aA
„Kas per klausimas!- pasakysite jūs. - Pirmiausia, savimi nepasirūpinsi - niekas tavimi nepasirūpins. Antra, priklausomybė nuo kito žmogaus kankina ir žemina.“ Šitai mes kartojame tvirtai įsitikinę, kad tai yra savaime suprantama. Pamiršdami, kad ilgą savo gyvenimo dalį – vaikystę - mumis rūpinasi kiti. Ir visai gali būti, kad senatvėje bus tas pats. Taigi nepriklausomybės periodas, kai mes rūpinamės savimi patys - tai tik mūsų gyvenimo etapas. Ar šis etapas yra laimingas?
Bendraminčiai
© Shutterstock nuotr.

Neabejoju, kad dauguma pasakytų: taip. Rūpintis savimi galima įvairiai, tačiau visuomet kilnu ir gera. Ypač kai dar neišsitrynė iš galvos Nepriklausomybės eitynės ir vėliavos. Atrodo, kad gyventi autonomiškai - savaime suprantama vertybė. Tik pats žinai, kurioje vietoje reikia pasikasyti, kai niežti. Taip pat malonu yra pačiam užsidirbti, o ne prašyti pinigų iš sutuoktinio ar tėvų. Koks džiaugsmas - pirmasis savarankiškas uždarbis!

Kilnu ir malonu yra rūpintis savo profesine padėtimi. Saviugda taip pat yra geras dalykas. Sportuoji, medituoji pagal jogos sistemą, knygas skaitai. Savo statusą įtvirtini. Jauti sportinį azartą, perspjaudamas konkurentus – visa tai irgi maloniai glosto širdį. Sukelia pranašumo jausmą.

Tačiau ar jums niekas neatrodydavo, kad visa tai darydami, mes neretai prarandame bendrumo jausmą su kitais? Ir tuo pačiu pamažiname savo laimingumą? Spręskite patys.

Štai mažas vaikutis laiko mamą už sijono skverno. Jis truputį nubėga į šalį, po to išsigąsta ir vėl grįžta prie mamos. Ją apkabinęs, jis aiškiai jaučia palaimą. O užlipęs tėveliui ant sprando, jis atrodo visagalis ir nieko nebijo! Ar jis tuo metu rūpinasi savimi pats? Jokiu būdu. Jis jaučiasi laimingas ir stiprus tiek, kiek yra ryšyje su tėčiu ir mama. O ką reiškia ryšys? Jis reiškia priklausomybę. Žiūrime toliau.

O! - štai paauglys važiuoja su troleibusu. Sėdi jis vienas susigūžęs, žiūri pro langą. Ar laimingas jis atrodo? Anaiptol - nesaugus, niūrus ir vienišas. Vis jam atrodo, kad vyresni keleiviai tuoj jį užpuls. O štai jis eina su draugais gatve - palaukite, ar čia vis tas pats vaikinas? Jis juokiasi, garsiai kalba, emocingai dalinasi su draugais taip, kad visa gatvė girdi! Ar jums neatrodo, kad tik bendrumo jausmas, taigi, priklausomybė nuo draugų grupės ir pripildo jį gyvybinėmis jėgomis?

Štai namuose sėdi žmona ir laukia savo vyro. O dar geriau - vaikų ir vyro, grįžtančių iš kokios kelionės. Taip, ji galėjo mėgautis savo nepriklausomybe, kai namiškių nebuvo namie. Taip, galbūt, jai norėjosi pabūti vienai, ypač jei ant jos pečių buvo visa šeima. Tačiau ar jums neatrodo, kad palaimos jausmas ją užlieja ne tuomet, kai ji rūpinasi savimi, o tuomet, kai išgirsta, jog vaikai ir vyras atrakina duris? Ir tai reiškia, kad ji tuoj bus ne viena.

Ne laisvė vienatvėje, o bendrumo jausmas sukelia jai ramybę, pasitikėjimą, pilnatvės jausmą. Kaip ji jaustųsi, jei į teatrą, kiną, baseiną būtų dažnai priversta vaikščioti viena? O juk tai būtų jos autonomijos, nepriklausomybė ženklas! Paklauskite vienišų žmonių : ar jie tikrai neiškeistų savo vienatvės į bendrumą? Ir net jei jie pasakytų: „neiškeisčiau“- paklauskite: ar tikrai?

Žinoma, vedybinis statusas nereiškia, kad automatiškai jauti bendrumo jausmą. Štai vyras, nežinantis, kur dėtis, nes šeimoje jis nelaukiamas. Jis - blogas. Taip, jis laikomas namuose egoistu, besirūpinančiu tik savimi. Šeimos nariams atrodo, kad jis „gyvena savo malonumais“.

Tačiau ar negali būti, kad pasijutęs pilnaverčiu šeimos nariu, t.y. priimtas į šeimą su pagarba ir meile, jis ir patirtų - pirmą kartą savo gyvenime - tikrą džiaugsmą? Ir nusispjautų jis tuomet į visus tuos savo malonumus, kurių sąraše atsidurtų ir biliardas, ir aludė, ir medžioklė, ir lenktynės, ir galbūt, erotiniai masažai, ir saunos su darbovietės vakarėliais, ir visa tai, apie ką jo šeimos nariai atsiliepdavo su panieka: „Jam rūpi tik tai, o mes nerūpime“.

„O jei taip, - sakydavo namiškiai - tai ir tu mums nerūpi!“ O ką jei pradėtų rūpėti ? Štai taip - avansu – nepaisant jo „egoizmo“ – imtų ir pasakytų jam namiškiai: „Kad ir koks tu būtumei, tu esi mūsų šeimos narys - tėvas, vyras, ir mes džiaugiamės, kad tu esi!“

O štai pensijinis amžius. Moteris stovi prie kapinių ir pardavinėja savo augintas gėles. Ji šypsosi ir pasakoja prekeiviams: štai šiandien man džiaugsmas - atvažiuoja vaikai su anūkais. Ar ją džiugina jos nepriklausomybė ir sugebėjimas pasirūpinti savimi? O gal jai džiaugsmą sukelia tas faktas, kad jos gėlytės yra ryškesnės, nei pardavėjos kaimynės? Baikite juokus - jos pranašumo malonumas nublanksta, palyginus su tuo jausmu, kuris jai kyla ruošiantis sutikti namuose vaikus. Nes jų vizitas - tai bendrumo jausmas. Tai ženklas, rodantis: ne, tu nesi pati sau, tu priklausai didesnei žmonių grupei.

Galima pastebėti, kad žmonės nesitenkina vien bendrumo jausmu. Ateina metas, ir vaikai nori pagyventi savarankiškai. Ateina laikas, kai sutuoktiniams norisi privačios erdvės. Valstybės ir tautos atsiskiria nuo didesnių valstybių. Netgi roko grupių muzikantai kartais skiriasi! Tačiau, nors visa tai vyksta su įvairiais jausmais: palengvėjimu, pasididžiavimu, išsilaisvinimu - bet be didelio džiaugsmo.

Gyvenimas rodo, jog džiaugsmas didesnis, kai yra didesnis bendrumo jausmas. Ir „daryti kažką iš savęs“ sunkiai suderinama su „rūpintis kažkuo ir būti su kažkuo“. Nes „būti“ – reiškia pamiršti savo siekius, savo numatomus rezultatus, savo tikslus, savo pranašumą ir savo atsilikimą. „Būti“- reiškia tiesiog būti. Ir tai neįmanoma, jei nejauti, jog priklausai tiems, su kuriais būni. O bandydamas tapti pranašesniu už kitus, nustojęs būti - iškrenti.

Todėl bendrumą galima jausti ne tik su artimaisiais žmonėmis. O su bet kuo, ko dalimi save jauti. Kartais žmones aplanko toks įdomus mistinis jausmas - bendrumo su visais žmonėmis, su gamta, su visu pasauliu. Nedažnai ateina šis jausmas, tačiau kai jį patiri, niekada neužmiršti.

Visai gali būti, kad šis jausmas kažkada aplankydavo mūsų protėvius, kai jie, likę naktį vieni, apsupti ledynų, sušalę ir išalkę, pamatydavo tolumoje laužo liepsnelę. Tai reiškia - ten yra žmonių. Reikia tik parodyti jiems, kad gerbi juos ir kad pats esi toks, kaip jie. Tuomet jie tave priims į savo tarpą. O ten, kur tave priima - ten ir ateina laimė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujų technologijų era: piršto antspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (53)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų antspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (142)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (43)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (88)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (19)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...

Užkalnis: kuo kvepia laukinė laisvė ir runkeliai iš kioskų? (100)

Bjaurieji amžiai, dar žinomi, kaip pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis, viskas, kas prasideda...

Paaiškėjo pirmoji iš projekto „Šok su žvaigžde“ iškritusi pora ir favoritai

LRT projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviams šis vakaras tapo rimtu išbandymu. Laidos pabaigoje...

Apie troleibusą svajojo nuo vaikystės: kai atlyginimas – 500 eurų, jauni darbuotojai čia neužsibūna (58)

Vilniaus miesto gatvės neįsivaizduojamos be troleibusų. Vieni jų nemėgsta dėl prasto...

Ekspertai pateikė labiausiai pasiteisinančius patarimus sekso klausimais (8)

Sakote, kad intymus bendravimas jums nekelia jokių problemų? Net atvirkščiai – jis ypač vykęs...