aA
Taip, ji tokia. Nes ją sunku rasti, o radus – sunku pamesti. Prikimba it varnalėša. Taip ir girdžiu mažiausiai 50 proc. skaitytojų sumurmant: „Kad taip man tokią varnalėšą…“ Norite būti laimingi? Be abejo. O mes pasistengsime nors truputį padėti.
Laiminga
Laiminga
© Corbis/Scanpix

Tėvai mums, bebaigiantiems dvylika klasių, sakydavo: „Stok į ekonomiką, teisę – turėsi gerą išsilavinimą, turėsi daug pinigų, būsi laimingas.“ Jie buvo teisūs tik iš dalies. Dalykai, kuriuos galime kontroliuoti (darbas, išsilavinimas, pinigai) laimę lemia ne daugiau nei 10–15 proc. Beje, susitarkime – laimė nėra objektyvus dalykas, kaip ir šviesūs plaukai ar didelis ūgis. Laimė labai subjektyvi. Kartais viską turintis žmogus jaučiasi nelaimingas, o plikas kaip tilvikas jo kaimynas laimę rieškučiomis žarsto.

Jausmą, kad esi laimingas, kur kas labiau lemia asmenybės bruožai ir temperamentas. Net likimo posūkiai ir vingiai (artimo žmogaus netektis, loterijoje išloštas milijonas) mažai veikia subjektyvų laimės jausmą. Jaunystė, grožis ir turtas malonu, tačiau jaunas, gražus ir turtingas nebūtinai yra laimingas… Tai kas gi iš tiesų kuria mūsų laimę? Kaip galėtume susikurti ją patys?

Ar iš tikrųjų laimę kuria… pinigai?

Ir taip, ir ne. Taip – jei jų mažai. Ne – jei jų turite pakankamai (pvz., galite sau leisti nueiti į kiną, teatrą, pasėdėti kavinėje su draugais, nukeliauti į patinkančią šalį, nusipirkti mėgstamą knygą, turite stogą virš galvos, o piniginės nesmaugia paskolos ir palūkanos). Jei pinigų turima pakankamai, dar daugiau jų laimės neatneštų. Šiuo atveju laimę kuria ne patys pinigai, o tai, ką jūs su jais darote.

Jei užsiuvate kojinėje ir slepiate po čiužiniu, vargu ar pasijusite bent kiek laimingesnis (tiesa, solidus uždarbis didina pasitikėjimą savimi, o tai – ne tokia ir menka laimės sąlyga). Tačiau jei investuojate į gerą laisvalaikį, draugystę, pomėgį, šeimą, naminius gyvūnus, sportą, atostogas (ir sugebate visa tai įvertinti ir tuo pasidžiaugti), tikrai būsite laimingesnis.

Ir dar – tyrimais įrodyta, kad esminis lietuvių bruožas būdingas bene visiems: visi jaučiasi laimingesni, kai jiems sekasi geriau nei jų draugams, giminaičiams ar kaimynams.

…draugystė?

Taip! Draugystė – didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Laikas, praleistas su draugais, nuotaiką pakelia kur kas labiau nei laikas, praleistas su šeima. O jei dar mokate flirtuoti, elgtis spontaniškai ir megzti naujas pažintis – turite visus šansus jaustis laimingas! Keli būdai puoselėti draugystę: a) skirkite jai laiko; b) mėgaukitės bendravimu ir to neslėpkite; c) džiaukitės draugų sėkmėmis; d) spręskite konfliktus, ieškokite išeičių, bet neskubėkite nutraukti draugystės; e) būkite atviras ir nuoširdus.

…atlaidumas?

Taip. Atleisdami artimui savo, auginame savo laimę. Iš širdies atleisdami, „paleidžiame“ širdyje glūdintį pyktį, o jo vietoje „užauga“ šiltesni jausmai. Atleisti kartais būna labai sunku, tačiau stengtis ir to mokytis verta: a) prisiminkite, kaip kas nors atleido jums – kaip jautėtės tuomet? b) parašykite atleidimo laišką (siųsti nereikia) – tai padės „susidėlioti į lentynėles“ jausmus ir geriau suprasti situaciją; c) puoselėkite empatiją – ji padės suprasti priežastis, dėl kurių žmogus jus įskaudino. Gal iš tiesų netyčia? O gal juo dėtas ir pats būtumėte taip pasielgęs?

…geras laisvalaikis?

Taip. Efektyviai planuojamas ir gerai leidžiamas laisvalaikis gali padėti pastatyti visą laimės rūmą! Ypač laimės jausmą didina laisvalaikis, kur yra šiek tiek bendravimo, šiek tiek aktyvumo ir šiek tiek būtinųjų įgūdžių (pavyzdžiui, šokiai, krepšinis su draugais).

Dauguma žmonių laisvalaikį leidžia prie televizoriaus – ir tai kartais atpalaiduoja. Tačiau jei pakeltume sėdimąją nuo sofos ir nukeliautume į kėglinę, būtume kur kas laimingesni. Turite mažai laisvo laiko? Tik nepavydėkite į pensiją išėjusiems draugams ar giminaičiams: nors jie jo turi daug, tačiau dažniausiai dienas stumia pasyviai ir dėl to jaučiasi labai nelaimingi.

…grožis?

Ir taip, ir ne. Žmonėms patinka gražūs žmonės. Gražūs žmonės populiaresni, jiems geriau sekasi kopti karjeros kopetėlėmis. Ir viena, ir kita pakelia nuotaiką. Tačiau grožis pats savaime – menkas laimės šauklys.

…jaunystė?

Ne. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai atsidūsta, ilgėdamiesi jaunystės. Tačiau jaunystė toli gražu nereiškia laimės. Jaunimas dažnai pasiduoda blogoms emocijoms ir sutelkia dėmesį į neigiamą informaciją. Su amžiumi ši tendencija silpsta, ir vyresni žmonės vis dažniau ima mėgautis gyvenimu, labiau vertina sveikatą ir ramiau žiūri į pinigus. Tyrėjų manymu, taip yra dėl to, kad vyresni būna arčiau savo gyvenimo tikslų (šeima, du vaikai, geras darbas, namas ir šuo), o gal jau juos ir pasiekę.

…fizinė veikla?

Taip. Fiziniai pratimai (šokiai, mankšta, aerobika, plaukimas, futbolas…) – viena iš geriausių laimės strategijų. Jų poveikis nukreiptas tiesiai į smegenis – judėjimas veikia tas pačias smegenų sritis kurias suaktyvina ir sintetiniai antidepresantai. Kitaip tariant, sportas ir fizinė veikla skatina „laimės hormonų“ atsiradimą.

…intelektas?

Ir taip, ir ne. Aukštas intelektas šiek tiek turi įtakos laimės jausmui dėl to, kad žmogus gali kelti didesnius tikslus ir nugalėti didesnius iššūkius bent jau tam tikrose srityse. Tačiau intelektualai ir intelektualūs žmonės nebūtinai būna laimingi.

…humoro jausmas ir optimizmas?

Taip. Pernelyg rimtai žiūrėti į gyvenimą nėra gerai. Šiek tiek ironijos kuria viltį ir laimę. Neprarandantys vilties optimistai paprastai pasižymi geresniu jumoro jausmu. Sunku būti laimingam, kai nuolat mintyse gromuliuojate tai, kas buvo („Kai kritau į tą balą, kaip visi spoksojo…“), ar savo nenaudai lyginate save su kitais („Jonas tiek uždirba, o aš, toks kelmas, tik tūkstantį…“).

Yra keli būdai pasakyti stop negatyvioms mintims ir mokytis mąstyti pozityviai: a) užsiimkite kuo nors, kas jums įdomu ir kas padėtų išmesti iš galvos visas neigiamas mintis; b) vos tik pastebėsite, kad imate analizuoti praeitį ar lyginti save su kitais (savo nenaudai, kaipgi kitaip), sąmoningai pasakykite visoms šitoms nesąmonėms NE ir pasukite minčių vagą kiton pusėn; c) galvokite, kaip spręsti tikrąją problemą (pvz., kaip rasti geresnį darbą ar pakelti kvalifikaciją, o ne kaip pavydėti Jonui); d) bendraukite ir labiau domėkitės pašnekovu nei savimi.

…išsilavinimas?

Ne. Gal jis ir padėjo statyti savo laimės rūmus kokiam penktam ar šeštam dešimtmetyje, tačiau dabar universiteto diplomas – anokia laimė. Geresnis išsilavinimas lemia ne tik geresnes įsidarbinimo perspektyvas, bet ir didesnius lūkesčius, o šie gali imti ir sudužti. Ypač Lietuvoje, kur visi linkę manyti, jog gerą darbą gauna tik viršininkų giminaičiai.

…tikėjimas?

Taip. Tikintieji – nebūtinai tie, kurie kiekvieną sekmadienį praveria bažnyčios duris, kitaip tariant, nebūtinai praktikuojantys katalikai. Žmogus gali tikėti tam tikra aukštesne galia, kuri padeda jam suteikti prasmę gyvenimui, lengviau įveikti traumas ir netektis. Nuolat lankantieji bažnyčią yra laimingesni dar ir dėl to, kad jų socialiniai ryšiai stipresni, jie jaučia, kad priklauso tam tikrai bendruomenei.

Jei norite, kad tikėjimas padėtų žengti laimės link, ieškokite prasmės (lai tai būna Dievas, mokslas, menas…), melskitės, jei tikite Dievą, bei stenkitės išvysti sakrališkumą kasdienybėje.

…savanoriška veikla?

Taip. Vieno tyrimo duomenimis, buvimas savanoriu džiugina beveik tiek pat kaip ir šokimas. Šokantys – patys laimingiausi, o savanoriai ir labdaros teikėjai tenkinasi sidabro medaliu. Bet juk tai – garbinga antroji vieta! Laimę kuria jausmas, kad esi reikalingas, kad darai kažką prasmingo. Tik viena sąlyga – pagalba turi būti įvairi: įvairiems žmonėms – įvairūs veiksmai. Nuolatinė pagalba vienam asmeniui laimei nuteikia kur kas mažiau nei daug mažų gerumo aktų. Beje, kad būtumėte laimingas, gerumas turi būti tikras.

…gyvenimo tikslai?

Taip, kad ir kaip būtų keista. Nes iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tikslai su laime mažai susiję. Tikslo turėjimas padeda labiau pasitikėti savimi, gerina laiko valdymo įgūdžius, suteikia gyvenimui struktūrą, skatina bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkiniais.

Svarbiausia – kad tie tikslai būtų geri tikslai. O geri tikslai pasižymi tokiomis savybėmis: a) prasmingi jums pačiam, o ne tėvams, giminaičiams, antrai širdies pusei ar Lietuvai Tėvynei; b) skatina gauti, kurti, o ne vengti (pvz., tikslas „noriu susirasti du naujus draugus“ kur kas efektyvesnis už tikslą „noriu, kad manęs neatleistų“); c) neprieštarauja vienas kitam (pvz., „susikurti naują verslą“ prieštarauja tikslui „daugiau laiko praleisti su šeima“); d) reikalauja nuolatinio aktyvumo (pvz., „įstoti į šachmatų klubą“ geresnis tikslas nei „nusipirkti prabangią šachmatų lentą su figūromis“). Pirkinys jus pradžiugins vieną kartą, o žaidimas šachmatų klube džiugins nuolat.

…dėkingumas?

Taip. Tik čia turime omenyje ne paprastą žodelytį „ačiū“, kurį dažnai vartojame nesusimąstydami, o tikrą, nuoširdų dėkingumo jausmą – dėkingumą žmogui, kuris parašė laišką, kolegai, kuris pavadavo, savivaldybei, kad pagaliau pakeitė sudužusį stotelės stiklą, ar gamtai už jos kuriamą grožį. Kai gyvenimas sunkus, jausti ir išreikšti dėkingumą nėra paprasta. Tačiau tada, kai viskas gerai ir gyvenimas klostosi taip, kaip reikia, labai lengva priimti tai kaip savaime suprantamus dalykus ir užmiršti už tai padėkoti.

Nebūtinai reikia dėkoti žodžiais – kur kas svarbiau, kad pajustumėte dėkingumą visa savo esybe. Daugumai mūsų tam reikia sąmoningų pastangų, tačiau, vos tik išmokstame, dėkingumas įsilieja į kasdieninį gyvenimą ir tampa natūralia jo dalimi.

Jei jums sunku aptikti žmones ar įvykus, už kuriuos turėtumėte pajusti ar išreikšti dėkingumą, reikia šiek tiek pasimokyti: a) kartą per savaitę užrašykite, kam ir už ką esate dėkingas; b) parašykite padėkos laišką mamai, tėvui, mokytojui ar kokiam kitam žmogui, kuris nusipelnė jūsų dėkingumo. Siųsti nebūtina; c) kasdien prieš užmigdamas pagalvokite apie penkis dalykus, už kuriuos tądien galite padėkoti; d) pasakykite artimiesiems, kaip jūs juos vertinate; e) kai viskas klostosi gerai, padėkokite už tai likimui.

Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje skaitykite:

Juoko vaidmuo santykiuose
Kad gyvenimo audros nebūtų baisios
Didžiausi gyvenimo iššūkiai
Psichologinis žvilgsnis į emigraciją
V. Alekna: „Rezultatuose, kuriuos pasiekiau, yra nemaža dalis šeimos“
Kiek kainuoja Fortūnos palankumas
Moterys, kurios ieško dramų
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Ekonominė santykių metafora
Kūrybinės injekcijos

Žurnalas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nematytas profesorius Gudavičius: ateities kartoms jis paliko neįmintų mįslių

Lietuvos istorijos revoliucionierius, kuris mėgo tokiais giliais pjūviais gilintis į temą, kad jo...

Viena višta gali sugriauti mūsų paukštininkystę – kreipėsi į EK, kad Lietuvai būtų taikomos išimtys (30)

Naujas paukščių gripo židinys aptiktas Lenkijoje, mažiau nei 200 km nuo Lietuvos sienos. Tai...

Šokiruojanti Karoliniškių „šiukšlių monstro“ realybė: senbuvių liudijimai ir kraupūs radiniai (81)

Padangos, baldai, žaislai, batai, lagaminai, indai ir net apdegę automobiliai – tokių šiukšlių...

Apie buvimą koronaviruso židinyje Uhane pranešė du lietuviai (73)

Du Lietuvos piliečiai neseniai pranešė, kad šiuo metu yra koronaviruso epicentre Uhano mieste,...

Ministerija ramina išsigandusius tėvus: neskubėkite pervedinėti papildomų pinigų (3)

Sumaištis dėl mokesčių už būrelius. Švietimo ir mokslo ministerija ramina, kad kompensacijos...

Išsekę ir atlyginimu nepatenkinti vairuotojai išklojo visą tiesą: tokia situacija yra tiksinti bomba (23)

Savivaldybei pavaldžioje keleivių pervežimo paslaugas teikiančioje bendrovėje „Kėdbusas“...

Paaiškėjo, kuriame „Eurovizijos“ pusfinalyje pasirodys Lietuva (22)

Antradienį Roterdame ( Nyderlandai ), kur ir vyks šių metų „Eurovizijos“ konkursas,...

Ministerija pranešė apie ypatingą situaciją: viena ligoninė viską griauna papildyta 16.27 (145)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pernai paskelbė anoniminę apklausą, kuria medikai gali...

Likviduojama Gretos Kildišienės įmonė (243)

Greta Kildišienė nusprendė likviduoti savo įmonę „Amatas“. Buvusios Seimo narės knygą...

Paulo Coelho sunaikino su Bryantu rašytos knygos rankraštį (1)

Žinomas rašytojas Paulo Coelho nusprendė ištrinti knygos vaikams, kurią rašė su Kobe Bryantu...