Prieš metus 44% įmonių planavo samdyti dirbančias mamas, o 2011 m. taip daryti planuoja tik 36% įmonių.
Lyginant su bendrais įdarbinimo lūkesčiais, kai 45% įmonių pasaulyje tikisi priimti naujų darbuotojų 2011 m., darbdavių, ketinančių įdarbinti mamas, kiekis gerokai sumažėjo, o tai kelia nerimą šeimoms, moterims ir valdžios institucijoms. Regioninis pavyzdys gali būti Lenkija, kur 55% įmonių planuoja samdyti naujų darbuotojų ir tik 42% įmonių tvirtina, kad planuoja įdarbinti daugiau dirbančių motinų.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad tik darbdavių mažuma nejaučia nerimo ir baimės, kad dirbančios motinos bus mažiau atsidavusios darbui bei ne tokios lanksčios kaip kiti darbuotojai (37%), jog mamos išeis motinystės atostogų neišdirbus ilgesnio laikotarpio (33%), arba nebeturės reikiamų įgūdžių (24%). Lenkijoje darbdaviai ypač dvejojo dėl dirbančių mamų lankstumo (38%), tačiau daug mažiau rūpinosi reikiamais įgūdžiais (16%).
Kalbant apie teigiamus aspektus, daugelis verslo atstovų visgi vertina grįžtančias į darbą motinas, o 72% tiki, kad įmonės, kurios ignoruoja dalį darbo dienos dirbti grįžtančias motinas, praranda reikšmingą ir vertingą darbo jėgą. Be to, 56% mano, kad dirbančios mamos turi savybių, kurių sunku rasti dabartinėje rinkoje, o 57% teigia, kad vertina grįžtančias į darbą mamas, nes jos yra patyrusius bei turi reikiamų įgūdžių, tačiau nereikalauja didelio atlyginimo.
Lenkijoje didelio atlyginimo reikalavimo vidurkis buvo mažesnis nei pasaulinis (47%), galbūt tai reiškia, kad dirbančios mamos turi daugiau galimybių gauti tinkamą atlygį už savo darbą.
Regiono generalinis direktorius ir „Regus“ atstovas Michaelis Barthas teigė, kad išankstinis neigiamas nusistatymas yra susijęs su taupymu pagrįsta ekonomika, o kai kurios verslo sritys jaučia aiškią kaltę dėl senamadiškų būgštavimų šiuolaikinėje darbo aplinkoje: "Nors didžioji dauguma įmonių sutinka, kad uždarius duris dirbančioms mamoms bus prarasti vertingi darbuotojai, kyla dvejonių, kad dirbančiai mamai įsipareigojimai šeimai bus svarbesni nei dėmesys bei atsidavimas darbui. Be to, Lenkijoje, kaip ir kitose to paties regiono šalyse, moterų nedarbo lygis yra labai didelis".
Nepaisant to, situacijos nėra vienodos: Lietuva patenka tarp 50 geriausiųjų šalių, kuriose vyrai ir moterys turi lygias galimybes, lenkia kaimynines šalis ir netgi kai kurias senąsias ES nares (Pasaulinėje lyčių lygybės ataskaitoje 2010 m. įvertinimas buvo 71,3 %, kai 100 % reiškia visišką lygybę, o 0 % - visišką diskriminaciją).
„Darbo santykiai tampa vis lankstesni ir verslas tampa labiau suderinamas su šeima, tuo pat metu užtikrinant produktyvią darbo aplinką, nes darbuotojai gali dirbti ne vien įprastomis darbo valandomis arba jie gali dirbti arčiau namų. Pripažinus, kad dirbančių mamų poreikiai nėra išskirtiniai, ir sulyginus jas su kitais darbuotojais, produktyvumas išaugs bei bus sumažintos pridėtinės išlaidos, taip pat bus išlaikomas labiau motyvuotas personalas“, - sakė M. Barthas.
