aA
Domėtis kūno kalba svarbu, nes dažnai kūnas suteikia daug informacijos apie žmogų. Visgi tam tikrų judesių ar gestų negalima vienareikšmiškai suprasti, nes žmonės pernelyg skirtingi, LRT Radijui sako Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Marija Stonkienė.
© Shutterstock

Kaip teigia ji, visi daro tam tikras kūno kalbos klaidas, tačiau tai nėra blogai: „Nėra nieko blogo, jei kūnas išduoda, kad žmogus šiek tiek savimi nepasitiki, tampa susidomėjęs arba nuobodžiauja.“

– Kas yra kūno kalba?

– Vartočiau platesnį terminą. Visą mūsų kalbėjimą galima skirti į dvi dalis – verbalinę komunikaciją ir neverbalinę komunikaciją. Pastaroji – ne tik kūno kalba, bet ir veido išraiška, atstumas, kurį palaikome tarp savęs ir pašnekovo, kūno posūkis, sėdėjimas išsidrėbus ar įsitempus, kojų suglaudimas ir kt. Tai daug įvairių dalykų.

– Kodėl kūno kalbą reikia tirti? Ar ji tikrai verta dėmesio?

– Reikia tirti ir apie tai kuo daugiau žinoti, nes mūsų kūnas dažnai mus išduoda. Žinoma, tam, kad teisingai suprastume kūno kalbą, reikia pažinti žmogų. Neverta tikėtis, kad ateisite pas kokį nors kūno kalbos guru ir jis išmokys jus manipuliuoti taip, kad sudarysite visiškai kitokio žmogaus įspūdį.

Kūnas mus išduoda, nes žmogus šias ypatybes perėmęs iš gamtos, o joje vyrauja tam tikros reakcijos, kad ir į pavojų. Kaip gyvulėlis reaguoja, taip reaguojame ir mes – ar susigūžiame, ar puolame, ar bėgame. Tai tipinės reakcijos, kurias reikia žinoti.

– Ar galima sakyti, kad kūno kalba – senesnė nei žodinė?

– Taip, mes ir dabar turime tam tikrų atavistinių gestų. Pavyzdžiui, kodėl ištiesiame ranką, kai sveikinamės? Taip parodome, kad neturime ginklo. Prasmė pasimetė laike, tačiau simbolinį gestą vis dar naudojame.

– Ar kūno kalba pasakome daugiau, nei patys norime?

– Tikrai taip. Tačiau tas, kuris kreipia dėmesį į mūsų kūno kalbą, negali jos vienareikšmiškai iškoduoti. Mes visi skirtingi. Tarkime, yra tipinis vadovėlinis pavyzdys, kad jei žmogus susikryžiuoja rankas, jis rodo uždarumą. Bet juk žmogui gali būti ir šalta. Turime įvertinti daug aspektų, pirmiausia – pažinti kitą žmogų ir jo tipines reakcijas. Tuomet galima kreipti dėmesį ir į jo kūno kalbą.

Tipines pozas, kurias kai kuriose situacijose naudoja dauguma žmonių, išmano komunikacijos specialistai. Yra žmonių, kurie specializuojasi kūno kalbos skaityme. Dažniausiai tokie specialistai veikia derybų grupėse, stebi valdžios žmones. Tai ypač populiaru JAV, pavyzdžiui, kai vyksta prezidentų debatai.

– Ar žiniasklaida neiškreipia žinių apie kūno kalbą?

– Labai iškreipia. Pasikartosiu – mokslininkai, užfiksavę kokį nors kūno kalbos bruožą, nesiims iš karto teigti faktų. Turi būti ilgalaikis asmens stebėjimas. Iš karto interpretuoti galima tik klasikinius gestus. Norint pagilinti žinias apie kito asmens kūno kalbą, galima pabendrauti su vaikais. Pavyzdžiui, akivaizdžiai matyti, kai vaikas meluoja. Tokioje situacijoje kūno kalba būna labai tipinė.

– Ar skiriasi vyrų ir moterų kūno kalba?

– Taip, tie skirtumai labai dideli. Vyrų ir moterų mąstymas skiriasi. Visi žino teorijas apie kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius ir pan. Taigi savaime suprantama, kad ir kūno kalba kitokia. Yra tipinės vyriškos pozos ir atvirkščiai.

Galima pasakyti, kad yra moterų, kurios – socialiniai vyrai. Tokiu atveju, galima spręsti, kokio mąstymo tipo tai žmogus, kaip su juo bendrauti, kokie argumentai veiks – emociniai ar loginiai. Nes paprastai moterims labiau veikia emociniai argumentai.

– Sakote, kad skiriasi net kartų kūno kalba. Kas tai formuoja?

– Kai žmonės priklauso skirtingoms kartoms, skiriasi jų tarpusavio bendravimas, jis kiek kitoks. Kaip dabar bendrauja jaunimas? Sėdi prie kompiuterio ir per tai komunikuoja su kitais. Žinoma, yra bendravimo su tėvais ir pan., bet viskas stipriai paveikta technologijų.

– Kokios yra kūno kalbos klaidos?

– Labai žiaurių kūno kalbos klaidų nėra. Visi mes žmonės, elgiamės, kaip galime. Svarbiausia yra neįžeisti kitų žmonių. Jei jaudinsitės ir kiti matys tą jaudulį, ar labai blogai? Ne, yra kaip yra.

– Ar įmanoma išmokti slėpti jaudulį?

– Galima mokytis po truputį. Mes visi darome tam tikras klaidas. Vienas labai gestikuliuoja, kitas visada kažką turi rankose. Turime sau įprastų judesių, bet ar tai blogai? Ne. Nėra nieko blogo, jei kūnas išduoda, kad žmogus šiek tiek savimi nepasitiki, tampa susidomėjęs arba nuobodžiauja.

– Kaip kovoti su raustančiai skruostais?

– Reikia išsiaiškinti, kodėl ir kada tie skruostai rausta. Ar kai jus pagiria ir dėl to pasidaro nepatogu. Ar kai pagauna meluojantį ir pan. Reikia kovoti ne su raudonu, o su priežastimi, kuri tai išprovokuoja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (324)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

200 tūkst. eurų iš biudžeto – maldos namams: LLRA sako, kad biudžetą palaikė ne dėl to (13)

Svarstant kitų metų biudžetą Seime antradienį pasiūlymų netrūko – parlamentarai prašė...

Ekonomistas: išlaidaujant Kalėdoms nereikėtų pamiršti, kad kitąmet tokios geros nuotaikos nebus (62)

Pastaruosius trejus metus gruodį mokėjimo kortelėmis apyvarta būdavo 20 proc. didesnė negu...

Briuselyje viešinti Grybauskaitė pasidalijo ironišku kalėdiniu palinkėjimu (15)

Briuselyje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidalijo ironišku kalėdiniu palinkėjimu...

Dėl Kim Jong Uno – gandų banga Seule

Pietų Korėją užliejo spekuliacinių gandų banga: spėliojama, ar Kim Jong Unas apsilankys šį...

Neringa Zeleniūtė: dirbanti moteris yra bendro šeimyninio projekto dalis

Šiuolaikinės moterys – veiklios, savarankiškos ir pasitikinčios savimi. Spėti prižiūrėti...

Du iš trijų kandidatai į ministrus tikrinami: vieno dar ieško (91)

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dvi iš trijų ministrų kandidatūros yra tikrinamos, o...

Skvernelis: taršių automobilių apmokestinimo sprendimai – jau kitąmet neatsisako NT mokesčio idėjos (171)

Kitas metais Vyriausybė grįš prie siūlymų apmokestinti taršius automobilius ir nekilnojamąjį...

Pūsta žaliaskarė užima ketvirtadalį Saugirdo Vaitulionio svetainės: nenoriu girtis, bet ji – gražesnė už miesto eglę (77)

Vilniaus senamiestyje gyvenantis viešųjų ryšių specialistas Saugirdas Vaitulionis buvo vienas...

Prastūmė iš antro karto: Seimas po svarstymo pritarė tyrimo dėl LRT išvadoms (37)

Po daugiau nei dvi valandas trukusio žodžių mūšio Seimas svarstymo stadijoje pritarė...