„Mes kasdien darbe praleidžiame po 8, 10, 12 valandų, tad nenuostabu, kad darbas daro įtaką mūsų sveikatai“, - sako Jeilio universiteto mokslininkas William Gallo.
Pasak Šiaurės Karolinos universiteto medicinos ir mikrobiologijos bei imunologijos profesoriaus Nortin Hadler, mūsų darbas yra glaudžiai susijęs su mūsų gerove. Darbo praradimas gali sukelti ne tik finansinių, bet ir sveikatos problemų. Praradę darbą mes prarandame ir socialinius ryšius, o dažnai ir savo gyvenimo pagrindą. Po to, kai vienoje Suomijos įmonėje buvo sumažinti etatai, rizika mirti nuo infarkto tarp praradusiųjų darbą išaugo penkis kartus. JAV atlikti tyrimai parodė, kad darbo netekusius 50-60 m. žmones po dešimties metų du kartus dažniau pakirsdavo infarktas arba insultas.
Mirti anksčiau laiko rizikuoja ne tik tie, kas prarado darbą. N. Hadler sako, kad net tie Suomijos įmonės darbuotojai, kurie nebuvo atleisti, dažniau mirdavo jaunesni. Jungtinėje Karalystėje buvo atlikti tyrimai, kuriais siekta išsiaiškinti, kokios įtakos grupei valstybės tarnautojų turėjo grėsmė prarasti darbą, kuri kilo dėl planuojamos M. Thatcher eros privatizacijos.
Pasak tyrimo vadovo, Londono universiteto koledžo epidemiologijos ir visuomenės sveikatos profesoriaus Michael Marmot, po pranešimo pablogėjo darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata. Kiti tyrimai, kuriuos atliko Mičigano universiteto sociologės Sarah Burgard vadovaujama komanda, parodė, kad nesaugumas dėl darbo gali būti toks pat kenksmingas sveikatai kaip rimta liga ar darbo netekimas.
Šie tyrimai rodo, kad žmogaus socioekonominė padėtis – o darbas yra pagrindinė jos dalis – yra siejama su gyvenimo trukmės variacijomis nepriklausomai nuo ekonominio klimato. Aukščiau minėti britų tyrimai parodė, kad gyvenimo trukmė priklauso nuo „socialinio laiptelio“ - kuo aukščiau stovite, tuo ilgiau gyvensite. Tai nereiškia, kad žemiau esantys žmonės miršta nuo kokios nors specifinės ligos.
Pasak M. Marmot, ligos paprastai būna tos pačios, tik laikas – skirtingas.
Akivaizdu, kad sveikata smarkiai priklauso nuo hierarchinės sistemos. Bet nuo ko būtent? „Spėjame, kad vienas pagrindinių veiksnių yra didelių reikalavimų ir mažos kontrolės kombinacija“, - sako M. Mermot.
Ši kombinacija – o ji dažniausiai egzistuoja prastesniais laikomuose darbuose su mažu atlyginimu – yra siejama su ankstyvesne mirtimi, širdies ir kraujagyslių ligomis, psichinės sveikatos problemomis, miego sutrikimais ir kitais negalavimais. Tyrimas, kuriam vadovavo Teksaso universiteto elgesio medicinos ir epidemiologijos profesorius Benjamin Amick, parodė, kad žmonės, kuriems darbe nekeliami dideli reikalavimai, irgi rizikuoja. „Jei visą gyvenimą dirbate darbą, kuris yra tiesiog nuobodus, rizikuojate mirti anksčiau už bendraamžius“, - sako B. Amick.
Tikriausiai manote, kad taip yra todėl, kad pinigai apriboja galimybes; jei neturite pinigų vaikščioti pas gydytojus, jūsų sveikata bus prastesnė. Tačiau tyrimai rodo, kad ši tendencija būdinga ir šalims, kuriose sveikatos priežiūra yra prieinama visiems. Kitaip tariant, galimybė naudotis sveikatos priežiūra problemos neišsprendžia. M. Marmot mano, kad šį dalyką galima paaiškinti tuo, kad ant žemesnio laiptelio stovintys žmonės dažniau rūko, laisvalaikiu mažiau sportuoja, valgo mažiau vaisių ir daržovių.
Visgi netinkami įpročiai negali būti visų ankstyvų mirčių priežastimi. Tyrėjai mano, kad dar vienas svarbus veiksnys yra nuolatinis stresas. Babuinų tyrimai parodė, kad žemesnėje padėtyje esančių ir socialiai izoliuotų gyvūnų organizmuose yra daugiau streso hormono kortizolio. Žinoma, žmonės – ne babuinai, bet, pasak M. Marmot, tie patys biologiniai mechanizmai yra būdingi ir jo studijų objektams – valstybės tarnautojams; nuolatinis stresas (tiek darbe, tiek už jo ribų) gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
Ką galime padaryti? „Žmonės turėtų bandyti rasti darbą su pozityvia darbo aplinka ir pasirūpinti sveikatos draudimu,“ - sako B. Amick, nors jis ir sutinka, kad tai padaryti esant dabartinei ekonominei situacijai nėra lengva. Jei esate bedarbis ar nepatenkintas savo darbu, stenkitės bent jau sveikai gyventi.
Sportas mažina stresą ir padeda išlaikyti normalią psichinę ir fizinę sveikatą. Kita vertus, nemanykite, kad jei turite gerą darbą, galite nebesirūpinti savo kūnu; nauji tyrimai rodo, kad pasiturimas gyvenimas neapsaugo nuo neigiamų rūkymo pasekmių.
„Labai svarbu patogiai jaustis savo kailyje, - sako jis. – Žmonės turi jaustis vertinami.“
