- Kiek žmonių reikia, kad jie sudarytų minią?
Paprastai laikomasi nuomonės, kad 30 žmonių grupė jau yra minia. Tokį kiekį žmonių galima sutikti daug kur: stadione, koncerto arenoje, paskaitos auditorijoje ar net prekybos centre. Kiek rečiau matome į mitingus ir riaušes susibūrusias minias, o išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, karo metu, egzistuoja ir panikos apimtos minios.
- Kas verčia mus rinktis į minias? Krepšinio varžybas visada labiau norisi žiūrėti arenoje nei per televiziją, o koncertai įdomiausi tie, kurie vyksta didžiausiose salėse.
Minioje galima iškrauti įtampą. Kur daugiau gali sau leisti drąsiai rėkauti, jei ne minioje? Kai norisi išlieti susikaupusias emocijas, minia tam puikiai tinka. Ir tai daug geriau, nei laikyti emocijas savyje. Daugeliui patinka ir atsakomybės praradimas: niekur kitur negali būti toks nerūpestingas. O, pavyzdžiui, dideliuose koncertuose aplankanti euforija – taip pat su niekuo nesumaišomas jausmas.
- Kas atsitinka žmogui, kai jis atsiduria minioje?
Žmonės leidžia sau išreikšti labiausiai užslopintus jausmus – tuos, kurių įprastomis aplinkybėmis niekada neparodytų. Visos emocijos minioje tampa gerokai stipresnės, gyvesnės ir spontaniškesnės. Neryžtingas žmogus minioje gali greitai apsispręsti, abejingas - staigiai žengti į priekį.
Paaštrėja tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos: džiaugsmas gali virsti euforija, pyktis – smurtu. Todėl net ir agresyvumu paprastai nepasižymintys žmonės, minioje staiga gali imti šūkauti, keiktis ar net smurtauti. Tai aiškiai matoma mitinguose: žmonės tampa priešiškesni, nei yra iš tiesų ir drąsiai puola bendrą priešą.
Svarbiausias minios bruožas – vienybė. Jie visi kaip vienas: kvėpuoja vienu oru ir turi vieną nuomonę. Individualūs skirtumai dingsta, visi tampa panašūs ir kalba vienu balsu. Tačiau kartu su skirtumais dingsta ir atsakomybė: drąsūs visi, tačiau už tai neatsakingas niekas.
- Kodėl žmonės šitaip pasikeičia? Kas priverčia drovuolį staiga imti garsiai šūkauti ir lieti emocijas?
Dauguma žmonių jaučiasi dėl ko nors nelaimingi. O miniose labai lengva rasti ir pulti bendrą priešą ar atpirkimo ožį ir jį apkaltinti savo bėdomis. Be to, minioje kiekvienas jaučiasi svarbesnis ir stipresnis. Susijungus su kitais žmonėmis ir, ypač, su stipriu lyderiu, pakyla savivertė: buvai menkas ir plikas, o mąstydamas taip pat kaip visa minia, pasijauti didis ir galingas.
Minioje žmogus susiduria su informacijos pertekliumi. Čia per daug spalvų, garsų, emocijų –smegenys greitai perkraunamos. Žmogaus sąmoningumas sumažėja panašiai, kaip apgirtus. Staiga jis ima nebesuvokti, ką pats jaučia ir galvoja, nesupranta, kaip atrodo iš šono, todėl tiesiog perima kitą nuomonę. Blogiausiu atveju, žmogus gali pavirsti lengvai valdomu zombiu, kuris klausys visų jam sakomų nurodymų, o vėliau pats negalės paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Tai tarsi hipnozė.
Įdomiausia, kad sąmoningumas sumažėja ne tik bendru tikslu susirinkusiose didelėse miniose, pavyzdžiui, mitinguose. Tai atsitinka net prekybos centruose. Nors čia susirinkusi minia vaikščioja išsiskirsčiusi, tačiau žmogui lengva joje pasiklysti ir nebesuprasti, ką jis jaučia.
Kodėl žmogus taip lengvai pasiduoda? Tyrimų duomenimis, net 80 proc. žmonių yra konformistai – jie linkę pritarti daugumos nuomonei. Taip veikia biologinis mechanizmas: prisitaikymas prie kitų vyksta savaime, o štai norėdami išsiskirti, turime specialiai susikaupti ir pasipriešinti. Tai daug sudėtingiau.
- Neprognozuojamos emocijos gali virsti pykčio proveržiais. Pavyzdžiui, aistringiems futbolo sirgaliams reikia visai nedaug, kad stadione kiltų masinės muštynės. Ką daryti su tokia įsisiautėjusia minia?
Egzistuoja specialūs riaušių slopinimo kursai, kur tarnybos apmokomos, kaip elgtis panašiais atvejais. Pirmiausia, norint nuslopinti minią, reikia pašalinti jos lyderį – nebebus ko klausyti. Taip pat galima suskaidyti minią į kuo mažesnes grupeles: šitaip dingsta vienybės ir galios jausmas. Kartais užtenka pateikti miniai informaciją. Pavyzdžiui, jei minia paniškai kažko išsigando būtina labai trumpai ir aiškiai pasakyti, kas atsitiko ir ką reikėtų daryti.
- Vieną nuomonę ir vieną tikslą turintis būrys – galinga jėga, todėl gali tapti ir galingu įrankiu. Kas gali pasinaudoti į minią susibūrusiais žmonėmis?
Dažniausiai miniomis naudojamasi politiniais tikslais. Minios vienybė gali labai praversti, kai tenka įveikti priešininką ar atlikti konkrečius veiksmus: juk būrys daug stipresnis už atskirus individus. Taip veikia mitingai, riaušės, streikai.
Minia lengvai paklūsta nurodymams ir yra daug labiau paveikiama hipnozės. Būdamas vienas žmogus pirmiausia pamąstytų, ką jaučia pats, o minioje tiesiog daro tai, ką jam sako. Todėl tuo gali pasinaudoti lyderiai ir įvairūs pranašai. Štai tokios bendrijos kaip Tikėjimo žodis susirinkimų metu pakeičia visos salės požiūrį į gyvenimą. O Hitlerio laikais visa šalis buvo pavirtusi į vieną didelę fanatizuotą minią.
Lyderis minią valdo labai lengvai – jis pasikrauna minios energija. Daug galios turi ir jam padedantieji. Manoma, kad užtenka vos penkių provokatorių, kad minia imtų judėti tam tikra kryptimi, tad ja tikrai nesunku pasinaudoti.
Lyderių tikslus palengvina ir agresyvūs piliečiai, kurių būna kiekvienoje minioje. Jiems nesvarbu, prie kokios minios prisijungti, jie tiesiog nori patriukšmauti ir iškrauti susikaupusią energiją. Manoma, kad slaptosios tarnybos taip pat puikiai išmano minios veikimo mechanizmus. Kitas klausimas – ar juos ir panaudoja.
- Dalis žmonių neina į koncertus, didelius susibūrimus ir masines šventes, nes nenori atsidurti minioje. Ko konkrečiai jie bijo?
Vieni bijo fizinio pavojaus – būti pastumti ar sutrypti. Juos neramina tai, kad minios nepavyksta prognozuoti – ji gali staiga griebtis paniškų veiksmų. Kitus labiau gąsdina minios emocingumas ir primityvumas, galimybė, kad minioje atsiskleis tie jų jausmai, kurių jie parodyti nenori.
Tačiau bėgimas nuo minios niekam nenaudingas. Svarbiau išmokti suvokti save net ir minioje – tam, kad vėliau nereikėtų gailėtis nei dėl patirtų emocijų, nei dėl padarytų veiksmų.
