Neseniai Lietuvoje leidyklos „Eugrimas“ išleistoje knygoje „Elon Musk. „Tesla“, „SpaceX“ ir fantastinės ateities paieškos“ rašoma, kad įsidarbinimas E. Musko bendrovėje „SpaceX“ primena atranką į specialiąsias pajėgas.
Pirmiausia laukia praktinės užduotys ir pokalbis su talentų programos vadove Dolly Singh. O kas laukia stipriausių ir potencialiausių kandidatų?
Ištrauka iš knygos
Kaip ir daugelyje technologijų bendrovių, darbuotojų atrankos procedūra „SpaceX“ apima daugybę interviu ir testų. Vieni interviu – laisvos formos pokalbiai, per kuriuos šalys mėgina daugiau sužinoti viena apie kitą; kiti susideda iš testų ir užduočių, tarp kurių pasitaiko ir labai nelengvų.
Nors pardavėjams ar verslo organizatoriams šiuo atžvilgiu taip pat nelengva, inžinieriams tenka atlaikyti pačias griežčiausias apklausas. Standartiniam įgūdžių patikrinimui nusiteikusių programuotojų laukia nemaloni staigmena.
Paprastai bendrovės kandidatų į programinės įrangos tobulintojus prašo atlikti keliasdešimties eilučių kodavimo užduotis. Standartinė „SpaceX“ kodavimo užduotis sudaryta iš penkių šimtų ar dar daugiau eilučių. Visi potencialūs darbuotojai, atsilaikę iki pabaigos, gauna dar vieną užduotį – raštu paaiškinti Muskui, kodėl jie nori dirbti „SpaceX“.
Prizas už sėkmingai išspręstus galvosūkius, nuovokumą gausių interviu metu ir gerą laišką – susitikimas su Musku. Jis pats kalbėjosi kone su visais iš pirmojo tūkstančio „SpaceX“ darbuotojų, įskaitant sargus ir laborantus. Jis kalbasi ir su kandidatais į inžinierius.
Prieš susitikimą su Musku visi jie perspėjami, kad pokalbis gali trukti nuo trisdešimties sekundžių iki penkiolikos minučių. Per pirmą pokalbio dalį Elonas greičiausiai rašinės el. laiškus, dirbs, daug nekalbės. Nesijaudinkite. Tai normalu. Galiausiai jis atsisuks ir pažvelgs į jus. Tačiau net ir tada nebūtinai užmegs akių kontaktą ar kitaip pripažins jūsų buvimą. Nesijaudinkite. Tai normalu. Kai reikės, jis prašneks.
Nuo šios akimirkos pokalbį su Musku patyrusių inžinierių pasakojimai apima visą įspūdžių spektrą − nuo kone kankinamo siaubo iki euforijos. Jis gali užduoti vieną ar kelis klausimus, bet neabejotinai užmins savo didžiąją mįslę: „Stovite ant Žemės paviršiaus. Paėjėję mylią į pietus, mylią į vakarus ir mylią į šiaurę esate tiksliai ten, iš kur pradėjote. Kur esate?“
Vienas atsakymas – Šiaurės ašigalyje, ir dauguma inžinierių atspėja iškart, tačiau tada Muskas klausia: „Kur dar galėtumėte būti?“ Antras teisingas atsakymas – taškas netoli Pietų ašigalio, iš kurio paėjėję mylią į pietus atsidursite ant vienos mylios lygiagretės. Šį atsakymą geba išmąstyti nedaugelis inžinierių.
Entuziazmo apimtas Muskas aiškina jiems šią ir kitas mįsles pateikdamas atitinkamas lygtis. Jam ne tiek svarbu, ar pašnekovas rado teisingą atsakymą – svarbiau, kaip tas inžinierius suvokia užduotį ir kokį sprendimo kelią pasirenka.
Kalbėdama su kandidatais D. Singh bandydavo įkvėpti jiems drąsos, iš anksto supažindinti su „SpaceX“ ir Musko reikalavimais.
„Mes sakydavome, kad „SpaceX“ – tai specialiosios pajėgos, – pasakoja ji. – Jei norite čia dirbti taip, kad pasiryžę bet kam, puiku. Jei ne, jums čia ne vieta.“
Atsidūrę „SpaceX“ naujokai netrukdavo suprasti, ar jie tikrai pasirengę šiam iššūkiui. Vien dėl darbo savaitės trukmės − daugiau nei devyniasdešimt valandų − daugelis neištverdavo nė kelių mėnesių.
Kiti mesdavo darbą nepakėlę Musko bei kitų vadovų tiesmukiškumo per susirinkimus. „Elonas jūsų nepažįsta ir nemano galintis kaip nors užgauti jūsų jausmus, – sako Singh. – Jis žino tik tai, kiek, velniai rautų, turi būti padaryta. Žmonėms, kurie neįpranta prie jo bendravimo stiliaus, pas mus sunku.“
Gali susidaryti įspūdis, kad „SpaceX“ didelė darbuotojų kaita. Aišku, per bendrovę perėjo nemažai specialistų. Tačiau daugelis pagrindinių vadovų, prisidėjusių prie jos kūrimo, išsilaikė po dešimt ar daugiau metų.
Dauguma vadovaujančių ir eilinių inžinierių paprastai išdirba apie penkerius metus – per tą laiką jie įgyja akcijų opcionus ir pamato visą savo projektų įgyvendinimo ciklą. Technologijų bendrovėms tai įprasta.
„SpaceX“ ir Muskas gali džiaugtis ir neįprastu lojalumo lygiu. Muskas įsivaizdavo esąs savo idėjomis uždegantis Steve᾿as Jobsas. „Jo vizija tokia aiški, – pasakoja Singh. – Jis tarsi užhipnotizuoja jus. Priverčia pažvelgti į viską jo paties pakvaišusiomis akimis ir jūs suvokiate – taip, mes galime nuskirsti į Marsą.“
Jeigu tai truks ilgiau, atsitokėsite jausdamas skausmingą malonumą, sadomazochistinius fluidus − štai ką reiškia dirbti su Musku. Renkant medžiagą knygai daugelis kalbintų žmonių smerkė ilgas darbo valandas, šiurkštų Musko vadovavimo stilių ir kartais net absurdiškus jo lūkesčius.
Tačiau veik kiekvienas, net ir atleistieji, vis dar dievino Muską ir kalbėjo apie jį kaip apie superdidvyrį ar net dievaitį.
