Knygoje „Laimės praktika. Keturi paprasti žingsniai, kaip pagerinti kasdienį gyvenimą“ išmoksite kitaip mąstyti apie savo laimę, sužinosite, kaip susikurti realų, bet džiaugsmingą gyvenimą. Jeigu jaučiatės pavargę nuo pozityvaus mąstymo, visokių darbų sąrašų ar mokslinių knygų apie laimę, tuomet jums tikrai patiks tai, kaip paprastai ir tikroviškai viskas perteikiama „Laimės praktikoje“ su siekiu pagerinti jūsų gyvenimą.

Žmonės mano, kad laimė yra vienintelis jausmas, bet taip nėra. Tikrasis būdas jaustis laimingesniems – išplėsti laimės apibrėžimą ir valdyti laimės užkratus. P. G. Johnson dalijasi tikromis istorijomis apie tikrus žmones, kurie įgyvendino keturis praktinės laimės principus. Naudodamiesi apmąstymus skatinančiais darbo knygos stiliaus klausimais, galėsite iš karto pritaikyti šiuos principus savo gyvenime. Sužinosite, kuo laimė yra unikali jums, kaip valdyti dažniausiai pasitaikančias patirtis, kurios žlugdo jūsų laimę.
Iš anglų kalbos vertė Romualdas Grigaliūnas.

Laimės praktika

Ištrauka

Trečiasis principas: laimė keičiasi, kai keičiatės jūs

Kai paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį dirbau su „Hazelden Foundation“ pagalbos sau srityje, vienas mėgstamiausių šio darbo aspektų man buvo planuoti renginius ir atrinkti į juos kviečiamus oratorius. Viena tokia oratorė, knygos „Life is Change, Growth is Optional“ bei to paties pavadinimo paskaitų ciklo autorė, Karen Kaiser Clark pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.

Praėjus keleriems metams po universiteto baigimo, dėl darbo persikėliau į biurą Vest Palm Biče. Visada norėjau gyventi kitoje valstijoje, o Palm Bičas atrodė toks žavingas. Pirmą kartą apsigyvenau už Abilino Teksaso valstijos ribų, todėl nė nenumaniau, ko ten tikėtis, bet šis naujas nuotykis suteikė man didelių vilčių ir svajonių.

Tačiau tikrovė pasirodė esanti sudėtingesnė nei žavinga.

Beveik nuo pat atvykimo mano santykiai su naujuoju viršininku ėmė komplikuotis, o „man didžiulis“ atlyginimo pakėlimas penkiais tūkstančiais dolerių nebuvo toks įspūdingas, kaip pati tikėjausi. Trūko pinigų, be to, ėmiau ilgėtis draugų, šeimos ir tiesiog pažįstamų vietų, kur buvau užaugusi. Kone kasdien atrodė, kad padariau didžiausią klaidą gyvenime. Bet buvau pilna jaunatviško išdidumo ir, tikėdamasi, jog viskas galiausiai pasisuks geresne linkme, užsibrėžiau atlaikyti šį dvejų metų darbo įsipareigojimą. Taip pat norėjau pamilti naująjį miestą, kuriame gyventi pasirinkau, ir šį savo pačios priimtą pokytį.

Man prireikė kelerių metų, bet vis dėlto susiradau gerų draugų, o nauja kambario draugė padėjo sutaupyti pinigų. Supratau, kad bet kada galiu susirasti kitą darbą, kuriame viršininkas mane bent jau mėgtų. Atsigręžusi atgal įžvelgiu, jog tada nusprendžiau keistis ir augti. Pasirinkau per patirtis atrasti laimę, o ne ieškoti jos siekdama tikslo. Bet tuo metu, kai Karen atvyko skaityti pranešimo, aš vis dar stengiausi įvertinti, ar prieš kelerius metus padarytas sprendimas persikraustyti buvo protingas.

Augimas labai retai įvyksta iškart. Dažniausiai suvokiame tik tada, kai jau galime į jį pažvelgti atsigręžę atgal. Tik tada suprantame, kad vienas pokytis lėmė kitą, ir taip mūsų gyvenime prasidėjo tikras domino efektas, sukėlęs virsmą, augimą ir netgi laimę, kurios negebėjome pastebėti, kol patys bandėme išgyventi tą patirtį.

Paviršutiniškai frazės „Gyvenimas yra pokytis, o augimas – pasirinktinis“ prasmė atrodo akivaizdi. Gyvenimas keičiasi. Kartais tai būna pageidaujami pokyčiai. Kartais – ne. Kartais tuos pokyčius pasirenkame arba sukeliame. O kartais jie mums tiesiog primetami.

Tačiau kad ir kokia būtų tų pokyčių priežastis, tik mūsų atsakas nustato, ar jie taps katalizatoriumi asmeniniam augimui, stovėjimui vietoje, o gal net regresijai. Be to, šis atsakas taip pat nustato ir tai, ar pokyčiai 100 padidins ar sumažins mūsų laimę, ar apskritai niekaip jos nepaveiks.

Daugelis žinome, kad svarbiausia yra mūsų pačių atsakas į viską. Bet būsimą mūsų gyvenimo kelią formuoja ne tai, ką žinome, o kaip tas žinias pritaikome. Daugeliu atvejų ką nors žinome, tačiau tuo nesinaudojame. Pavyzdžiui, žinome, kokio maisto nederėtų valgyti, nes nuo jo jaučiamės negerai arba ima augti svoris, bet kartais veikiausiai vis tiek paragaujame.

Instinktyviai priešinamės pokyčiams, nes jie reiškia kitoniškumą, naujoves ir nežinomybę. Netgi pageidaujami pokyčiai, be jaudulio drugelių pilve, gali sukelti ir nerimą ar baimę.

Jei vykote studijuoti, ar pamenate tą dieną, kai patekote į savo bendrabutį? Jums buvo smagu, nes tai naujas nuotykis, nepriklausomumo nuo tėvų ir suaugusiojo gyvenimo pradžia. Ir vis dėlto jūsų pilve turbūt buvo pilna drugelių. Kai kurie jų kėlė nerimą, nes ėmėte mąstyti apie nežinomybę. O kiti – malonų jaudulį, kadangi buvote pasirengę lėkti į naująją ateitį. Todėl netgi norimi pokyčiai yra tokie painūs – gali atrodyti kartu ir jaudinantys, ir bauginantys.

Kiti pokyčiai būna dar labiau komplikuoti. Kartais atsiranda skirtingų pasirinkimų, ir negalime aiškiai įžvelgti teisingo ar klaidingo. Galbūt netikėtai gaunate kitos įmonės darbo pasiūlymą, nors jaučiatės visiškai laimingi dabartiniame darbe. Naujos darbo vietos pasirinkimas arba pasilikimas turimoje nuves visai kitokiais karjeros keliais, tačiau nė vienas iš šių variantų neatrodo akivaizdžiai teisingas ar klaidingas. Jie paprasčiausiai veda į kitokias patirtis.

Kartais pokyčiai būna visiškai netyčiniai. Galite juos pastebėti tik tada, kai jau būna praėję nemažai laiko ir atsiranda tam tikrų padarinių. Galbūt daugelį metų kasdien bendraujate su draugu. Ir žingsnis po žingsnio ima keistis jus siejantys bendri dalykai: tai, kur judu dirbate ar gyvenate, kurio nors iš jūsų sudaryta santuoka, vaikai. Po truputį jūsų pokalbiai iš kasdienių virto kassavaitiniais, tada – kasmėnesiniais, o galiausiai apskritai vyksta vos kartą per keletą mėnesių. Vieną dieną suvokiate, kad jau praėjo ne vieneri metai nuo to karto, kai kalbėjotės su žmogumi, kuris kadaise buvo jūsų kasdienio gyvenimo dalis. Vienintelis jūsų bendravimas – tai retkarčiais socialinėje žiniasklaidoje paliekamas patiktukas ar komentaras arba nusiunčiama asmeninė žinutė. Tai nebuvo tyčinis pokytis. Tas asmuo veikiausiai visai nedaro jūsų nelaimingų, tačiau gyvenimo kaita pakeitė ir jųdviejų santykius.

Kai kurie pokyčiai mums yra tiesiog primetami. Jūsų įmonėje nusprendžiama, kad esate geriausias kandidatas naujoms pareigoms, kurių patys nė nenorėjote, todėl visai netikėtai gaunate naujų pareigų darbe. Kas nors jūsų šeimoje suserga vėžiu, todėl kiekvienam tenka stoti į išgyvenimo komandą – padėti jam ar jai pasveikti. O gal bendruomenę, kur gyvenate, nusiaubia uraganas, todėl su kaimynais turite atstatyti namus, mokyklas, verslus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją