Aplinkoje, kurioje galios hierarchija yra nestabili (gali kisti), žmonės, turintys mažai galios, gali tapti kūrybingesni - su sąlyga, kad kūrybiškumas jiems padės kilti karjeros laiptais. Dar didesnį kūrybiškumą gali pademonstruoti daug galios turintys žmonės, jei nuo to priklausys, ar jie išliks savo pozicijose arba turės galimybę padidinti savo įtaką ir galią.
Tokios buvo neseniai atliktų tyrimų, kuriems vadovavo Danielis Sligte, išvados. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti atlikti užduotį kartu su kitu dalyviu. Jie buvo informuoti, kad vienas jų turės daugiau galios ir bus atsakingas už darbo paskirstymą, progreso stebėjimą ir turės įvertinti mažiau galios turinčio dalyvio pasirodymą, ir kad nuo šio įvertinimo priklausys mažiau galios turinčio žmogaus apdovanojimas.
Dalyviai buvo suskirstyti į turinčius galios ir privalančius paklusti. Dalis galios turinčių dalyvių turėjo būti “stabili valdžia”, kiti - nestabili. Stabilios galios grupei buvo pasakyta, kad galios pozicija nesikeis, o nestabilios - kad galios pozicija atliekant užduotį gali pasikeisti. Prieš imdamiesi užduoties, visi dalyviai turėjo atlikti kūrybiškumo testą. Vieniems buvo pasakyta, kad šis testas yra tiesiogiai susijęs su didelės galios pozicijos funkcionavimu, kitiems - kad jis neturi jokios įtakos.
“Stabilios valdžios“ sąlygomis daug galios turintys asmenys buvo kūrybiškesni nei turintys mažai galios - tokie rezultatai buvo itin akivaizdūs, kai kūrybiškumas buvo tiesiogiai susijęs su galios išlaikymu. O štai kai galios pozicija buvo nestabili, sulaukta priešingų rezultatų: mažai galios turėję individai, palyginus su daug galios turėjusiais individais, pasižymėjo lankstesniu mąstymu, efektyviau sprendė problemas ir geriau sutelkė dėmesį į svarbiausius aspektus, ypač kai jų pasirodymas buvo tiesiogiai susijęs su galios įgijimu. Kitaip tariant, jie buvo kūrybiškesni.
Į šiuos rezultatus būtų galima atsižvelgti siekiant padidinti kūrybiškumą ir produktyvumą darbovietėje, moksle bei visuomenėje.
Kūrybiškumas nėra savybė, kurią žmonės arba turi, arba ne; ar jis atsiskleis, labiausiai priklauso nuo motyvacijos. Beje, nauji tyrimai rodo, kad intelekto koeficiento (IQ) nustatymo testų rezultatai irgi priklauso ne tik nuo sugebėjimų, bet ir nuo motyvacijos.
Tyrimai rodo, kad suteikus žmogui galimybę įgyti galios ir leidus žinoti, kad už kūrybingumą gali būti atsidėkota, jis tampa kūrybingesnis.
Šis būdas yra efektyviausias nestabilios galios hierarchijose, kai žmonės žino, kad galios pozicija gali keistis ir jie nėra pasmerkti visą laiką būti pavaldiniais. Pasak tyrėjų, mažai galios turinčius žmones galios nestabilumas įkvepia ir paskatina elgtis kaip turinčius daug galios.
Kai mažai galios turintys individai žino, kad būdami kūrybingesni gali įgyti daugiau galios, nestabilios valdžios sąlygomis jie tampa labiau pasitikintys savimi ir produktyvesni. Jie gali imti labiau tikėti savo sugebėjimais ir jausti, kad turi galios pakeisti savo situaciją.
Stabilios galios hierarchijos trūkumas yra tas, kad ji pati save stiprina. Daug galios turintys asmenys dažniau daro spaudimą, labiau pasitiki savimi, yra linkę rizikuoti, demonstruoja didesnį kūrybiškumą, dažniau naudoja ideologiją (stereotipus, mitų legitimaciją) ir renkasi užduotis, kurios tarnauja jų pačių interesams. Toks elgesys jiems padeda įgyti dar daugiau išteklių ir įtakos. Kraštutiniais atvejais galios hierarchija gali sukurti aplinką, kurioje visi kiti žmonės jaučiasi bejėgiai.
Svarbiausias klausimas yra tai, ar ši “viskas atitenka laimėtojui” aplinka padeda žmonėms atskleisti savo sugebėjimus. Tyrimų rezultatai rodo, kad ne. P
akurstyti žmonių, tarp jų ir lyderių, kūrybiškumą galėtų aplinka, kurioje galios turintys žmonės jaustų, kad kūrybiškumas gali padėti jiems išsilaikyti savo pozicijoje, o pavaldiniai manytų, kad jie, pasitelkę kūrybiškumą, gali įgyti galios. Tokią sistemą galima įdiegti keliais būdais, bet, kokį būdą bepasirinktume, tyrėjai neabejoja: “Kai galios hierarchija yra nestabili, žmonės, kuriems trūksta galios, įgauna galios tapti kūrybiškesniais.”
