, o liūdesys - ašarose. O štai nerimas taip paprastai mūsų nepalieka. Jei jis yra ūmus - dėtis nuo jo nėra kur. Žmogus blaškosi, griebiasi bet kokių raminančių vaistų bet kokiomis dozėmis. Jei jis nuolatinis - žmogus vartosi naktimis lovoje, o ilgainiui sukuria savisaugą garantuojantį gyvenimo stilių. Tai reiškia - riboja keliaudamas, kalbėdamas, priimdamas sprendimus.
Nerimas
Nerimas
© Corbis

Pirma man reikia nusiraminti - sako jis,- tuomet aš galiu ką nors nuspręsti. Nusiraminimui milijonai žmonių suvartoja aibes psichotropinių vaistų, kas, be abejo, padeda farmacijos pramonei išsilaikyti per bet kokias krizes. Tačiau netgi farmacininkas pripažįsta, kad nuolatos gerti klonazepamą ar ksanaksą nėra labai sveika ir galiausiai priveda iki psichologinės priklausomybės, kurios išraiška - žmogus neretai didina vaisto dozę. Tikslas - sustabdyti nerimą, o šis sustabdymas– tai abortas.

Priimta sakyti, kad nerimas kyla dėl galvojimo, taigi išeitis paprasta - mąstyk pozityviai. Šis patarimas yra teisingas iki tam tikros ribos: jei nerimą aiškiai sukelia neramios mintys, kuriam laikui pozityvi mintis gali jį numalšinti. Tarkime, jei jūsų vaikas ilgai negrįžta namo, o jo telefonas išjungtas, mintis „Jam kažkas atsitiko“ tikrai sukelia nerimą. O štai mintis: „Bet juk jis sakė, kad lydės draugus namo“- kuriam laikui jus nuramina. Tačiau pozityvios mintys veika trumpą laiką, ir šiuo atveju patikimai nuraminti gali ne jos, o realus faktas: vaikas pagaliau paskambina ir praneša, kad jis jau eina namo, arba jis jau iš tiesų pasirodo namuose.

Deja, dažnai nerimas taip lengvai nepraeina, nes jį sukelia ne aiškus susirūpinimas, o miglotas vidinis diskomfortas. Ir tik prie to diskomforto ima prisidėti neramios mintys. Čia jau atvirkščiai: iš pradžių viduje atsiranda nerimas, o vėliau jam pateisinti mes sukuriame galvoje versiją, dėl ko mums verta nerimauti: „Ar aš išjungiau dujas? Ar aš nemirsiu nuo vėžio? Ar neateis pasaulio pabaiga?“ Mintys aiškiai „prikabintos“. Tik kodėl atsiranda pats nerimas?

Kažkada psichoanalitikai bandė susieti jį su nepatenkintu poreikiu ir jį lydinčiu jausmu, tarkime, seksualiniu ar agresyviu. Toje vietoje, kur mūsų sąmonėje buvo jausmas ar potraukis, atsiranda nerimas. O jausmas ar potraukis tiesiog „išsistumia“ iš sąmonės.

Tai nereiškia, kad nerimaujančiam žmogui tiesiog reikia „išsikrauti“- pasimylėti ar nusikeikti. Ne, šiuo atveju reikia pasiekti, kad žmogaus viduje išaiškėtų ir sušvelnėtų konfliktas. O tam reikia, kad jausmas ir potraukis sugrįžtų į sąmonę atgal, „prieš srovę“, , t.y., kad šiems procesams atsirasti sąmonėje netrukdytų vidinė cenzūra.

Ji nėra lengvai įveikiama: pabandykite viešai padaryti tai, kas jums atrodo netinkama: tarkime, imkite DABAR ir išeikite į centrinę miesto gatvę su namų šlepetėmis - tik ne teoriškai, o praktiškai... Na, kaip, ar jūs pasiruošę tai padaryti jau dabar? Jus patikimai saugo nuo to numatoma gėda.

Kartais cenzūra susijusi su giliai sieloje esančiais tėvų draudimais, o kartais - su bendražmogiška sąžine. Juk nepatenkinti poreikiai ir jausmai todėl ir lieka už sąmonės rėmų ir nesireiškia, nes taip žmogus išlaiko vidinę pusiausvyrą su savo sąžine arba bent su savo cenzūra. Nereikšdamas poreikių ir jausmų, jis lieka švarios sąžinės. Tad kaip galima čia paprastai „išsikrauti“?

Teoriškai žinodami, iš kur kyla nerimas, mes vis dėlto jo neatsikratome, netgi suvokę, ko mes pasąmonėje trokštame ir ko nekenčiame. Pirmiausiai mes tiesiogiai nepažįstame savęs - juk tai yra mūsų paslaptis nuo savęs paties. Atskleisti šią paslaptį mes galime ne teoriškai, o per momentinį suvokimą - įžvalgą. O įžvalga neprognozuojama, nors yra „į įžvalgą orientuota psichoterapija“, t.y. specialus psichoterapinis darbas.

Maža to, mes turime dar šiuos dalykus pajausti, t.y. išgyventi. Tačiau kada dar atsiras ta įžvalga? Todėl pacientai su nerimu, ateidami pas psichoanalitiškai orientuotus psichologus, niekaip nesupranta, kodėl anie tyli ir kodėl nieko nepaaiškina. Ir kartais juos paskubomis (po kelių mėnesių) meta, manydami: „Šis metodas man netinka“. O kas išlaiko ilgą terapiją, išgyvena jausmus ir intelektualiai ir emociškai,- tam ji tinka.

Tačiau pats Froidas kažkada pasiūlė terminą „laisvai plaukiojantis nerimas“, turėdamas omenyje, kad toks nerimas nesusijęs su aiškia priežastimi. Taigi šiuo atveju netgi ilga psichoanalizė nėra pajėgi jo sušvelninti!

Internete ir psichoterapijos vadovuose galima perskaityti, kad efektyviau už analizę su nerimu padeda susitvarkyti „pažintinė elgesio terapija“. Jos metu žmogus dažniausiai pakaitomis įsivaizduoja neramią situaciją ir tuoj pat pereina į gilaus atsipalaidavimo būseną. Tai iš tiesų padeda, tik reikia, kad žmogus bent metus praktikuotų savitaigą, relaksaciją, jogą, tai-či ar kitokią techniką , kuri atpalaiduoja raumenis ir perveda sąmonę į lėtesnį ritmą. Be abejo, tuomet nerimas yra lengviau numalšinamas, ir tokios technikos poveikis prilygsta tabletės poveikiui.

Tačiau vis dėlto tai - nerimo nutraukimas (abortas). O nutraukinėdami fiziologinius procesus, mes visuomet mokame už tai atoveiksmiu. Todėl pastebėkite: įvairūs pozityvaus mąstymo ir savitaigos meistrai kartais pakliūna į nesuprantamas ir nemalonias situacijas.

Aplinkiniai žmonės, nepatyrę nerimo, nerimaujančiam žmogui lengvabūdiškai pataria: neimk į galvą. Kai kas sako: neimk į plaučius. Dar kiti - neimk į širdį. Tokiu būdu nerimui tarsi nurodoma vieta: galva, plaučiai, širdis. Ir tame slypi dar viena paslaptis. Ši paslaptis padeda susitvarkyti su nerimu dar paprastesniu būdu. Jis reiškia: nebandyk „permąstyti“ nerimo, nesiek jo paaiškinti ir apskritai jam užėjus NEGALVOK IR KVĖPUOK.

Na, ne - juk negali ilgai negalvoti - paskaičiuokite, kiek sekundžių jūs galite išbūti be minčių? Dešimt? Trisdešimt? Na gerai, jei jūs asas – minutę - pusantros.

Tačiau paslaptis čia kitokia - reikia sukaupti dėmesį į nerimą KAIP FIZIOLOGINĮ POJŪTĮ. Ir kvėpuoti . Galva turi būti atlaisvinta nuo paaiškinimų ir nuo gelbėjimosi paieškos.

Taigi jūsų nerimas gali jaustis galvoje (spengia ausyse), plaučiuose (trūksta oro) ar širdyje (spaudžia ir permušinėja). Dar kelios vietos - pilvo duobutė (tempia), pilvo apačia (noriu į tualetą) ar įsitempę pečių raumenys (galva įsitraukia į pečius). Kartais dreba kojos. Ir štai jūs imate stebėti šią vietą ir tiesiog kvėpuojate. Kaip?

Svarbu ne „ryti orą“, o gilinti iškvėpimą, kad neapsvaigtų galva. Ir jei jūs vaikštote, jums reikia tiesiog „panešioti“ savyje šį nemalonų fiziologinį diskomfortą. Suvokiant, kad jo nėra kur dėti. Kartais jums kils graudulys, išbėgs viena - kita ašara ar kils noras pastaugti. Padarykite tai. O kartais viskas kažkur išnyks. Ir tuomet ateina nesuprantamas džiaugsmas ir ramybė.

Kaip tai atsitinka?

Kaip ir nėščiai moteriai ateina nėštumo pabaiga, taip ateina ji ir jums. Organizmas vertina jus ir apdovanoja už tai, kad jūs nepadarėte aborto. Ir išnešiojote savo nerimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Savaitgalį Vilniuje praūžęs neblaivių nepilnamečių vakarėlis nesibaigs ramiai: pareigūnai aiškinasi detales (99)

Penktadienio vakarą Vilniaus centre jaunuoliai surengė audringą vakarėlį, kuriame su alkoholio...

Ruduo tęsiasi: apie žiemą primins vos kelios snaigės su lietumi (2)

Vakar dieną per Lietuvą su stipriais vakarų vėjais persirito šilumos banga. Temperatūra daug kur...

Rojus, kuriame atostogauja egzotikos trokštantys lietuviai, – pavojingiausia šalis žemėje (34)

Atostogų kelionės šiuo metu ypač populiarios, jas dažnai renkasi šeimos ar draugų kompanijos....

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio diagnozę kasmet išgirsta šimtai moterų: kaip išvengti šios mirtinos ligos gydytojos atsako į skaitytojų klausimus (75)

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai atliko pirmą išsamų prevencinės programos dėl gimdos...

Premjero patarėjas dėl Narkevičiaus skandalo: aš pasakysiu, ko galbūt neturėčiau (347)

Premjeras pirmadienį interviu DELFI pareiškė, kad diskusijų dėl susisiekimo ministro Jaroslavo...

„Regitra“ įvardijo 5 būsimų vairuotojų prasimanymus, kuriais nereikėtų tikėti (81)

Mitų netrūksta kiekvienoje srityje. Su jais susiduria ir „ Regitra “, kurioje retas nėra...

Kartumą burnoje pajutęs Jasikevičius baksnojo į protokolą: čia trenerio nereikia (16)

„Džiugu, kad kai kurie žaidėjai labai užsivedę. Kitus man labai sunkiai sekasi „užkurti“...

Ką sugalvojo Putinas? Ekspertai – apie realiausią scenarijų (243)

Nuo pat tos akimirkos, kai Rusijos prezidentas kreipėsi į Federalinę Asamblėją ir atsistatydino...

6 pavyzdžiai, kaip reguliarus seksas gerina jūsų sveikatą (56)

Naujas tyrimas rodo – reguliarus seksas saugo nuo ankstyvos menopauzės. Apskritai nemažai...