aA
Ką reiškia mylėti save? Kaip tas jausmas pasireiškia mumyse, mūsų kasdieniniame gyvenime? Kaip galima ugdyti šį jausmą, kaip aš galiu pamilti save? Ar tai turi ką nors bendro su egoizmu ir narcisizmu?
© Shutterstock nuotr.

Manau, kad mylėti save - prigimtinė, natūrali kiekvieno iš mūsų būsena. Ugdyti šio jausmo nereikia. Jei jūs pastebėsite, kaip elgiasi maži, vos išmokę vaikščioti vaikai, jūs pamatysite, ką tai reiškia. Juos supa žavesio ir meilės aura, jais visi džiaugiasi, ima ant rankų, glosto, ir jiems būti mylimiems yra natūralu.

Lygiai taip pat jiems natūralu mylėti visą pasaulį. Jie dar neišskiria, kas čia ką myli, nes atskiro „aš“ ir atskiro „jie“ dar neturi. Jiems viskas yra vientisa mylinti visuma. Mažas vaikas pats sau atrodo didelis, galingas ir pasaulis priklauso jam.

Prisiminkite, su kokiu jausmu jūs būdama labai maža išeidavote vasarą į gėlėtą pievą ir suprasite.

Tačiau augant vystosi „aš“ ir „jie“ suvokimai. Mes atskiriame save nuo pasaulio ir kitų žmonių. Mes išmokstame, kad mus myli su tam tikromis išlygomis: kai mes darome vienus, o nedarome kitų dalykų.

Kad mes tai atskirtumėme, mums neskaito paskaitų, o manipuliuoja mūsų jausmais. Todėl mes išmokstame jausti gėdą ir kaltę. Mes susipažįstame su vertinimo sistema: „geri vaikai“- „vidutiniokai“- „prasti vaikai“.

Netrukus mums užklijuoja etiketę, nurodančią mūsų vietą, ir mes patikime, kad meilė turi būti dozuojama pagal šią etiketę. Visa tai vadinasi gražiu žodžiu „socializacija“, arba „socialinių normų įsisavinimu“. Atlikdami tam tikrus vaidmenis, mes įsisaviname „bendravimo kaukes“, padedančias prisitaikyti.

Natūralu, kai mes išaugame, tai dažniausiai mylėti savęs besąlygiškai nebemokame. Mums rūpi palaikyti kaukę (tai vadinasi „elgtis gražiai“), palaikyti savigarbą („elkis taip, kaip visi“) bei išvengti gėdos ir kaltės ( „galvok, ką darai“).

Jūs visa tai mokate. O prašote meilės, matyt, meilės besąlygiškos. Todėl jūsų tikslas - ne ugdyti meilę sau, o atstatyti prigimtinę, natūralią meilę, kuri buvo giliai užkąsta po krūva visokiausių „kaukių“, ir vidinių „negalima“, „reikia“, „tu esi tokia“, „tu turėtumei būti anokia“ ir pan. Norėdama atstatyti meilę sau, tam tikra prasme jums reikia prasibrauti pro savo „socialinį veidą“, kuris didele dalimi yra tik kaukės, ir atrasti savyje mažą vaiką. „Būkite kaip vaikai“- kalbėjo Jėzus Kristus.

Jūs klausiate, ar tai turi ką nors bendra su narcisizmu ir egoizmu. Manau, kad jūs tokia nesate. Narcistinė asmenybė gyvena dviem būsenomis: vienoje ji jaučiasi nepaprastai didinga, galinga ir graži, o kitoje paniškai bijo netekti šios didybės, galios ir grožio.

Antra būsena yra tokia baisi, kad narcistinė asmenybė priversta apsupti save „žmonėmis veidrodžiais“, kurie nuolat patvirtina: „taip, tu esi pati nuostabiausia, pati galingiausia, kokia tik gali būti“.

Būdama narcistine asmenybe jūs vaikščiotumėte kaip karalienė, įteigdama aplinkiniams: aš esu nuostabi ir puikiai išmanau viską apie asmenybę. Jokių laiškų jūs nerašytumėte. Tam tikra prasme tokie žmonės bando nuolat atkurti ir palaikyti savyje mažo vaiko natūralią meilės ir didybės būseną.

Tačiau skirtumas tas, kad toks žmogus nebėra vaikas, ir kažkokia pasąmoninga savo sielos dalimi žino, jog yra menkas, silpnas ir priklausomas nuo savo „svitos“ pataikūniškų žodžių. Užtat jis nekenčia jų ir nekenčią savęs. Šią būseną jis turi slėpti nuo savęs.

Jam prireikia vis didesnių savo išskirtinumo įrodymų. Jis perkasi vis nerealesnes mašinas, laikosi vis įmantresnių medicininių dietų, bando susileisti „nemirtingumo injekcijų“ ir pan. Jis vis labiau bando priartinti savo gyvenimą prie dievų, tačiau tuo pat metu auga jo pasąmoninga baimė: tu toks pat menkas, kaip kiti, tu taip pat mirsi, kaip ir jie visi.

Bet koks ženklas, kad jis nėra visagalis, sukelia charakteringą „narcistinį įniršį“. Tai įneša į jo sielą susiskaldymą, ir tai skiria narcizą nuo mažo naivaus vaiko.

Ką galima pasakyti apie tokią savybę kaip egoizmas? Linkiu jums jį išlaikyti. Tai sugebėjimas pasirūpinti savimi, ir kiekvienam žmogui pravartu mokėti būti egoistu. Egoizmas natūraliai veda į pasirūpinimą kitais: sotus gali pasidalinti kąsniu su kitais, o ypač - savo šeima, sutuoktiniu ir vaikais. Absoliutus egoizmas nenatūralus.

Bet gal geriau būti altruistu, t.y. aukoti save dėl kitų? Galima būti ir altruistu. Tik nebijokite egoizmo. Egoizmas kaip sąvoka mūsų kalboje turi neigiamą atspalvį, kadangi ši sąvoka gimė bendruomenėje, kurioje svarbiau už „pasirūpink savimi“ buvo „pasirūpink savo bendruomene“ arba šeima, luomu, klase, tauta, valstybe.

Jūsų seneliams ir tėvams buvo teigiama: jie svarbesni už tave, ir jei tu rūpinsiesi jais, jie pasirūpins tavimi. Tam tikra prasme senos santvarkos reikalaudavo pasiaukoti dėl kažko didesnio. Ir dar suteikdavo šiam pasiaukojimo aktui gerumo, net herojiškumo etiketę: argi ne gražiai skamba „mirk dėl savo tautos“? Argi ne teigiamas buvo skambus posakis: „jis žuvo už savo luomą“?“

Egoizmas buvo priešpastatomas tokiam gražiam poelgiui: „tik egoistai, savanaudžiai bailiai slepiasi, bėga nuo savo pareigos tėvynei, tautai, draugams, šeimai“.

Visa tai skamba labai gražiai, tačiau, deja, dauguma karų, perversmų ir politinių judėjimų anaiptol nevyko dėl žmogiškų paskatų, ir jų lyderiai visiškai nesirūpindavo nei savo tauta, nei klase, nei tėvyne. Jie tiesiog tenkindavo savo narcistines ambicijas, prisidengdami gražiais šūkiais apie „tėvynės sūnus“ ir „istorinį teisingumą“.

Jiems būdavo naudinga manipuliuoti žmonių jausmais, apšaukiant egoistais visus, kurie norėdavo rūpintis savimi, taikiai ir sąžiningai dirbti, ir kas visiškai natūralu - rūpintis savo šeima, vaikais ir artimaisiais. Žmones, šeimas, vaikus ir vertybes „altruizmo propaguotojai“ savindavosi arba sunaikindavo. O pačius egoistus dar ir apkaltindavo.

Todėl „egoizmas“ ar „pasirūpinimas savimi“ turėdavo nuolat ginti save, teisintis, nuplaunant nuo savęs primetamą purvą. Vienas iš būdų tai padaryti - sąvoka „protingas egoizmas“. Jo šūkis – „rūpinkis savimi ir netrukdyk kitiems“.

Beje, panašiais šūkiais vadovavosi nemaža dalis protestantų, kurie kažkada sukūrė amerikiečių visuomenę. Todėl kaip šiuolaikiniame pasaulyje bepeiktų amerikiečių politikos, amerikiečių ideologija iki šiol vadinasi „pragmatine“, t.y. praktiškai naudinga.

Ir kas iš viso to būtų pragmatiška, t.y. naudinga jums? Manau, kad jei jūs kasryt vaikiškai atvirai pasižiūrėtumėte į savo atspindį veidrodyje ir garsiai pakartotumėte tokią keistą frazę: „TU MYLI MANE“ – jūs priartėtumėte prie savęs tokios, kokia jūs buvote sukurta. O sukurta jūs buvote meilėje ir dėl meilės – patikėkite tuo.

Pagarbiai,
Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (5)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...

„Spartan“ gedimai – tik ledkalnio viršūnė: be šių veiksmų neišgelbės ir naujas lėktuvas (275)

Gėda, absurdas, pinigų švaistymas. Tokie vertinimai ir pašaipos kaip keliauti pasipylė po to, kai...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (308)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Svarbus punktas, kurį pamirštama įtraukti į nuomos sutartį: pamiršę galite stipriai pasigailėti (44)

Vilnietis Tomas (vardas pakeistas – DELFI), po kelių mėnesių nuomojame bute susidūrė su...

Vaizdingoje vietovėje įsikurusiam rajonui ekspertai piešia miglotas perspektyvas: jis turi vieną ryškų minusą (2)

Aukštieji Paneriai – daugiau pramoninis nei gyvenamasis rajonas, įsikūręs pietryčių...

LKL prezidentas – apie sujudimą Vilniuje, Sabo kadenciją, Šaro priekaištus ir Čeponį laida „Krepšinio zona“ (15)

Lietuvos krepšinio lyga skaičiuoja jau 26-tuosius savo gyvavimo metus, tačiau jai yra vadovavę tik...

Psichologas Paulius Rakštikas: laikas sau nėra fantastika arba septyni žingsniai, kad jo turėtumėte daugiau

Laikas sau yra nuostabus dalykas. Ramia sąžine snūstelėti vidury dienos, išeiti pasivaikščioti...

Linkėdami gero tėvai daro vieną klaidą: kokio produkto nereikėtų duoti vaikams iki metų (2)

JAV pediatrijos akademija (AAP) pakoregavo seniau patvirtintas rekomendacijas, kaip tinkamai maitinti...

Kol ministerija ruošiasi persikraustymui, iš jos bėga darbuotojai (7)

Sausį Kaune, pasak Lietuvos „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, duris atvers Žemės ūkio...