Tačiau vis dar tenka išgirsti istorijų, kaip užsienyje įgiję darbo ar mainų patirties, žmonės nesugeba šio privalumo parodyti būsimiems darbdaviams. Pranešime spaudai patariama, kaip tinkamai pateikti užsienyje sukauptą patirtį.

Labiausiai vertinama užsienio patirtis – eksporto sektoriuje

Pasak vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės-Iškauskienės, akcentuojant savo patirtį svarbiausia informaciją pateikti aiškiai ir suprantamai bei atsižvelgti į tai, ko ieško darbdavys. Tačiau L. Duksaitė-Iškauskienė pabrėžia, kad patirtis užsienyje yra vertinama įvairiai.

„Žinoma, darbo patirtis kitose valstybėse duoda platesnį pasaulio ir verslo suvokimą. Kuo jos daugiau turi, tuo naudingesnis gali būti organizacijai. Kalbant apskritai, patirtis užsienyje yra vertinama pagal tokius pačius kriterijus kaip ir patirtis, įgyta Lietuvoje. Jei aš esu dirbusi kitoje šalyje, bet mano darbas buvo nekvalifikuotas, tai mano patirtis ir bus vertinama kaip nekvalifikuoto darbo patirtis“, – pasakoja L. Duksaitė-Iškauskienė.

Visgi kai kuriose srityse patirtis užsienyje vertinama labiau nei kitose. Viena iš tokių – eksportas. Darbdaviai, ieškantys darbuotojo eksporto įmonėje, dažnai teikia prioritetą tiems, kurie turi patirties užsienyje, ypač, jei įmonė turi darbo santykių su šalimi, kuriame kandidatas ir dirbo. Pasak L. Duksaitės-Iškauskienės, yra ir kitos priežastys, kodėl darbdaviai atsižvelgia, kurioje šalyje žmogus dirbo.

„Kuo valstybė turi geresnį vadybos standartą, tuo daugiau darbuotojas išmoksta ir gali perduoti būsimam darbdaviui. Vakarų Europos šalys, JAV, Kanada – tai valstybės, kuriose vadybos lygis aukštesnis nei Lietuvoje. O Rusija, Baltarusija yra šalys, kurios vadybos galėtų pasimokyti iš Lietuvos. Todėl kiekviena patirtis yra vertinama individualiai ir suteikia skirtingus privalumus“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.

Darbo rinkos naujokai renkasi „Europass” CV

Kitaip savo patirtį turi pristatyti jaunimas, kuris ieškosi pirmojo darbo savo gyvenime arba pirmą kartą darbinasi pagal specialybę. Tokiu atveju darbdaviai dėmesį kreipia ne tik į jaunuolio baigtas studijas, bet į veiklą, kuri išskiria jį iš kitų kandidatų ir parodo jo iniciatyvumą. Tai gali būti darbo patirtis vasaros metu, dalyvavimas nevyriausybinėje organizacijoje, įvairiuose projektuose, savanoriavimas. Įsidarbinti be patirties padeda ir stiprus motyvacinis laiškas.

„Vienas iš išskirtinių dalykų gyvenimo aprašyme gali būti patirtis užsienyje. Šiandien darbdaviams didelį įspūdį daro, jei jaunas žmogus yra atlikęs stažuotę ar praktiką kitoje šalyje. Tokia patirtis vis dar yra labai išskirtinė, nes semestras ar metai užsienio universitete su mainų programa jau tapo gana įprastu dalyku. Susiduriame, kad dažnai po stažuotės užsienyje jaunimo prašoma pasilikti dirbti ilgesniam laikui, tačiau tokia patirtis padeda įsidarbinti ir grįžusiems į Lietuvą“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto praktikų koordinatorius Konstantinas Kurževas.

Niekada nebandžiusiems savo patirties sudėti į gyvenimo aprašymą, tai gali pasirodyti labai sudėtinga. Tačiau, naudojant tinkamus įrankius, šis procesas yra visai paprastas. Vienas iš tokių įrankių yra Europos komisijos sukurtas šablonas, vadinamas „Europass“ CV. Šią formą lengva užpildyti net ir tiems, kurie niekada neturėjo gyvenimo aprašymo, o, kas kartą įgijus naujos patirties, ją atnaujinti. Europos komisijos duomenimis, Lietuvoje 2016 m. internetu buvo užpildyta daugiau nei 130 tūkst. „Europass” CV . Beveik pusė žmonių (43,53 proc.), pildančių šią formą, neturėjo jokios darbo patirties, beveik penktadalis (18,52 proc.) turėjo iki dviejų metų darbinės patirties.

„Dažnai ne tik jauni asmenys stokoja žinių, kaip paruošti patrauklų gyvenimo aprašymą ir parodyti potencialiam darbdaviui turimus gebėjimus bei žinias. Tokiose situacijose visada rekomenduoju „Europass“ CV formą, nes joje gausu suflerių, ją nesudėtinga naudoti ir, kas labai svarbu darbdaviui, ji patraukli akiai“, – pritaria Joana Aleknavičiūtė, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro projektų vadovė, kuri rūpinasi mokinių, mokytojų bei personalo mobilumais į Europos šalis.

Iš užsienio – su žinių bagažu ir rekomendacija

Darbas, savanorystė ar stažuotė užsienyje be jokios abejonės parodo žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, bendrauti užsienio kalba, jo atvirumą kultūroms. Tačiau kai kurie darbdaviai į tokį įrašą gyvenimo aprašyme žiūri atsargiai, nes patirtį užsienyje sunkiau įvertinti: įmonių pavadinimai dažnai lietuviams nieko nesako, o ir skirti laiko pakalbėti su darbdaviais užsienyje turi ne visi. Todėl grįžtant iš užsienio patartina iš anksto pasirūpinti rekomendacija, kurią galima atsinešti į darbo pokalbį ir patirčiai užsienyje suteikti daugiau svorio.

„Manau, jog svarbu gyvenimo aprašyme detaliai ir aiškiai nurodyti užsienyje įgytą patirtį: pareigas, instituciją, kuo ji užsiima bei kontaktinius duomenis. Tokiu būdu darbdaviui bus lengva patikrinti informaciją ir susidaryti aiškesnį vaizdą apie asmens patirtį, ypač jei tai užsienio įmonė. Taip pat svarbu aprašomus gebėjimus pagrįsti, paminėti, kokiomis aplinkybėmis jie įgyti, kokį postūmį jie suteikė institucijai, koks buvo jūsų indėlis“, – teigia J. Aleknavičiūtė.

Moteris teigia, kad jos tarptautinė patirtis darbdaviams buvo itin patraukli dar ir dėl to, kad pozicija, į kurią ji kandidatavo, buvo susijusi su jos darbu ne Lietuvoje. Tačiau moteris prisipažįsta, kad tai ne tik padėjo jai įsidarbinti, bet ir yra privalumas kasdienybėje.

„Keliaujantis žmogus yra atviresnis, tolerantiškesnis, jį rečiau kausto baimės, o ir barjerų supa mažiau. Bendraujant su kolegomis iš kitų šalių dalinamasi profesine patirtimi, ji perimama, naudojama kasdieniniame darbe. Be to patirtis užsienyje padeda užmegzti kontaktus su užsienio partneriais, sklandžiai bendradarbiauti, o vėliau suteikti kitiems kolegoms bei mokiniams galimybę praplėsti savo akiratį užsienyje“, – sako J. Aleknavičiūtė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)