Atrodytų, kad šiais laikais, kai abiturientams atviros užsienio universitetų durys, tampa vis svarbiau mokytis ne gimtąją lietuvių, bet ir anglų kalbą. Visgi Lietuvos universiteto dėstytojų teigimu, anglų kalbos mokėjimas būtinas ir studijuojant mūsų šalyje. Tam pritaria ir personalo atrankos specialistai, teigiantys, kad anglų kalba jau yra tapusi vienu iš natūralių reikalavimų kandidatui norint įsidarbinti bet kokioje srityje, sakoma pranešime spaudai.
Svarbūs ir praktiniai įgūdžiai, ir akademinės žinios
Panašu, kad augančią anglų kalbos svarbą suvokia ir patys abiturientai. Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, pernai šį egzaminą pasirinko laikyti apie 21 tūkst., arba 69 proc. visų abiturientų. Šiemet skaičius labai panašus – egzaminą laikyti pasiryžo 20,7 tūkst. dvyliktokų, bet bendra jų dalis nuo visų abiturientų ūgtelėjo beveik dešimtadaliu (iki 77 proc.).
Atrodytų, šiais laikais išmokti pusės pasaulio kalbą – anglų kalbą – nėra taip jau sunku. Internetas, filmai, muzika, vaizdo žaidimai, supantys nuo pat vaikystės, leidžia lengviau perprasti kalbos niuansus. Visgi, ar tiek, kiek galima išmokti klausantis muzikos arba naršant internete, pakanka?
Vieno kalbų mokymosi startuolio, veikiančio Lietuvoje, įkūrėjas, italas Claudio Santori, teigia, kad pradėti mokytis kalbą nuo taisyklių yra tas pats, kas mokytis vairuoti sėdant į „Formulės-1“ bolidą.
„Mano nuomone, pradžioje svarbiau pradėti kalbėti apskritai, kad ir barbariškai, su klaidomis, nei nedrįsti prakalbėti, kol nebersi žodžių kaip BBC diktorius“, – sako jis.
Tuo metu leidyklos „Šviesa“, leidžiančios pasiruošimo anglų k. egzaminui mokymosi komplektus, direktorės Daivos Bartninkienės teigimu, turint omenyje, kad pirmas žingsnis daugumos profesiniame kelyje yra universitetas, taisyklingas užsienio kalbos mokėjimas šiame gyvenimo etape yra itin svarbus.
„Stebime pasaulines tendencijas, augančią anglų kalbos mokėjimo svarbą ir nuolat ieškome tokių mokymosi priemonių, kurios iš tiesų padėtų mokiniams tinkamai pasiruošti bene svarbiausiam iššūkiui – brandos egzaminams, nes būtent jie yra tramplinas į ateitį – universitetą, o vėliau – ir darbą“, – sako ji.
D. Bartninkienės teigimu, leidykla jau septynerius metus leidžia šiuolaikiškus, poreikius atitinkančius ir savarankiškam mokymuisi skirtus komplektus „Prieš egzaminą“, kurie buvo įvertinti ir pačių anglų. Praėjusiais metais išleisto serijos leidinio „Essay Writing“ leidybos teisės parduotos „Oxford“ leidyklai.
Tuo metu šiemet „Šviesa“ pristatė ilgametę patirtį turinčios D. Britanijos leidyklos „Macmillan“ anglų kalbos mokymosi komplektus.
„Šie komplektai išsiskiria tuo, kad juose kalbos mokoma per realias, praktines gyvenimo situacijas, kas itin svarbu, pavyzdžiui, studijuoti į užsienį išvykstantiems jaunuoliams. Be praktinių kalbinių įgūdžių ugdymo, šiuose vadovėliuose daug dėmesio skiriama ir akademinėms kalbos žinioms gilinti: pateikiama daugybė integruotų egzamino tipo užduočių, padedančių sėkmingai pasirengti tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams egzaminams“, – sako D. Bartninkienė.
Universitete – neišvengiama
Mykolo Riomerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas, dėstantis Tarptautinę humanitarinę teisę, pripažįsta, kad taisyklingas kalbos mokėjimas šiais laikais universitete yra būtinybė.
„Bent jau mano dėstomoje specialybėje anglų kalba yra neišvengiama. Taip yra todėl, kad 90 proc. šaltinių yra ne lietuvių kalba. Kodėl nėra lietuviškų? Priežastys kelios. Objektyvios – veikalai, dokumentai, ataskaitos ir įvairūs kiti šaltiniai, kuriuos rengia įvairios tarptautinės organizacijos, lietuvių kalba nerengiamos ir į ją neverčiamos. Subjektyvios – Lietuvoje mokslininkai ir dėstytojai neskatinami rašyti lietuvių kalba, dėl suprantamų priežasčių reikalaujama publikacijas rengti anglų kalba, bet tai automatiškai lemia, kad lietuviškai rašyti neapsimoka, juolab kad pasirengimas laiko „suvalgo“ panašiai, tad lietuviškos literatūros – tiek metodinės (vadovėlių), tiek mokslinės – trūksta“, – teigia J. Žilinskas.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto doktorantas, dėstytojas Vytautas Valaitis, teigia, kad jo dėstomoje srityje straipsniai į lietuvių kalbą taip pat nėra verčiami, tad vienintelis būdas neatsilikti nuo mokslo – mokytis kalbą. Be to, jis atkreipia dėmesį ir į kitą dalyką.
„Kalbant apie kalbos mokėjimą, reikėtų apsibrėžti siekius. Ar siekis yra tik universiteto baigimas, ar tapimas pasirinktos srities specialistu? Universitetui pabaigti, kiek galiu komentuoti iš fizinių mokslų perspektyvos, lietuviškų šaltinių yra pakankamai, tačiau čia iškyla tų šaltinių kokybės klausimas. Angliškų šaltinių yra daugiau, jie kokybiškesni, tad norint ne tik baigti studijas, bet ir atsidurti mokslo priekyje, būtina skaityti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomi naujausi pasiekimai toje srityje. Šie straipsniai paprastai būna anglų kalba“, – teigia jis.
Į aukščiausias pozicijas – tik mokantys kalbą
Tuo metu vadovų paieškos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad reikalavimas mokėti anglų kalbą, renkantis darbuotojus, yra toks pat įprastas kaip ir naudojimasis kompiuteriu.
„Šiais laikais jau niekas nebeklausia, ar žmogus moka naudotis kompiuteriu. Taip ir su anglų kalba – tai yra visiškai įprastas reikalavimas. Netgi sakyčiau, kad dažnai darbo skelbimuose jau net neberašoma, kad kandidatui reikia gerai mokėti anglų kalbą – tai yra savaime suprantamas dalykas“, – sako ji.
Paklausta, kiek svarbus kalbos mokėjimo lygis, ar būtina gerai kalbėti, rašyti ir skaityti, L. Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad dažniausiai svarbu gerai šnekėti.
„Natūralu, kad bendraujant kalbos sklandumas ir žodyno platumas yra labai svarbus. Rašymo įgūdžiai būtini tiems, kuriems to reikia kasdieniam darbui, pavyzdžiui, teisininkams. Žinoma, visi rašo elektroninius laiškus, taigi ir taisyklingai rašyti yra svarbu“, – teigia ji.
Anot jos, anglų kalbos reikia visose vadovavimo pozicijose, nepriklausomai nuo to, ar įmonė tarptautinė, ar lietuviško kapitalo.
„Visose vadovavimo pozicijose anglų kalba yra būtina. Žinoma, yra sričių, kuriose reikia ir papildomų kalbų – jau kiek primirštos vokiečių ar lenkų. Be to, anglų kalba svarbi ne tik bendraujant su klientais – ji yra privaloma kiekvienam vadovui, kuris nori mokytis, šviestis, tobulėti. Visa literatūra, straipsniai, konferencijos net Lietuvoje dažniausiai būna anglų kalba ir net be vertimo. Taigi, žmogus, norintis siekti karjeros, tiesiog privalo mokėti kalbą“, – baigia L. Duksaitė-Iškauskienė.
