Nors žiniasklaidoje dvidešimtmečiai dažnai vaizduojami be tikslo klaidžiojantys užsitęsusioje paauglystėje, tiesa ta, pasak Jay, kad šis amžius yra lemtingas dešimtmetis.
Knygoje „The Defining Decade: Why Your Twenties Matter - and How to Make the Mosto f Them Now“ ji rašo, kad trisdešimt nėra naujieji dvidešimt ir pabrėžia šio dešimtmečio svarbą karjerai.
Paklausėme Jay, kokie gi populiariausi mitai apie trečiąjį gyvenimo dešimtmetį ir ką reikėtų daryti. Jei laikinas darbas kavinėje užsitęsė jau trejus metus, paskaitykite šį straipsnį.
Pirmasis mitas. Trečiasis dešimtmetis nesiskaito
Nepaisant geriausių pastangų, dvidešimtmečius paveikė recesija ir sunki ekonominė padėtis. Jie atsilieka nuo savo tėvų ir senelių kartos. Tačiau tai nereiškia, kad jie gali pasidaryti pertrauką.
„Trečiasis dešimtmetis - laikas judėti, - sako Jay. - Tai unikalus, potencialiai perkeičiantis laikas. Jis svarbesnis nei atrodo.“
Jei atidedate savo gyvenimo startą - nedarykite to. Tai laikas pradėti daryti sprendimus dėl darbo, dėl gyvenimo miesto, netgi dėl gyvenimo meilės.
Antrasis mitas. Reikia atrasti tobulą karjerą, o tuomet imtis veiksmo
Pernelyg daug jaunuolių šiais laikais mano, kad jiems reikia nuspręsti, ko jie nori, kai užaugs, prieš pradedant imtis darbo. Vietoje to trečiasis dešimtmetis - ideali dekada kurti tam, ką Jay vadina „identiteto kapitalu“ - tai patirties žiupsniai, kuriuos laikui bėgant sulydysite į savo tapatybę.
Pavyzdžiui, užuot taupius save svajonių darbui, galima imtis ne tokio idealaus, jei tik iš šios pozicijos įmanoma laikui bėgant pereiti į kitą, geresnę. Arba galima imtis ko nors netradicinio. „Visuomet sakau savo klientams imtis darbo, kuris priverstų žmones susidomėti ir prašyti papasakoti apie jį“, - sako Jay.
Jay taip pat patyrė periodą, kuomet neturėjo darbo, tačiau kūrė savo identiteto bagažą imdamasi įdomių ne visos darbo dienos darbų. Jei jums reikia sudurti galą su galu dirbant aukle ar padavėja, puiku, tačiau pasistenkite rasti ir geresnių patirties pasisėmimo šaltinių. Kaip ji rašo savo knygoje, niekas darbo interviu nepradės prašydamas: „Papasakokite apie savo patirtį dirbant aukle.“
Trečiasis mitas. Gali daryti viską ko panorėjęs
Prieš svajodami, būkite realistiški dėl savo įgūdžių ir tikslų. „Kartais žmonės, sulaukę dvidešimties, ima džiūgauti, kad dabar įmanoma pasiekti visko pasaulyje. Tai netiesa“, - sako Jay.
Savo knygoje ji aptaria psichoanalitiko Christopherio Bollas‘o idėją apie „neišmąstytus žinojimus“ - dalykus, kuriuos apie save žinome, tačiau pamirštame ar užspaudžiame, kaip kad vaikystės svajonės apie darbą su gyvūnais ar polinkis į fiziką, kuris pamirštamas. Kad „begalinės galimybės“ nesusuktų galvos, susirašykite konkrečius planus, kurių galėtumėte siekti, remdamiesi savo neišmąstytais žinojimais.
Ketvirtasis mitas. Jei rasite tobulą darbą, nesijusite dirbantys
Tie gražūs vaizdai internete, skatinantys daryti tai, ką mėgstate... Jie užglaisto nepatogią gyvenimo tiesą: darbas yra darbas, net jei jūsų darbas - kelionių kajakais vadovo ar mados dizainerio.
Tačiau tai dar vienas dvidešimtmečių mitas: arba seku paskui svajonę ir darbui nereikės pastangų, arba prikaustau save prie stalo ir pasmerkiu kentėjimui. Taip, kai kurie darbai jums netinka, tačiau Jay sako, kad idėja apie tobulą darbą yra panaši į manymą, kad susituokus gyvenama ilgai ir laimingai bei nei sykio nesusipykstama. „Teisybė ta, kad visi darbai (ir santykiai) yra darbas“, - sako ji, - „tačiau taip augame ir įgyjame naujų įgūdžių.“
Penktasis mitas. Norimą darbą gausiu vėliau
Jay sako, kad vienas dažniausių dalykų, dėl kurio gailisi trisdešimtmečiai ir vyresni, yra tai, kad jie anksčiau nepakankamai ištyrinėjo profesines galimybes. „Jie sako: „Gailiuosi, kad nepasinaudojau tuo laiku, ir nerizikavau karjeroje, kol turėjau progų.“
Taip yra todėl, kad darbdaviai yra linkę rizikuoti su jumis, kol jūs dar jaunas ir naujas darbo rinkoje.
„Visi nori padėti jauniems žmonėms, su kuriais lengva dirbti, - sako Jay. - Tačiau po trisdešimtmečio darbdaviai ima šnairuoti į darbuotojus, kurie vis dar ieško, ką nori daryti.“
Kaip rašo Jay, „dvidešimt pirmajame amžiuje karjera ir gyvenimas nėra gatavai pagaminti rinkiniai. Mes turime sudėti dalis į vieną visumą.“ Turėkite tai omenyje: be vaikų ar paskolos, ieškant tinkamos karjeros yra įmanomas persikraustymas į kitus miestus ar kompanijos pakeitimas.
Šeštasis mitas. Jei nepatinka darbas, išeik
Jay nesutinka. Prieš tėkšdami prašymą atleisti ant darbdavio stalo, stabtelėkite ir atsakykite į šiuos klausimus:
Kas šiame darbe man nepatinka?
Ar vis dar semiuosi iš jo patirties?
Ar kas nors jame man patinka?
Kodėl norėjau čia dirbti?
Tuomet reikia atsižvelgti į finansines aplinkybes. Ar turite susitaupę pinigų? Ar sukaupėte fondą juodai dienai? Jei ne, ir jei jūsų darbas nesuteikia jums nieko daugiau, tik pinigus, metas taupyti, turint mintyje darbo pakeitimą.
O jei nekenčiate savo darbo tik dėl vieno žmogaus? Jay turi ką pasakyti ir šiuo atveju...
Septintasis mitas. Jei vadovas blogas, išeik ir nesigręžiok
Blogas vadovas - ne visuomet priežastis išeiti.
„Blogi vadovai - viena neigiamiausių patirčių jaunystėje, - sako Jay. - Tačiau jie suteikia ir vertingų pamokų, jei tik galite į tai pažiūrėti tokiu būdu. Jei iš darbo gaunate kažką, kas padės pasiekti sėkmės vėliau, likite to, kol galite kentėti, ir tuomet išeikite. Patirtį panaudokite kitam darbui su geresniu vadovu.“
„Ir kur tik įmanoma, išeikite taikiai, - pataria Jay. - Pasaulis yra mažesnis nei atrodo, ir net blogi vadovai vieną dieną gali jums padėti - arba ne.“
Aštuntasis mitas. Darbų kaitaliojimas - blogas dalykas
„Tai iš tikro geras dalykas“, - sako Jay. Gerai išmėginti kelis skirtingus darbus ir net karjeras, kai jums dvidešimt keli. „Tačiau būkite tikslingi“, - perspėja ji, „kad artėdami prie trisdešimties, galėtumėte pasidaryti šiokių tokių išvadų.“ Atminkite, trokštamą darbuotoją nuo nevykėlio skiria gera CV istorija - tai, kaip visi turėti darbai susidėlioja į logišką seką.
„Jei kažkas paklaustų: „Ką darėte paskutiniuosius penkerius metus?“, turėtumėte paaiškinti, ką išbandėte, ir ką darote dabar“, - sako Jay.
Karjeros linkusios siaurėti - gerąja prasme. Pavyzdžiui, galbūt žinojote, kad jūsų karjera - padėti, taigi išmėginote mokymą. Tuomet supratote, kad jums geriau sekasi dirbti su vienu žmogumi, o ne su grupe, taigi perėjote prie socialinio darbo.
„Tai gera istorija, - sako Jay. - Jūsų karjera jaunystėje itin kintanti, tačiau kažkokia logika turi būti.“
Devintasis mitas. Dvidešimtmečiai nusipelno ypatingų teisių
Priešingai nei dauguma žmonių, Jay nemano, kad ši karta - narcizistinė, jai jie tik atrodo nepatyrę. „Jūsų vadovai nėra jūsų tėvai ar mokytojai - jiems nerūpi jūsų asmeninis augimas“, - aiškina Jay. „Toks mąstymas nulemia trintį ir klaidas.“ Dvidešimtmečiai išmoks prisitaikyti prie darboviečių - jiems tik reikia laiko.
