Nugirstas darbinis pokalbis trukdo labiau nei šiaip beprasmis triukšmas, teigiama naujausiame tyrime.
Atviras ofisas
© Shutterstock

Jei jums sunku susikaupti atviro išplanavimo biure, žinokite, kad nesate vienas (-a). Dabar net mokslininkai yra jūsų pusėje: naujas tyrimas įrodė, kad pokalbiai darbiniais klausimais mažina juos girdinčių darbuotojų produktyvumą ir didina susierzinimą labiau nei atsitiktinis beprasmis foninis triukšmas, rašoma realsimple.com.

Dabar vis labiau populiarėja atviro išplanavimo biurai – tai leidžia įmonėms optimizuoti erdvę ir, teoriškai, skatina darbuotojų bendradarbiavimą ir dialogus. Tačiau tokie biurai susilaukia ir nemažai kritikos ir skundų dėl privatumo stokos ir triukšmingų bendradarbių.

Nieko nuostabus, kad triukšmas gali blaškyti, o tyrėjai iš Jamagučio universiteto Japonijoje nusprendė palyginti pokalbių darbiniais klausimais ir beprasmiško foninio triukšmo poveikį. Jie atliko seriją eksperimentų, siekdami ištirti įvairių rūšių triukšmo poveikį, naudodami „išskirtinio kamuoliuko“ paradigmą.

Šio testo metu dalyvių prašoma nustatyti išskirtinius daiktus, paslėptus tarp serijų pasikartojančių daiktų. Norint atlikti šią užduotį, reikia sutelkti dėmesį į stimulą, pranešime spaudai paaiškino inžinerijos profesorius Takahiro Tamesue.

Viename iš eksperimentų dalyviai stebėjo kompiuterio monitoriuje pasirodančius paveikslėlius ir tuo metu klausėsi arba rožinio triukšmo (panašus į baltąjį triukšmą, bet spektras labiau primena žmonių balsus), arba moters ar vyro kalbą. Po 10-ies minučių jų buvo paprašyta pasakyti, kiek kartų tarp vienodų besikartojančių objektų pastebėjo raudoną stačiakampį.

Antro eksperimento metu dalyviai turėjo suskaičiuoti, kiek kartų girdėjo 2 kilohercų toną tarp pasikartojančių 1 kiloherco tonų. Po to jų buvo paprašyta įvertinti pagal skalę nuo vieno iki septynių, kiek juos erzino kiekvienas garsas.

Šių ir kitų eksperimentų metu tyrėjai tyrė dalyvių smegenų bangas, prie galvos prijungę elektrodus. Jie kreipė ypatingą dėmesį į dvi reakcijas, žinomas kaip N100 ir P300 komponentai. Šios reakcijos sustiprėja praėjus apytikriai 100 ir 300 milisekundžių po to, kai pajuntamas stimulas (šiuo atveju, išgirstamas garsas). Pasak T. Tamesue, tai iš esmės yra neuronų, atsakingų už analizavimą ir sprendimų apie gaunamą sensorinę informaciją priėmimą, suaktyvėjimas.

Tyrėjai pastebėjo, kad kai dalyviai klausėsi ne triukšmo, o žmonių kalbų, jų smegenyse akivaizdžiai sumažėdavo N100 ir P300 komponentų. Tai parodo, kad triukšmas paveikė jų gebėjimą sutelkti dėmesį į mąstyti reikalaujančias užduotis.

Kiti eksperimentai taip pat parodė, kad nuo prasmingo triukšmo, tokio kaip muzika ir pokalbiai, gerokai susilpnėjo dalyvių gebėjimas atlikti atminties ir aritmetines užduotis.

Be to, ko gero nieko nenustebins tai, kad prasmingas triukšmas dalyviams kėlė didesnį susierzinimą, palyginus su beprasmiu triukšmu.

T. Tamesue tyrimo tikslas – pagerinti aplinką analizuojant fiziologinį ir psichologinį triukšmo poveikį. Savo naująjį tyrimą jis pristatė Akustinės Amerikos ir Japonijos bendruomenės susitikime Havajuose.

Tyrimo išvadose teigiama, kad projektuojant erdves, skirtas kognityvinėms užduotims atlikti (pavyzdžiui, darbo biurus ar mokyklas) turėtų būti atsižvelgiama į galimą triukšmą – ne tik į jo lygį, bet ir pobūdį, sako T. Tamesue.

„Atviro išplanavimo biuruose verslo operacijas labai trikdo iš aplinkos sklindantys pokalbiai, – sako jis. – Kadangi atviro išplanavimo erdvėse sunku išvengti triukšmo, galimas sprendimas – užmaskuoti prasmingą triukšmą kitais garsais, tai padės sukurti jaukesnę ir labiau darbui pritaikytą atmosferą.“

O jeigu jūs jau dirbate netinkamai suprojektuotame atviro išplanavimo biure? Viena iš galimų išeičių – dirbti su ausinėmis, įsijungus baltąjį triukšmą. Arba pasinaudokite kito mokslinio tyrimo išvadomis: tyrimai parodė, kad muzika be žodžių didina protinę veiklą, o stresinėje darbo aplinkoje atpalaiduoja ir ramina gamtos garsai, pavyzdžiui, kalnų upelio čiurlenimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Aiškėja, kas skandina liberalus: pergudravo patys save (3)

Teisėsaugos įtarimų užkluptas Liberalų sąjūdis , rengęs priešrinkiminius mokymus savo...

Neįtikėtina 1,8 mln. dolerių istorija: kaip apsišaukėlis direktorius į kinų pinigus kėsinosi (6)

Pasirodo, Lietuvoje įmanoma be akcininkų žinios pasiskirti įmonės direktoriumi, o po to galimai...

Kas vyktų, šalyje įvedus karo padėtį: 1940-ųjų situacija nepasikartos (247)

Laikini žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, komendanto valanda, judėjimo laisvės apribojimai,...

Nakties įvykiai Trakų rajone primena garsųjį I. Molotkovo pabėgimą (5)

Vėlaus spalio 18-osios vakaro įvykis Trakų r. Aluonos kaime primena garsiąją Igorio Molotkovo...

Šaudynės Merilande: įtariamasis sulaikytas (14)

Policija suėmė vyrą, kaip įtariama, trečiadienį nušovusį tris žmones ir dar du sužeidusį...

Seksualiai išnaudota olimpinė čempionė: man tepasakė, kad tai „medicininis“ gydymas (6)

Olimpinė čempionė, 21-erių gimnastė JAV McKayla Maroney teigia, kad ji kelerius metus buvo...

6 didžiausios socialinių tinklapių blogybės (3)

„Omidyar Group“, „Democracy Fund“ ir „Omidyar Network“ atliko bendrą tyrimą, kuriuo buvo...

Indianos gerbėjams D. Sabonis prisistatė sužaisdamas vienas geriausių karjeros rungtynių (4)

Naująjį NBA reguliarųjį sezoną sėkmingai pradėjo Indianos „Pacers“ (1-0) krepšininkai,...

Kaip kovoti su nuolat nusėdančiomis dulkėmis (1)

Tikrai apmaudu, jei dar vakar švara tviskėję namai šiandien vėl pilni dulkių, tarsi jas valę...

V. Kurpienės patarimai, kaip išlikti sveikiems atvėsus orams (9)

Darganoti orai ir vis žemiau slenkantis termometro stulpelis lietuvius verčia susirūpinti imunitet...