– Užsienio psichologų straipsniuose teko skaityti, kad gyvenimas vienam – viena iš labiausiai išlaisvinančių patirčių, kokios tik įmanomos gyvenime. Nes „gyvenant vienam atsiranda galimybė teikti prioritetą sau, išskirtinai savo poreikiams“: pradedant laisve elgtis kaip tik nori – valgyti, kada nori, žiūrėti filmus, kokius tik nori, veikti, ką nori, – sąrašas ilgas. Kyla klausimas – kiek sveikas savęs prioritetizavimas?

– Savęs prioritetizavimas sveikas tol, kol nepaminame kitų poreikių tenkindami savuosius. Tik tuomet, kai mokame tinkamai pasirūpinti savimi, tą patį galėsime padaryti ir su kitu. Tyrimai, kuriuose tyrinėtas viengungių pasitenkinimas gyvenimu, parodė, kad laimingiausi buvo tie viengungiai, kurie palaiko teigiamą santykį tiek patys su savimi, tiek su kitais.

Jei nepalaikome teigiamo santykio su savimi, iškyla rizika, kad turėsime lūkestį, jog patys svarbiausi tapsime savo partneriui ar partnerei. Tačiau efektyviausiai santykiai gali funkcionuoti tuomet, kai juose du suaugę žmonės, galintys psichologiškai pasirūpinti savimi ir savo poreikiais, esantys svarbūs pirmiausia patys sau, apsisprendžia būti partnerystėje su tokiu pat žmogumi. Tokiuose santykiuose mes neapkrauname partnerių lūkesčiais, kad jie „apipils“ mus meile, laime ir pasirūpinimu, kurių negebame sukurti patys sau, ir tai yra labai svarbus sėkmingų santykių aspektas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)