Kai esame dvasiškai sveiki, gyvename darnoje su savimi ir kitais, tai ir jaučiamės sveiki. 2013-ieji – Sveikatingumo metai, o kovo mėnuo skirtas dvasinei sveikatai. Apie ją kalbamės su psichologe, psichoterapeute Lilija Šileikiene.
- Kas lemia žmogaus dvasinės sveikatos būklę?
Dvasinė sveikata labai priklauso nuo to, kaip mes gebame suvaldyti psichologinius, moralinius ir etikos dalykus. Absoliučiai psichologiškai sveikų žmonių labai mažai: iš visų pasaulio gyventojų jų yra gal keli procentai, nes visi žmonės patiria įvairių vidinių ir išorinių, išgyventų ar neišgyventų konfliktų, traumų, susiduria su sunkumais, kuriuos nugali ar nepajėgia to padaryti. Ir visa tai niekur nedingsta – lieka mūsų viduje, o tai turi didžiulę įtaką mūsų savijautai.
- Nuo dvasinės sveikatos priklauso ir žmogaus fizinė sveikata?
Netgi labai. Mūsų dvasinė, psichologinė sveikata turi glaudų ryšį su fizine savijauta. Tai psichosomatika – psichologinės priežastys sukelia fizinius simptomus.
Skrandžio negalavimai, galvos skausmai, vėžio ligos susiję su neįsisąmonintomis emocijomis, nevisiškai išreikštais jausmais, su nerimu, kalte, baime ir dar daugybe jausmų. Jausmai, kurių iki galo neišreiškėme, neišleidome, „neišvėdinome“ iš savęs, niekur nedingo – jie glūdi mumyse. Negatyvios emocijos turi savybę kauptis, ir jei vidinės įtampos neatsikratysime, galime pratrūkti. Todėl reikalinga vadinamoji jausmų „išveika“: išsikalbėti, išsipasakoti, pasiguosti, galų gale viską parašyti lape. O jei tai pasiliksime, kaupsime, galime ne tik susirgti, bet ir įgyti kompleksų, nebesugebėsime kurti konstruktyvių santykių su aplinkiniais žmonėmis.
Žmogaus psichika – ištisa sistema, visas jo vidinis pasaulis. Ją galima palyginti su daugiabučiu namu, kuriame yra bendri psichologinio funkcionavimo dėsningumai, tačiau kiekvienas žmogus turi savitų taisyklių.
- Ar tai reiškia, kad uždarų, tyliai savyje išgyvenančių žmonių dvasinė sveikata nukenčia labiau?
Žinoma. Tų, kurie geba labiau suartėti su kitu žmogumi, aplinka, gyvenimo kokybė tam tikra prasme yra geresnė. Mes laimingiausi tada, kai gebame būti adekvačiai atviri, konstruktyviai reaguoti į aplinką, kai galime tinkamai išreikšti savo jausmus – neslopinti jų, bet kokiais nors būdais parodyti.
Kai mūsų vidiniame pasaulyje darna, tada ir viskas aplink mus, atrodo, gali pasikeisti. Psichologai dažnai pataria, kad reikėtų pačiam žmogui keisti savo požiūrį, o ne kitą žmogų. Galbūt reikia keisti kažkurias savo nuostatas, įgytos patirties suvokimą, tuomet savaime kažkas keičiasi ir aplink: pažvelgęs kitomis akimis žmogus pastebi tokius dalykus, kurių anksčiau nematė. Be to, sprendžiant apie kitus žmones, labai svarbu suprasti, kad ir patys nesame idealūs. Čia slypi gyvenimo išmintis.
- Yra dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, pavyzdžiui, ekonomikos krizė, aplinkinių žmonių nepriimtinas elgesys ir kt. Tai veikia žmogų, bet jis jų pakeisti negali. Kaip elgtis, kad dvasinė savijauta neblogėtų?
Iš tiesų yra dalykų, kurie mus veikia ir kurių mes pakeisti negalime. Juk jei man šiandien nepatinka valdžia, aš jos pakeisti negaliu. Negaliu ir kitam žmogui pasakyti, kad jis kalbėtų ar kažką darytų kitaip – taip, kaip man labiau norėtųsi. Bet tai, kas susiję su mano vidiniu pasauliu, aš galiu keisti – žmogus pajėgus keistis visą gyvenimą.
Asmenybės transformacija tam tikru laipsniu yra įmanoma visada, jeigu tik žmogus pats to nori. Pavyzdžiui, temperamentą vargiai pakeistume, nes jis yra įgimtas. Temperamento savybes – aktyvumą, pasyvumą, dirglumą ir pan. – turime kaip bagažą. O žmogaus charakteris formuojasi, taigi kažkiek kinta visą gyvenimą. Asmenybė pajėgi pasikeisti maždaug per dvejus trejus metus. Tačiau žmogus turi to norėti ir aktyviai tuo užsiimti. Pavyzdžiui, nuo narkotikų priklausomas žmogus, aktyviai siekiantis keistis, lavinantis savo vidaus pasaulį, turi šansų gana smarkiai pakeisti savo gyvenimą, tačiau tam reikia daugiau laiko.
- Kaip galime sau padėti, jei dvasinė sveikata šlubuoja, neigiamos emocijos nustelbia teigiamas?
Pirmiausia reikėtų egzistencinio požiūrio į gyvenimą: kodėl man duota tai, ką turiu, ko reikėtų išmokti iš savo šiandieninės patirties? Be to, daugiau pozityvių nuostatų, kai kada – išmintingos saviironijos.
Pagalba sau gali būti pokalbis su artimu žmogumi, galbūt specialistu, meditacija, kvėpavimo pratimai. Dvasinei sveikatai svarbu viskas: sveika mityba, kokybiškas miegas, dienotvarkė, kaip mes sugebame susiplanuoti dieną, ką mums reikia kasdien padaryti. O jei šiandien pykau, nervinausi, reikėtų pagalvoti: kas man atsitiko, gal apie tai reikėtų su kuo nors pasišnekėti? Padėti sau galime ir taikydami vadinamąją jausmų „išveiką“. Mūsų emocijos, jausmai, vyraujanti psichologinė būsena smarkiai veikia dvasinę sveikatą.
Emocinė parama internetu
„Pagalbos moterims linija“ – rašyti el. paštu pagalba@moteriai.lt (atsako per tris dienas).
„Vilties linija“ – rašyti el. paštu vilties.linija@gmail.com (atsako per tris darbo dienas).
„Jaunimo linija“ – registruotis ir rašyti svetainėje http://www.jaunimolinija.lt/internetas (atsako per dvi dienas).
„Vaikų linija“ – registruotis ir rašyti svetainėje http://www.vaikulinija.lt (atsako per dvi dienas).
Nemokama psichologinė pagalba telefonu
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888 (I–VII visą parą budi savanoriai konsultantai).
„Vaikų linija“ – 116 111 (I–VII 11–21 val. budi savanoriai, profesionalai).
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366 (I–V 10–21 val. budi profesionalai, savanoriai konsultantai).
„Vilties linija“ – 116 123 (I–VII visą parą budi profesionalai, savanoriai konsultantai).
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba, skirta paaugliams ir jaunimui) – 8 800 77277 (I–V 16–20 val. budi savanoriai konsultantai).
