Mes, sakydami manipuliacija, turime galvoje, kad kažkas nori mus išnaudoti, ir paprastai suteikiame tam neigiamą atspalvį, tačiau, med. psichologės-psichoterapeutės Virginijos Liveikienės nuomone, ji įneša į mūsų gyvenimą ir nemažai intrigos bei žavumo.
– Pirmiausia – kas tai yra manipuliacija ir kodėl žmonės manipuliuoja?
– Manipuliacija – tai toks mūsų elgesys, kuriuo bandome pakeisti kitų elgesį taip, kad pasiektume sau naudos. Sakau mūsų dėl to, kad visi mes tai darome, pradedant nuo visai mažų vaikų, ir tai darome visą gyvenimą.
Kodėl žmonės manipuliuoja kitais, atskleidžia jau pats apibrėžimas – dėl to, kad taip galime gauti kažką naudinga būtent mums. Labiau įsigilinus gali atrodyti, kad esame nuolatinėse manipuliacijos pinklėse, ir tai, ko gero, daugumai sukelia tam tikrą nejaukumo jausmą. Tačiau, kita vertus, tai įneša į gyvenimą nemažai žavesio. Turiu omeny – intrigos ir žavumo.
– Aktyvią manipuliaciją atskirti lengviau, bet yra ir pasyvi manipuliacija. Kas tai yra ir kaip pamatyti?
– Pasyvią manipuliaciją dažniausiai naudoja tie žmonės, kurie apskritai gyvenime yra pasyvaus elgesio. Jie stengiasi kitiems parodyti, kad ko nors negali, nesugeba, kad be mūsų pagalbos pražus, ir taip stumia mus į tokią situaciją, kai mes skatinami jiems padėti, kažką atlikti už juos.
Atsakant į klausimą, kaip pamatyti pasyvią manipuliaciją, tai, kaip ir aktyvios manipuliacijos atveju, pirmiausia turėtume pasiremti savo jausmais: jeigu darydami tam tikrus dalykus, kurie yra naudingi kitiems žmonėms, jaučiamės blogai, tai yra pirmas signalas, kad patekome į manipuliacijos ratą.
Visais kitais atvejais, kai mums tai nesukelia diskomforto, tai galbūt nėra ir tikslo visur įžvelgti manipuliaciją. Kartais mes manipuliuojame kitais, kartais kiti manipuliuoja mumis, ir tai yra gyvenimo dalis.
– Tačiau dažniausiai manipuliacija suvokiama neigiamai...
– Vertinant moraliniu požiūriu, manipuliacija turi šiek tiek neigiamo atspalvio dėl to, kad, siekdami savo tikslo, tarsi ir išnaudojame kitus. Tačiau kai tai vyksta sąmoningai, kai pasiduodame, sąmoningai apsispręsdami daryti vienus ar kitus dalykus, tai galbūt turi mažiau negatyvų atspalvį.
– Kiek reikalinga arba ne ir kiek naudojamasi manipuliacija versle, reklamoje ir pan.?
– Dažnai mes esame vedini gerų idėjų ką nors pakeisti mūsų gyvenime, įdiegti naujoves, tačiau neretai geros idėjos kažkur pasiklysta. Taigi norėdami tai pasiekti, turime prisibelsti į daugelio žmonių širdis, o tam būtina panaudoti tam tikras manipuliacijos strategijas – sugebėti apeliuoti į žmonių jausmus, kad jie prisidėtų prie bendro tikslo.
Pavyzdžiui, prekybininkui reikia mokėti apibūdinti savo prekes taip, kad jos būtų perkamos, ar panašiai. Žinoma, tokia strategija pasinaudoja ir tie, kurie tiesiog nori išgauti naudos, ne tiktai pasiūlyti kokią gerą idėją ar gerą produktą.
– Tie, kurie pakliuvo į viliojimo spąstus, gal ir nesusimąstė, kad tai vienas iš manipuliacijos metodų, ar galima dėti lygybės ženklą?
– Manau, kad daugeliu atvejų lygybės ženklą iš tiesų būtų galima dėti, nes viliojama siekiant tam tikros naudos. Ir ta nauda nebūtinai turėtų būti materiali, pavyzdžiui, kad vyras nupirktų naujus kailinius, tai gali būti ir moralinė vertybė, kurios mes siekiame, tokia kaip kito žmogaus meilė.
– Manipuliacijos metodų esmė – suteikti žmogui laisvės ir pasirinkimo pojūtį (nuolaidos parduotuvėse ar pan.)? Tačiau kaip tuomet suprasti, kad tai manipuliacija?
– Deja, tai, kad tai manipuliacija, suprantame per vėlai, kai pamatome kad įsigijome tai, ko mums nereikėjo, ar pasielgėm taip, kaip neplanavome pasielgti, kartais nuskriausdami save. Tačiau, tokioms situacijoms kartojantis, pradedame pamažu suvokti, kad tam tikras kitų žmonių elgesys tai yra manipuliacija.
Pavyzdžiui, prieš kurį laiką buvo labai populiaru, kad agentai į darbovietes atneštų prekių. Iš pradžių, naudodami įvairias siūlymo ir prekių reklamavimo metodikas, jie iš tiesų sugebėdavo paskatinti žmones pirkti daiktus gana brangiai, tačiau labai greitai žmonės pradėjo pastebėti, kad įsigyja nereikalingų daiktų, ir ant durų atsirado užrašai, kad prekybos agentai yra nepageidaujami.
– Kaip manipuliacija atrodo kasdieniniame gyvenime (šeimoje, darbe ir kt.)? Ar įmanoma nebūti manipuliuojamam?
– Kasdieniniame gyvenime ją galima matyti vos ne kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, kad kažko pasiektų šeimoje, sutuoktiniai gali elgtis maloniai vienas kito atžvilgiu, siūlyti nuolaidas kitose srityse, vaikai manipuliuoja verkdami ar taip pat siūlydami mainais savo gerą elgesį.
Nemanau, kad galima visiškai išvengti manipuliacijos pinklių, nebent būtume bejausmiai tarsi robotai, nes tuomet mes galėtume apskaičiuoti galimą naudą sau ir galimą naudą kitam, viską logiškai pasverti. Tačiau manipuliacija dažnai remiasi tuo, kad manipuliuojantysis apeliuoja į mūsų jausmus.
– Malonu matyti, kaip kažkas stengiasi, norėdamas mums patikti, įtikti. Kaip atskirti meilikavimą nuo manipuliacijos?
– Turbūt galima sakyti, kad meilikavimas, norėjimas įtikti ir manipuliacija yra bene tas pats, nes jeigu kas nori mums įtikti, tai, manyčiau, dažniausiai siekia kokios nors naudos sau. Priešingu atveju tai yra betikslis elgesys.
– Kiek pervertinamos ir kiek neįvertinamos įtaigos, slapto ir atviro manipuliavimo galimybės?
– Manau, kad tais atvejais, kai manipuliuojama sąmoningai, įtaigos ir manipuliavimo poveikis yra šiek tiek pervertinamas. Pavyzdžiui, kai prekybos agentai sudaro tam tikrą strategiją, kaip įsiūlyti prekę. Sąmoningai manipuliuodami kitais, mes tai turime daryti labai profesionaliai ir bene taip, kad patys tuo tikėtume.
Taip yra todėl, kad mes tarpusavyje bendraujame ne tiktai sąmoningu lygmeniu – tam tikrus dalykus galima numatyti intuityviai, t.y. pasąmoningame lygmenyje. Ir jei matysim, kad kas nors kalba mechaniškai, tai toks įtaigumas kažin ar sulauks sėkmės.
Kalbant apie nesąmoningą manipuliavimą, manau, jo įtakos iš tiesų neįvertiname – juk jis pasireiškia jei ne kiekviename, tai kas antrame žingsnyje.
Pavyzdžiui, pagiriu vyrą, kad jam puikiai sekasi prižiūrėti vaiką, ir tuomet galiu kurį laiką paskaityti knygą. Ar sakau savo vaikui, kad žalios daržovės yra gražios, jos sveikos ir šypsosi, ir taip pajėgiu įsiūlyti kaip sveiką maistą.
– Kai kuriems žmonėms manipuliuoti tiek įprasta, kad jie tai daro nesąmoningai, automatiškai. Kiti, atvirkščiai – daro tai sąmoningai. Kas blogiau?
– Manau, kad kiekvienam žmogui manipuliuoti kitu yra įprastas reikalas, kurio mes neįsisąmoniname. Šito dalyko mes išmokstame ankstyvoje vaikystėje. Štai mano dar dvejų metų neturinti dukrytė jau žino, kad suvaidinusi, jog nukrenta, gali lengviau pasiprašyti ant rankų, gauti kažkokio skanumyno ar panašiai.
Kažin, ar galime pasverti, kas yra blogiau ar geriau, dėl to, kad šitie manipuliacijos būdai yra visiškai skirtingi. Turbūt svarbu paminėti tik tai, kad tam tikrais atvejais žmonių elgesį užgožia manipuliacijos.
Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gali nuolat kažko prašyti, stengdamiesi sukelti sau užuojautą, arba rodyti, kad jums padeda, bet iš jūsų prašyti vis didesnių dovanų, paramos. Toks bendravimas greitai tampa sekinantis, ir mes nuo jo atsiribojame. Taigi kartais sąmoninga ir nesąmoninga manipuliacija yra pateisinama – jeigu abi pusės gauna tam tikros naudos arba kurį laiką viena pusė, paskui galbūt kita pusė. Tačiau jeigu tam tikras manipuliacinis elgesys yra užvaldęs vieno žmogaus elgesį, nuo tokio žmogaus kitiems norisi atsiriboti.
– Manipuliuodami žmonės taip įsijaučia, taip suauga su vaidmenimis, pozomis ir strategijomis, kad visiškai nutolsta nuo savęs tikrojo...
– Šiuo klausimu turbūt būtų svarbu atskirti, ar tai žmogus atlieka sąmoningai, ar ne. Jei nesąmoningai, tai turbūt mes ir kalbame apie tą tikrąjį aš, t.y. kad tam žmogui tokios savybės yra būdingos. Tačiau jei žmogus manipuliuoja sąmoningai, jis iš tiesų atitolsta nuo tų galimybių, kurias jis galėtų įgyvendinti pats, pats pasiekti kažkokių tikslų ar rezultatų.
Na, o dėl manipuliacijos kaip vaidmens, tai turbūt neturėtume to vertinti taip neigiamai todėl, kad visas gyvenimas tam tikra prasme yra tarsi scena, kur mes atliekame tam tikrus vaidmenis – vyro, žmonos, dukters, vaiko, darbuotojo, draugo ir kt. Ir tai yra mūsų natūralus elgesys, be šito gyvenimas išties būtų nuobodokas.
