aA
Jei smegenys galėtų girtis, jos tai darytų visą laiką. Tai ko gero pats sudėtingiausias mūsų organizmo organas ir sumaniausias kompiuteris, kuris kada tik egzistavo.
© Shutterstock nuotr.

Tačiau smegenys turi ir sistemos defektą ir visi tai žino: atmintis. Kad ir kokia galinga būtų operacinė sistema, jos talpykla yra ribota.Net vaikystėje, kai mūsų smegenys dar švarios ir neapkrautos, atmintis vis vien nėra tobula, ir kartais užstringa, priklausomai nuo to, ar esame pailsėję, ar ne, ar įdėmiai klausėmės, ar gaudėme varnas, ir dar nuo daugelio kitų dalykų, rašoma time.com.

Neseniai leidinyje „Journal of Experimental Psychology“ buvo paskelbtas straipsnis, kuriame siūlomas neįprastas būdas atminčiai gerinti: piešimas.

Dar 1973 metais mokslininkai tyrė atminties gerinimo metodikos – vadinamojo dvigubo kodavimo – privalumus. Šis metodas pagrįstas tuo, kad galvodami apie objektą ar veiklą ir kartu jį piešdami, mes įsimename geriau.

Tyrėjams pavyko įrodyti, kad ši strategija veiksminga, tačiau buvo atlikta per mažai tyrimų, be to, jie turėjo trūkumų – pavyzdžiui, nebuvo atsižvelgta į tokį paprastą faktą, kad nupiešti paveikslą užtrunka daug ilgiau nei, tarkim, parašyti žodį. Taip pat nebuvo ištirta, ar rašant žodį būdu, kuris užima daugiau laiko – pavyzdžiui, įmantriai, kaligrafiškai – tai irgi padėtų jį geriau įsiminti.

Siekdami išsiaiškinti šiuos ir kitus kintamuosius, grupė mokslininkų, kuriems vadovavo psichologas Jeffrey D. Wammesas, sutelkė bandomąsias studentų grupes ir atliko septynis skirtingus bandymus, kurių pagrindas buvo praktiškai tas pats eksperimentas. Visus bandymus mokslininkai pradėjo sudarydami sąrašą 80-ies paprastų žodžių. Jie visi buvo daiktavardžiai, kuriuos lengva nupiešti, pavyzdžiui, balionas, šakutė, aitvaras, kriaušė, žemės riešutas, batas.

Po to ekrane buvo rodoma 30 atsitiktine tvarka parinktų žodžių su nuoroda arba nupiešti objektą, arba užsirašyti jo pavadinimą. Po 30-ies žodžių studentai turėjo atlikti informacinę užduotį – jie turėjo klausyti įvairių tonų ir nustatyti, ar jis žemas, aukštas ar vidutinis.

Ši užduotis niekaip nebuvo susijusi su tyrimu, jos tikslas buvo nukreipti dalyvių dėmesį nuo to, ką jie ką tik darė, tam, kad įsiminti dalykai įsitvirtintų arba, kaip būna dažniausiai, išgaruotų. Galiausiai dalyviai turėjo užrašyti tiek objektų iš pirmojo sąrašo, kiek tik sugebėjo prisiminti.

Daugelyje tyrimų dalyviams buvo skirta 40 sekundžių vienam objektui nupiešti, tačiau viename jie teturėjo keturias sekundes. Dar viename tyrime jiems buvo duoti trys pasirinkimai: nupiešti objektą, jį užrašyti arba užrašyti jo apibūdinimą.

Dar kitame trečiasis pasirinkimas buvo vizualizuoti objektą. O dar kitame jie turėjo užrašyti tą žodį kaip įmanoma įmantriau ir puošniau.

Kad ir kokie buvo papildomi pasirinkimai, vienas rezultatas akivaizdžiai pranoko kitus: visada geriausiai buvo įsimenamas nupieštas objektas.

„Mes pastebėjome, kad žodžius, kurie buvo nupiešti, dalyviai įsiminė daug geriau, nei tuos, kuriuos užsirašė, – teigia J. Wammesas paruoštame pranešime. – Dalyviai dažniausiai įsimindavo daugiau nei dukart daugiau nupieštų žodžių.“

Tačiau kodėl taip yra, kol kas neaišku.

Viena iš ankstesnių teorijų teigia, kad piešimas reikalauja vadinamojo gilesnio duomenų apdorojimo lygio. Tačiau norint užrašyti objekto savybes, taip pat reikia gilesnio apdorojimo, todėl šis paaiškinimas nėra išsamus.

Kita teorija teigia, kad piešimas tiesiog užima daugiau laiko. Tačiau keturių sekundžių tyrimas šią teoriją paneigia.

Kol kas J. Wammesas ir jo komanda kalba tik apibendrintai, ir reziumuoja, kad piešimas skatina semantinio, vizualinio ir motorinio aspektų integravimą į atminties sistemą, kaip jie rašo savo straipsnyje. Tačiau tam, kad ši teorija būtų pagrįsta, reikės atlikti daugiau tyrimų. O kol kas akivaizdu, kad ši metodika veikia, tad galima drąsiai ją naudoti tais atvejais, kai reikia įsiminti informaciją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujojo biudžeto paslaptis – diržų veržimas ekonomikos kilimo metu: rado, kas sumokės už valdančiųjų užmojus atnaujinta 15.20 (202)

Nors Lietuva išgyvena ekonominį pakilimą, kaip iš giedro dangaus pasirodė žinia – kultūros...

Po netiesioginių Saudo Arabijos grasinimų naftos kainos gali šoktelėti iki 100 dolerių (3)

Pasaulinę naftos rinką, jau ir taip varžomą JAV sankcijų Iranui, šiuo metu drebina rizika dėl...

Gyvai / DELFI Diena. Minint pasaulinę rankų plovimo dieną: ar žinote, kiek ir kokių bakterijų slypi ant jūsų delnų? (8)

„DELFI Diena“ domisi dideliais pokyčiais, kuriais valstybės tarnybos sistemoje žadėjo vidaus...

Palygino, kaip vaikus augina Lietuvoje ir Ukrainoje: prie tokių sąlygų lietuviai nepratę (20)

Eva Bakienė su trimete dukrele Elze į Lietuvą grįžo trumpam – iki spalio 21 dienos, kol tęsis...

Vokietijoje ir Europos Sąjungoje rusena konfliktas: prieita net iki ciniškų raginimų (53)

Nors nuo Vokietijos susivienijimo praėjo jau 28-eri, o nuo pirmojo Europos Sąjungos išsiplėtimo į...

„Iš viršaus“: keista Valančiūno situacija Toronte – ir geresnė nei iki šiol, ir apgaubta gausybės klaustukų (2)

NBA gerbėjus Lietuvoje 2018-19 metų reguliariojo sezono starto išvakarėse pasiekia dviprasmiški...

Keturių darbo dienų savaitė – realybė, kuria Lietuva galėtų džiaugtis jau dabar

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių...

Liudvikas Andriulis. Lietuvai reikia spekuliantų (127)

Sako, lietuvių finansinis raštingumas žemas. Blogai uždirba, blogai taupo, nemoka investuoti.

Kelno traukinių stotis apsupta, policija vykdo specialiąją operaciją (10)

Pagrindinėje Kelno stotyje policija vykdo specialiąją operaciją, per kurią mėginama išlaisvinti...

Vyras bandė rusiško visureigio pravažumą, tačiau pasitraukti iš kelio traukiniui nespėjo (4)

Vairuotojai nuolatos perspėjami dėl to, kad privalo atsakingai važiuoti per geležinkelio...