aA
Visi esame patyrę nuobodulį. Sėdėdami auditorijoje, kur dėstytojas kalba monotoniškai ar tema, kuri mums visiškai neįdomi, pradedame svajoti, snausti arba spoksoti į laikrodį, kuris, regis, nejuda.
© Shutterstock nuotr.

Laukdami vėluojančio skrydžio oro uoste, veltui ieškome bent kokio prasiblaškymo.

Nuobodulys yra nemalonus ir fiziškai skausmingas. Jis gali sukelti pyktį ir susierzinimą. Nuobodulys gali neigiamai paveikti jūsų veiksmus. Pavyzdžiui, nuobodžiaujantys žmonės yra linkę persivalgyti.

Taigi koks yra nuobodulio mechanizmas?

Įdomų straipsnį šia tema pristatė Johnas Eastwoondas, Alexandra Frischen, Markas Fenske ir Danielis Smilekas 2012 metų rugsėjo „Perspectives on Psychological Science“ numeryje.

Autoriai teigia, kad dėmesys vaidina svarbų vaidmenį kylant nuoboduliui. Tai yra, esti kelios sąlygos, kurių reikia, kad žmonės pajustų nuobodulį. Pirmiausia, žmonėms reikia turėti atitinkamą psichologinės energijos lygį, kad nuobodžiautų. Kai lygis mažas ir aplink nedaug ko vyksta, tuomet jie dažniausiai tiesiog jaučiasi atsipalaidavę. Tačiau kai energijos daug, tuomet ją reikia kažkur nukreipti, tačiau jie negali rasti kur.

Antra, nuobodulys paprastai atsiranda, kai žmonėms sunku sutelkti savo dėmesį ir jie tiki, kad dėl to kalta aplinka. Pavyzdžiui, sėdint oro uoste veikiausiai aplink verda veiksmas: galima klausytis aplinkinių pokalbių, ką nors skaityti, žiūrėti televiziją. Tačiau stresas dėl vėluojančio skrydžio apsunkina koncentraciją, taigi jūs mintimis šokinėjate nuo vieno dalyko prie kito. Manote, kad dėl to kalta aplinka, ir nuobodžiaujate.

Straipsnio autoriai pamini įdomų tyrimą, kurį atliko Robinas Damrad-Frye ir James Laird (1989 metų rugpjūčio „Journal of Personality and Social Psychology“). Šiame tyrime dalyviai turėjo klausytis žmogaus, skaitančio „Psychology Today“ straipsnį, įrašo. Kitame kambaryje televizorius garsiai grojo muilo operų garso takelį. Kai kurioms grupėms, besiklausančioms įrašo, TV buvo labai garsi, kitoms - vos girdima, o dar kitoms visai negirdima. Paklausę įrašo, žmonės įvertino savo nuobodulio lygį tyrimo metu.

Žmonės, kuriems TV buvo vos girdimas, nuobodžiavo daugiau nei tie, kurie girdėjo garsią TV arba visai nieko negirdėjo. Tiek garsiai, tiek tyliai girdima TV blaškė, tačiau tiems, kurie girdėjo garsiai, bent jau buvo aišku, kodėl jie buvo blaškomi nuo įrašo klausymo. Taigi juos triukšmas erzino, tačiau jie nenuobodžiavo. O tie, kurie vos girdėjo, galėjo sunkiai susikaupti, tačiau nežinojo kodėl, ir šį sunkumą susikaupiant jie priskyrė nuoboduliui.

Šis pavyzdys nurodo kitą nuobodulio aspektą. Nuobodžiaujantys žmonės suvokia, kad jiems sunku susikaupti. Taigi tuomet jie bando save prablaškyti svajodami ir leisdami savo mintims klajoti. Įdomu tai, kad nors svajojimas padeda žmonėms užimti mintis, tyrimai rodo, kad kuo daugiau klajojama mintimis, tuo didesnis nuobodulys. Esmė ta, kad jūs atpažįstate, kad svajojimas yra skirtas jūsų protui užimti, taigi jūs suvokiate, kad ši situacija yra nuobodi.

Dar kitas svarbus nuobodulio elementas yra kontrolė. Dažnai nuobodžiaujama tada, kai neįmanoma kontroliuoti situacijos. Laukiamosios salės, auditorijos, oro uostų vartai - čia galimybių kontroliuoti situaciją yra labai mažai. Paprastai reaguotume į nemalonią situaciją ją pakeisdami. Jei nepatinka skaitoma knyga, ją užverčiame ir darome ką kita. Nuobodžiaujama tada, kai neįmanoma pakeisti situacijos.

Ir galiausiai: didžiausia nuobodulio sukelta problema yra ta, kad ji verčia jus nemėgti dalykų, kurie yra nuobodulio objektas. Pavyzdžiui, jei mokykloje jus vertė skaityti kokią nors knygą, jūs iki šiol galit jos nemėgti - neigiami jausmai, atėję su nuoboduliu, įsigėrė į knygą.

Kaip pabrėžia straipsnio autoriai, šie neigiami jausmai gali paveikti vėlesnius veiksmus. Stresas gali sumažinti žmonių gebėjimą susitelkti ir gali susiaurinti žmonių atminties galimybes. Tai gali tapti tikra problema mokyklose. Mokiniams reikia maksimaliai išnaudoti savo sugebėjimus, taigi nuobodulys sukuria jiems ilgalaikes pasekmes.

Kokia išeitis? Žinoma, būna situacijų, kai tiesiog įstringate. Jei klausotės paskaitos, iš kurios negalite išeiti, tuomet reikia tiesiog iškentėti. Tačiau jei galite šiek tiek kontroliuoti situaciją, padėkite patys sau. Jei galite, atlikite meditacijos pratimų savo susijaudinimui numalšinti - tuomet mažiau jausite nuobodulį. Taip pat nesiskirkite su muzika. Muzika gali padėti atsiriboti nuo aplinkos ir teigiamai paveikti jūsų nuotaiką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė (39)

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą . BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino,...

Smūgis naudotų automobilių pardavėjams: neparduoda net pigiausių mašinų (6)

Milžiniškus protestus rengę, gatves blokavę ukrainiečiai palankesnių muito sąlygų...

Nepaisant visko, Seimas priėmė 2019 metų biudžetą (897)

Antradienį Seimo nariai priėmė 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

Politologas: Saulius Skvernelis padarė milžinišką klaidą (355)

Politologas Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad premjeras Saulius Skvernelis , kreipdamasis į...

Theresa May pakliuvo į kuriozinę situaciją, socialiniuose tinkluose kilo audra (2)

Į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel atvykusi Didžiosios Britanijos premjerė...

Skvernelis: kreipimesi nėra žodžio konservatoriai pildoma (81)

Premjeras Saulius Skvernelis po pietų patikslino, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi bendrai...

Namų duris pravėrusi Natalija Bunkė parodė netradicinę eglutę: daugelis prašo parduoti (33)

Vos įžengus į Natalijos Bunkės namus, supranti – artėja Kalėdos. Beveik kiekviename jaukaus...

Skandalingo vaiko teisių apsaugos projekto architektas: įstatyme nėra saugiklių, įstatymas negina tėvų teisių (191)

Aistros dėl kauniečių Kručinskų istorijos vis dar nerimsta – vaiko teisių apsaugos darbuotojas...

Nesuskubus pateikti prašymų, gali pražūti Vaiko pinigai patikslinta (92)

Prašymus Vaiko pinigams gauti tėvai gali teikti bet kada, tačiau jie grąžinami ne daugiau kaip...

Fantastiškas finišas: Danas Rapšys – pasaulio čempionas finalo vaizdo įrašas (134)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) pirmąjį medalį – auksinį –...