„Abi su Milana susitikome visai ne atsitiktinai. Mus suvedė dėkingumas, kurį abi praktikuojame ir kuriuo gyvename. Labai norėjome, visų pirma, pačios sau išsiugdyti dėkingumo įprotį, kad jis taptų tokiu pačiu kaip kad išsivalyti dantis, gerti kavą ar sportuoti. Tad iššūkio paskelbimas buvo tarsi pažadas sau ir kartu priminimas kitiems, kad kiekvieną dieną galime atrasti bent po vieną priežastį, kodėl esame laimingi, kad ir mažiausią smulkmeną, už kurią galime padėkoti. Nors ir esu tituluojama dėkingiausia lietuve, tai tikrai nereiškia, kad mano gyvenime nebūna blogų dienų. Bet būtent su jomis ir padėjo, ir iki šiol padeda kovoti dėkingumo „pratimas“.
Net pačią liūdniausią ar nesėkmingiausią dieną sakau sau: nagi, juk tikrai ir šiandien nutiko kažkas gero! Ir tikrai – dar nebuvo tokios dienos, kada nerasčiau bent mažiausios smulkmenos. Toks minčių pratimas padeda ne tik pozityviau mąstyti bet ir lengviau išgyventi stresines situacijas“, – apie iššūkio idėją pranešime spaudai pasakojo Eglė.
„Eglę pavadinčiau Dėkingumo profesionalu, tuo tarpu mano jogos profesijoje dėkingumas yra tik viena sudedamųjų dalių. Iš tikrųjų norint jį kultivuoti, reikia išsiugdyti įprotį. Šie video tapo priemone tai padaryti. Nepasikuklinome ir su laikotarpiu – trys mėnesiai kasdien. Kartais jaučiausi kaip tiesioginiame realybės šou ir, turiu pripažinti, tomis dienomis, kai norėjosi atsiriboti nuo socialinės erdvės ir gyventi privatų gyvenimą, džiaugsmo projektas neteikė.
Kartais praleisdavau dieną, tuomet kitą dieną turėjau įkelti du filmukus. Gera žinia ta, jog net nejuntant dėkingumas manyje tiesiog įsišaknijo ir priminė, kad pozityvioms mintims, elgesiui ar gyvenimo būdo sukūrimui reikalingas suformuotas įprotis. Šiandien, projektui pasibaigus, man nebereikia galvoti, jog už kažką turiu būti dėkinga. Dėkingumas jau yra manyje, kurio nebebijau garsiai išreikšti. To pasekoje aplinka taip pat tapo dėkingesne man“, – patyrimais dalijosi Milana.
Vienas iš iššūkio tikslų buvo surinkti 1000 video, kuriuose žmonės dalintųsi savo dėkingumo akimirkomis. Per tris vasaros mėnesius buvo nufilmuota ir išpublikuota daugiau nei keli šimtai dėkingumo video ir nuotraukų.
„Nors tikslas buvo paprastas ir apčiuopiamas, rezultatai pranoko mūsų pačių lūkesčius. Na, o svarbiausia – asmeninius lūkesčius sau pačioms. Nors pradžioje buvo neramu, ar tikrai įgyvendinsime šią idėją ir, ar pakaks ryžto ir drąsos, kiekvieną dieną filmuotis ir viešai skelbti video įrašus apie save, šiandien, pasibaigus iššūkiui esame maloniai nustebusios, jog išsiugdėme ne tik dėkingumą kasdienoje, bet ir pritraukėme į gyvenimus stebuklus“, – atviravo Eglė.
„Šviesiau ir be baimės žiūrėdama į gyvenimą ryžausi atverti savo vardo šokių mokyklą. Neabejoju, kad šio projekto starto sėkmę man pritraukė dėkingumas ir pozityvumas“– patirtimi dalijosi M. Jašinskytė.
„Jau keletą metų sąmoningai praktikuojame dėkingumą ir skatiname tai daryti kitus žmones. Tačiau nėra nieko veiksmingesnio ir nieko labiau įkvepiančio ir motyvuojančio, nei mūsų pačių pavyzdžiai. Esame įsitikinusios, kad savo veikla padedame sau ir žmonėms tapti sąmoningesniais bei pozityvesniais, ko ypač trūksta visuomenėje“ – mintimis dalijosi moterys.
