aA
Šiais metais norą laikyti brandos egzaminus pareiškė daugiau nei 33 tūkst. dvyliktokų. Pernykštė statistika teigia, kad 4 abiturientai iš 5 siekia toliau studijuoti universitete, o daugiau nei 3 tūkst. jų pernai įstojo į aukštąsias mokyklas Europos Sąjungos šalyse, daugiausia – Jungtinėje Karalystėje.
Norite siekti karjeros? Be anglų kalbos – nė žingsnio
© Shutterstock nuotr.

Atrodytų, kad šiais laikais, kai abiturientams atviros užsienio universitetų durys, tampa vis svarbiau mokytis ne gimtąją lietuvių, bet ir anglų kalbą. Visgi Lietuvos universiteto dėstytojų teigimu, anglų kalbos mokėjimas būtinas ir studijuojant mūsų šalyje. Tam pritaria ir personalo atrankos specialistai, teigiantys, kad anglų kalba jau yra tapusi vienu iš natūralių reikalavimų kandidatui norint įsidarbinti bet kokioje srityje, sakoma pranešime spaudai.

Svarbūs ir praktiniai įgūdžiai, ir akademinės žinios

Panašu, kad augančią anglų kalbos svarbą suvokia ir patys abiturientai. Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, pernai šį egzaminą pasirinko laikyti apie 21 tūkst., arba 69 proc. visų abiturientų. Šiemet skaičius labai panašus – egzaminą laikyti pasiryžo 20,7 tūkst. dvyliktokų, bet bendra jų dalis nuo visų abiturientų ūgtelėjo beveik dešimtadaliu (iki 77 proc.).

Atrodytų, šiais laikais išmokti pusės pasaulio kalbą – anglų kalbą – nėra taip jau sunku. Internetas, filmai, muzika, vaizdo žaidimai, supantys nuo pat vaikystės, leidžia lengviau perprasti kalbos niuansus. Visgi, ar tiek, kiek galima išmokti klausantis muzikos arba naršant internete, pakanka?

Vieno kalbų mokymosi startuolio, veikiančio Lietuvoje, įkūrėjas, italas Claudio Santori, teigia, kad pradėti mokytis kalbą nuo taisyklių yra tas pats, kas mokytis vairuoti sėdant į „Formulės-1“ bolidą.

„Mano nuomone, pradžioje svarbiau pradėti kalbėti apskritai, kad ir barbariškai, su klaidomis, nei nedrįsti prakalbėti, kol nebersi žodžių kaip BBC diktorius“, – sako jis.

Tuo metu leidyklos „Šviesa“, leidžiančios pasiruošimo anglų k. egzaminui mokymosi komplektus, direktorės Daivos Bartninkienės teigimu, turint omenyje, kad pirmas žingsnis daugumos profesiniame kelyje yra universitetas, taisyklingas užsienio kalbos mokėjimas šiame gyvenimo etape yra itin svarbus.

„Stebime pasaulines tendencijas, augančią anglų kalbos mokėjimo svarbą ir nuolat ieškome tokių mokymosi priemonių, kurios iš tiesų padėtų mokiniams tinkamai pasiruošti bene svarbiausiam iššūkiui – brandos egzaminams, nes būtent jie yra tramplinas į ateitį – universitetą, o vėliau – ir darbą“, – sako ji.

D. Bartninkienės teigimu, leidykla jau septynerius metus leidžia šiuolaikiškus, poreikius atitinkančius ir savarankiškam mokymuisi skirtus komplektus „Prieš egzaminą“, kurie buvo įvertinti ir pačių anglų. Praėjusiais metais išleisto serijos leidinio „Essay Writing“ leidybos teisės parduotos „Oxford“ leidyklai.

Tuo metu šiemet „Šviesa“ pristatė ilgametę patirtį turinčios D. Britanijos leidyklos „Macmillan“ anglų kalbos mokymosi komplektus.

„Šie komplektai išsiskiria tuo, kad juose kalbos mokoma per realias, praktines gyvenimo situacijas, kas itin svarbu, pavyzdžiui, studijuoti į užsienį išvykstantiems jaunuoliams. Be praktinių kalbinių įgūdžių ugdymo, šiuose vadovėliuose daug dėmesio skiriama ir akademinėms kalbos žinioms gilinti: pateikiama daugybė integruotų egzamino tipo užduočių, padedančių sėkmingai pasirengti tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams egzaminams“, – sako D. Bartninkienė.

Universitete – neišvengiama

Mykolo Riomerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas, dėstantis Tarptautinę humanitarinę teisę, pripažįsta, kad taisyklingas kalbos mokėjimas šiais laikais universitete yra būtinybė.

„Bent jau mano dėstomoje specialybėje anglų kalba yra neišvengiama. Taip yra todėl, kad 90 proc. šaltinių yra ne lietuvių kalba. Kodėl nėra lietuviškų? Priežastys kelios. Objektyvios – veikalai, dokumentai, ataskaitos ir įvairūs kiti šaltiniai, kuriuos rengia įvairios tarptautinės organizacijos, lietuvių kalba nerengiamos ir į ją neverčiamos. Subjektyvios – Lietuvoje mokslininkai ir dėstytojai neskatinami rašyti lietuvių kalba, dėl suprantamų priežasčių reikalaujama publikacijas rengti anglų kalba, bet tai automatiškai lemia, kad lietuviškai rašyti neapsimoka, juolab kad pasirengimas laiko „suvalgo“ panašiai, tad lietuviškos literatūros – tiek metodinės (vadovėlių), tiek mokslinės – trūksta“, – teigia J. Žilinskas.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto doktorantas, dėstytojas Vytautas Valaitis, teigia, kad jo dėstomoje srityje straipsniai į lietuvių kalbą taip pat nėra verčiami, tad vienintelis būdas neatsilikti nuo mokslo – mokytis kalbą. Be to, jis atkreipia dėmesį ir į kitą dalyką.

„Kalbant apie kalbos mokėjimą, reikėtų apsibrėžti siekius. Ar siekis yra tik universiteto baigimas, ar tapimas pasirinktos srities specialistu? Universitetui pabaigti, kiek galiu komentuoti iš fizinių mokslų perspektyvos, lietuviškų šaltinių yra pakankamai, tačiau čia iškyla tų šaltinių kokybės klausimas. Angliškų šaltinių yra daugiau, jie kokybiškesni, tad norint ne tik baigti studijas, bet ir atsidurti mokslo priekyje, būtina skaityti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomi naujausi pasiekimai toje srityje. Šie straipsniai paprastai būna anglų kalba“, – teigia jis.

Į aukščiausias pozicijas – tik mokantys kalbą

Tuo metu vadovų paieškos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad reikalavimas mokėti anglų kalbą, renkantis darbuotojus, yra toks pat įprastas kaip ir naudojimasis kompiuteriu.

„Šiais laikais jau niekas nebeklausia, ar žmogus moka naudotis kompiuteriu. Taip ir su anglų kalba – tai yra visiškai įprastas reikalavimas. Netgi sakyčiau, kad dažnai darbo skelbimuose jau net neberašoma, kad kandidatui reikia gerai mokėti anglų kalbą – tai yra savaime suprantamas dalykas“, – sako ji.

Paklausta, kiek svarbus kalbos mokėjimo lygis, ar būtina gerai kalbėti, rašyti ir skaityti, L. Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad dažniausiai svarbu gerai šnekėti.

„Natūralu, kad bendraujant kalbos sklandumas ir žodyno platumas yra labai svarbus. Rašymo įgūdžiai būtini tiems, kuriems to reikia kasdieniam darbui, pavyzdžiui, teisininkams. Žinoma, visi rašo elektroninius laiškus, taigi ir taisyklingai rašyti yra svarbu“, – teigia ji.

Anot jos, anglų kalbos reikia visose vadovavimo pozicijose, nepriklausomai nuo to, ar įmonė tarptautinė, ar lietuviško kapitalo.

„Visose vadovavimo pozicijose anglų kalba yra būtina. Žinoma, yra sričių, kuriose reikia ir papildomų kalbų – jau kiek primirštos vokiečių ar lenkų. Be to, anglų kalba svarbi ne tik bendraujant su klientais – ji yra privaloma kiekvienam vadovui, kuris nori mokytis, šviestis, tobulėti. Visa literatūra, straipsniai, konferencijos net Lietuvoje dažniausiai būna anglų kalba ir net be vertimo. Taigi, žmogus, norintis siekti karjeros, tiesiog privalo mokėti kalbą“, – baigia L. Duksaitė-Iškauskienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva atsiveria: SAM skelbia šalių sąrašą, iš kurių atvykus nereikalinga 14 dienų izoliacija (55)

Nuo birželio 1 d. Lietuva atsivers kai kurių Europos šalių piliečiams, be to, ne visiems jiems...

Verslininkų kovoje dėl milijonų – areštuoti prabangūs butai ir namas Vilniuje (122)

Praeityje sėkmingo verslininko Vidmanto Kučinsko sūnus Justas , sutuoktinės Rimgailė ir...

Su nušautu kolega atsisveikinantys policininkai: jo vietoje galėjo būti bet kuris iš mūsų (52)

Pirmadienį į paskutinio poilsio vietą Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palydimas tarnybos...

Darius Kuolys: ar verta buvo tapti šunsnukių valstybės lyderiu? (370)

„Pažvelkime į intelektualinę prezidento komandą. Kaip būtų puiku, jei joje būtų skirtingai...

Delfi rytas. Sinoptiko prognozė apie vasaros orus ir socialinių tinklų įtaką mūsų psichikai

Karantinas pakoregavo mūsų išlaidas, SEB banko inicijuotas tyrimas parodė, kad vis tik gegužę...

Ar tikrai visi laukia, kada bus atšauktas karantinas? Visuomenės apklausoje – kitokios nuotaikos blogiausiai jaučiasi jaunesni nei 30 m. žmonės (79)

Nors vis dažniau kalbama apie esą pribrendusią būtinybę nutraukti įvestą karantiną Lietuvoje,...

Šnipinėjimu kaltinamo Paleckio byla pasiekė teismą: uždarų posėdžių nepageidavo, užsiminė apie rašomą knygą (16)

Šiaulių apygardos teismas šiandien pradėjo nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo Algirdo Paleckio...

Prašmatnus gyvenimas Panevėžyje – pamačius keptos duonos kainą atėmė žadą (3)

Dėžutėse parduodama kepta duona – mėgiamas užkandis. Panevėžiečiai, tiesa, stebisi...

Didžiausias pasaulyje karantinas 12 mln. žmonių įstūmė į visišką skurdą (60)

Abdulas Kareemas buvo priverstas palikti mokyklą ir užsiimti atsitiktiniais darbais, pvz., taisyti...

„Forbes“ išsiaiškino Kardashianų klano melą: „milijardierė“ Kylie Jenner uždirba kur kas mažiau nei skelbiama

Šiais metais Kylie Jenner pardavė pusę savo kosmetikos kompanijos. Sandorio detalės atskleidė,...

|Maža didelių žinių kaina