Praktikų universitete – 4 kartus mažiau nei dėstytojų mokslininkų
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pastebi, jog verslo ir mokslo partnerysčių skaičius universitete kasmet vis auga, o šiuo metu siekia virš 400 įvairių formų bendradarbiavimo atvejų.
Pasak universiteto atstovės, dėstytojų mokslininkų ir dėstytojų praktikų santykis universitete turėtų būti apytiksliai 80:20. Ji teigia, kad bakalauro studijose gali dirbti ir daugiau praktikų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad universitetas yra vertinamas pirmiausiai kaip mokslo institucija, todėl moksliniai tyrimai yra neatskiriama akademinio darbo dalis, sakoma pranešime spaudai.
„Vertindami universitetą ekspertai skaičiuoja mokslinių publikacijų skaičių vienam dėstytojui. Dėstytojai praktikai rečiau įsijungia į mokslinius tyrimus, nors didinant verslo – mokslo ryšį jų indėlis galėtų būti labai svarus. Jei universitete dirbtų daugiau praktikų, reiškia būtų parengiama mažiau mokslinių publikacijų, kas mažintų universiteto reitingą bei prestižą. Universitete turi būti vykdomas mokslas, tad dauguma dėstytojų universitete yra mokslininkai“ – sistemą paaiškina Ž. Sederevičiūtė – Pačiauskienė.
Ugdydami kitus, lavinasi patys
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė pastebi, jog verslininkai kasmet vis aktyviau įsijungia į ugdymo procesą – sutinka vesti paskaitas kaip kviestiniai svečiai, skatina savo darbuotojus dėstyti, prisijungia kuriant studijų programas ar kviečia studentus į praktiką. „Pastebime ir socialiai atsakingo verslo apraiškas: vis dažniau įmonės jaučia pareigą prisidėti prie jaunosios kartos rengimo, skiriant savo laiką ir išteklius“, – pasakoja VGTU atstovė.
Živilė Janukonienė, tyrimų kompanijos „Kantar TNS“ projektų direktorė, skaičiuoja, jog kasmet 4 - 5 darbuotojai pasirenka šalia darbo dėstyti įvairius dalykus skirtingose aukštosiose mokyklose. Dar tiek pat darbuotojų – yra kviečiami vesti paskaitas ar seminarus. Paklausta, kokią naudą iš to gauna kompanija, išleisdama darbuotojus vietoj tiesioginio darbo prisidėti prisijungti prie akademijos, projektų direktorė dalijasi savo įžvalgomis, „kad būtina remti mokslą, perduoti savo žinias jauniems žmonėms, kurie po kelerių metų ateis į darbo rinką ir prisidės prie mūsų šalies ekonomikos augimo”.
Taip pat, ji pastebi, jog dėstydami darbuotojai ugdo ne tik studentus, bet ir patys lavinasi: „dėstantys darbuotojai mokosi sklandžiai perduoti savo turimas žinias, ekspertizę, pateikti įžvalgas, gilina savo viešo kalbėjimo kompetencijas”, papildomas naudas įvardija Ž. Janukonienė.
Didžiausia motyvacija - savirealizacija
VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pasakoja, jog universitetus pritraukia daug dėstytojų praktikų, tačiau jų motyvas dažniausiai yra ne finansinis: pašnekovė atskleidžia, kad tai dažniausiai yra noras prisidėti prie jaunosios kartos rengimo, būti universiteto akademinės bendruomenės dalimi. „Svarbesniu tampa džiaugsmas matant studentų pasiekimus, galimybė dirbti su jaunimu taip išpildant save ir prisidedant prie ateities kūrimo“ – teigia Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Panašiai atsiliepia ir atstovė iš verslo, Živilė Janukonienė, pasakodama, jog dažniausiai darbuotojai dėstyti nusprendžia siekdami realizuoti save bei savo gebėjimus. Jos nuomone, būtent dėstymas įprasmina poreikį pasidalinti sukaupta patirtimi. „Kantar TNS“ projektų direktorė taip pat pastebi, kad geras dėstytojas skleidžia rekomendacijas apie kompaniją ir gerą žinią apie būsimą darbdavį studentams.
Tokia įžvalga tik patvirtina, jog dėstytojų praktikų vaidmuo aukštosiose mokyklose yra svarbi ir naudinga visoms pusėms: tiek verslui, tiek aukštosioms mokykloms, dėstytojams – praktikams bei, žinoma, studentams.
