Kokia profesija yra tinkama melancholikui?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KUO DIRBTI MELANCHOLIKUI?
Pirmiausiai norėčiau jums pasakyti, kad šiuo metu terminas „melancholinis temperamentas“ nebetaikomas. Šį pavadinimą sukūręs daktaras Hipokratas vis dėlto gyveno prieš du su puse tūkstančio metų, ir nuo to laiko psichologija truputį pasistūmėjo į priekį.
Atsirado daug naujų pavadinimų. Tarkime, vietoje senų „choleriko“, „sangviniko“, „flegmatiko“ ir „melancholiko“ kai kurie psichologai išskiria du ekstraversinius: „linijinį- veržlų“ bei “lankstųjį- apsukrųjį“ ir du intraversinius: „pusiausvyrą- stabilų“ bei „jautrųjį- prisitaikantį“ temperamentus. Juos apsprendžia psichinių funkcijų susižadinimo ir slopinimo žemi ar aukšti slenksčiai.
Tarkime, „linijinio- veržlaus“ temperamento žmogui yra aukštas emocijų atsiradimo slenkstis, todėl jam reikia stipresnių stimulų, kad kiltų jausmai. Jis jų ir ieško triukšmingose kompanijose. O intraverto, tarkime, „jautraus prisitaikančio“ temperamento žmogui gali būti žemi pojūčių slenksčiai, dėl to jie tarsi „princesės ant žirnio“ jautriai reaguoja į menkiausią pojūtį, pavyzdžiui, nepatogius rūbus ar urzgiantį pilvą.
Nei vienas iš šių temperamentų neskatina ir neapsaugo nuo depresijos, nes depresija – tai ne temperamentas, o „presas“, tokia būsena, kai žmogus yra lyg užspaudęs savo siekius, norus ir jausmus. O jei žmogus savęs nespaudžia, jis pažįsta ir priima savo temperamentą, ir netgi būdamas gilus intravertas, gali jaustis laimingas.
Neblogai dera tarpusavyje kai kurie temperamentai, tarkime, „veržlieji ekstravertai“ su „stabiliais intravertais“, „lankstieji ekstravertai“ su „jautriaisiais intravertais“. Beje, labai ryškių intravertų ir ekstravertų yra mažiau, nei mišrių tipų, o mišrieji tipai nėra vienodi - jie pagal situaciją mažina ar didina stimulų kiekį.
Bet jei mes paimsime tuos retesnius ryškius kraštutinius temperamentus - ar yra darbų, tinkamų tik vienam iš jų?
Pasižiūrėję į realiai dirbančius kolektyvus, jūs atrasite, kad ne. Svarbesni dalykai yra vertybės, žmonių suderinamumas bei kolektyvo sutelktumas ir, žinoma, panašios vertybės.
Tai reiškia, kad praktiškai tikti gali bet koks darbas, ir jis bus idealus, jei jūs:
palaikote tą idėją, dėl kurio čia susirinko dirbti žmonės (tarkime, mokslas, techninė kūryba; vadyba, humanitarinė veikla);
esate susiderinęs savo temperamentu su kitais (tarkime, visi kolektyve „stabilieji intravertai“ ir vienas-kitas „veržlusis esktravertas “);
aiškiai žinote savo vaidmenį ir palaikote darbo procesą tiksliais veiksmais;
vertinate tą patį, ką vertina jus supantys bendradarbiai ir vadovas („mes čia kuriame ateitį“; „mes čia įvedame tvarką“; „mes čia užsidirbame pinigus“; „mes čia harmonizuojame žmogų“ ir pan.).
Kaip matote, gerai jaustis gerai dirbančiame kolektyve nėra automatiškas ir paprastas dalykas, ir čia reikia kelių faktorių, sudarančių „idealaus kolektyvo komplektą“.
Manau, kad kalbėdamas apie depresiją, kurią jūsų specialybė atseit pagilino, jūs tiesiog kalbate apie savo nusivylimą. Jūs tikėjotės, kad radęs informatikos studijas, jūs automatiškai atsidurtumėte savo vietoje. Kad darbas tiks jūsų temperamentui. Ir tai, pagal jus, turėtų jums padėti: pakelti motyvaciją, norą dirbti, o gal net ir bendrauti. To neįvyko. Kodėl?
Jūs pavadinote save „melancholiku“. Jei būtumėte tokio ypatingo „depresinio temperamento“ žmogus, tiesa, kad tinkamas darbas išryškintų jumyse viską, kas slypi. Tuomet išeitų, kad informatika kaip tik išryškintų jūsų melancholinius bruožus, jūs taptumėte dar gilesnis melancholikas. Taigi jūs virstumėte tuo, kas esate, ar bent pasijustumėte labiau savimi. Priimdamas savo melancholinį temperamentą, jūs galėtumėte apsidžiaugti: pagaliau tapau tuo, kas esu.
O jūs šitaip nesijaučiate, rašote šį laišką nusivylęs ir nepatenkintas, reiškia, jūs nebuvote melancholikas. Galbūt jūs tiesiog turite intravertiškų bruožų, mažai bendraujate ir dabar dar nusivylėte tuo, ką žadėjo jums darbas.
Kodėl jūs neturite motyvacijos studijuoti ir dirbti? Galbūt kaip tik dėl šio nusivylimo. Ir dar dėl to, kad nematote didelės prasmės užsiimti tuo, kas nepateisino jūsų vilčių. Iš to galima padaryti išvadą, kad jūs viliatės dirbti jums tinkamą darbą, bendrauti su jums tinkamais žmonėmis, tikėti savo veiklos prasme.
Manau, kad jūs tikrai galite visą tai rasti, tik ne iš karto ir ne „pilną komplektą“, nes idealios darbovietės su idealiais kolektyvais egzistuoja tik idealiame pasaulyje. Jūsų uždavinys kitoks: per klaidas ir bandymus, keičiant ir darbovietes ir požiūrį, patirti ir tokiu būdu pažinti savo vertybes, rasti savo „interesų klubą“ ir savo tikėjimą.
Temperamentui įvertinti (jei jis tikrai pas jus kraštutinis) jūs galite naudotis Aizenko ar taip vadinamais „socionikos“ testais iš interneto. O jei jūs iš tiesų norite įvertinti save patį - rizikuokite išbandyti save visur, kur tik įmanoma, pamiršęs visokias etiketes, nes tai tėra žodžiai. O jūs - ne žodis; jūs - kai kas daugiau.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
