Nerimas ir baimė

Prieš du dešimtmečius Europoje laisvalaikio stygiumi skundėsi kas dešimtas žmogus, dabar tokių daugiau kaip 40 procentų. Tai siejama su žmonių nusiteikimu būti aktyviais ir kuo daugiau pasiekti. Dažną apima baimė, kad gyvenimas praeis veltui, o laiko trūkumas verčia nuolat jausti nerimą.

Tai rimta problema, nes nerimastingumas ilgai neįsisąmoninamas ir pasireiškia tik kaip tam tikras pojūtis, kad kažkas gyvenime klostosi ne taip, kaip turėtų. Tokioje būsenoje žmogus daro neteisingas išvadas ir jėgas sutelkia ne į poilsį, o į dar didesnį aktyvumą.

Nepasitenkinimas gyvenimu

Džiaugsmas – nerūpestingų žmonių emocija. Tie, kurie nemoka ilsėtis, nemoka ir džiaugtis. Jie gali savo gyvenimą vertinti kaip gerą ir netgi laimingą, bet būtent – vertinti. Pats laimės pojūtis neįmanomas, jeigu galva užgrūsta planais ir paskaičiavimais.

Kartkartėmis žmogus tai suvokia ir tada ateina krizė - „Aš tiek dirbau, o kam to reikėjo?“, „Pasiekiau daug, bet nemačiau, kaip augo mano vaikai“. Pasitaiko atvejų, kai po tokių apmąstymų žmonės daro staigų posūkį gyvenime ir visiškai pakeičia savo požiūrį į pasaulį.

Problemos santykiuose

Pagunda dėl savo problemų apkaltinti kažką kitą – labai didelė. Juo labiau, kad tikrai nelengva atskirti asmeninį sprendimą nuo aplinkybių spaudimo. „Dirbau po dvylika valandų per parą, metų metais be jokio poilsio, kad tik jums nieko netruktų, tad leiskite bent dabar man pailsėti“ - gerai, jeigu į tokius pareiškimus šeima reaguos supratingai, tai yra, „nurašys“ viską nuovargiui ir nepriims jų asmeniškai.

O kas tuomet, jeigu ir jų galvose prisikaupė pretenzijų? „Tu tiesiog nenorėjai užsiimti su mumis, todėl ir leidai kiauras dienas darbe“ - galima tik įsivaizduoti, kur tokie apsižodžiavimai gali nuvesti...

Vis dėlto santykių problemų gali kilti net ir tuo atveju, jeigu atvirai pretenzijos nereiškiamos. Esmė tame, kad nuolatinė įtampa, nesibaigiantys reikalai ir darbai slopina jautrumą kitų žmonių emocijoms. Ypatingai tai pastebima moteryse, nes iš prigimties jos jautriau reaguoja į aplinką. Paprasta nepersidirbanti moteris net nepažvelgus jaučia, kaip nusiteikę grįžo namo namiškiai. Darbuose paskendusi mama kartais išvis nebežino, kas vyksta namuose.

Nuovargis

Lėtinio nuovargio sindromas nėra mitas. Jis iš tiesų išsivysto patiems aktyviausiems ir labiausiai tikslo siekiantiems žmonėms, kurie pasiryžę aukoti poilsį dėl pasiekimų.

Negana to, savo darbą mylintys žmonės kenčia net labiau nei tie, kurie dirba tik dėl būtinybės. Juk tik dėl pinigų dirbantis žmogus gali bent jau mintimis atsijungti nuo darbo, vadinasi, tuo pačiu ir pailsėti nuo jo. Savo profesijos pašaukimu nelaikantys žmonės dažniau turi kažkokių pomėgių. Tie, kuriems darbas yra džiaugsmas ir gyvenimo prasmė, įsitraukę į šį procesą nuolat.

Lėtinis nuovargis pasireiškia visišku jėgų išsekimu, nesugebėjimu susikoncentruoti, nuotaikos nebuvimu ir emociniu nepastovumu.

Sveikatos sutrikimai

Psichologinio pobūdžio problemos visada atsispindi savijautoje. Atliekant jau minėtą pėsčiųjų vaikščiojimo greičio tyrimą buvo pastebėtas dar vienas dėsningumas – kuo greičiau vaikšto gyventojai, tuo daugiau tame mieste užregistruojama širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu neturite normalaus ir visaverčio poilsio, galite susidurti su pačiomis įvairiausiomis sveikatos problemomis. Tad, būtina mokytis ilsėtis.

Kompleksinis atsipalaidavimas

Raskite konkrečiai jums tinkantį poilsio ritmą. Posakis, kad ilsėtis būtina kaip įmanoma daugiau, nėra visiškai teisingas. Visi žmonės užprogramuoti skirtingam aktyvumo laipsniui. Krūvio, problemų, pastangų ar rūpesčių stygius gali neigiamai veikti savijautą, kaip ir jų perteklius. Todėl įsiklausykite į save, savo poreikius ir galimybes.

Pabandykite atsakyti (galima netgi raštu) į keletą klausimų. Kokių krūvių reikia būtent jums? Kokia darbų seka jums geriausiai tinka? Kaip geriausia pailsite? Būna atvejų, kai pakanka labai nedidelių pokyčių ir į kasdieninį gyvenimo ritmą grįžta harmonija.

Gerbkite poilsį

Galvokite apie poilsį, kaip apie svarbų dalyką. Atostogos ir išeiginės skirtos ne tam, kad žmogus nenumirtų tiesiog darbo vietoje, o kad jis galėtų pasimėgauti gyvenimu pačiais įvairiausiais jo aspektais.

Poilsis nėra antraeilis dalykas, jis – nemažiau svarbus nei darbas. Galvojimas apie atsipalaidavimą – tai ne vien planavimas, bet ir išankstinis gardžiavimasis juo. Kitaip tariant, reikia įsivaizduoti poilsio akimirkas pačiais ryškiausiai vaizdiniais ir pojūčiais. Tai net neturi priklausyti nuo to, ką ketinate veikti. Poilsio jausmą būtina ugdyti.

Mokykitės nieko neveikti

„Visos žmonių nelaimės slypi tame, kad jie negali tiesiog ramiai sėdėti savo kambaryje“, - tvirtino prancūzų filosofas Blaise'as Pascalis. Turbūt jis tai pasakė kalbėdamas ne apie poilsį, bet šis teiginys puikiai tinka ir šia tema.

Aktyvus poilsis neabejotinai yra puikus dalykas. Vis dėlto užsiėmimų ir pramogų paieška dažnai tampa savitiksle. Todėl būtina mokytis būti ramybėje ir tuo mėgautis. Harmonijos jausmui pasiekti ramybė svarbi ne mažiau nei aktyvumas. Tiesa, kiekvienam skirtingos trukmės.

Ilsėkitės čia ir dabar

Iš pradžių mes galvojame, kaip mums praleisti laisvalaikį, jį planuojame ir organizuojame. Vėliau, jau ilsėdamiesi, galvojame, ką papasakosime kolegoms grįžę į darbą. Aplanko mintys, kiek visa tai kainavo. O galbūt vertėjo sugalvoti kažką kitą.

Taip tiesiog neleidžiame sau nugrimzti į atsipalaidavimą ir, dar daugiau, patys jį griauname. Tad sutelkite dėmesį į detales, atskiras poilsio akimirkas. Tada atsipalaiduoti bus kur kas maloniau ir paprasčiau.

Neimkite fotoaparato

Neimkite jo nors retkarčiais, kai vykstate į gamtą. Nes greičiausiai jau kitą dieną pasigailėsite. Kaip žinia, dažniausiai patys įdomiausi dalykai vyksta tada, kai nėra galimybės jų įamžinti. Paukščiai nutupia tiesiog ant rankos, gėlės skleidžiasi akyse, o vaikai iš širdies linksminasi.

Iš tikrųjų viskas vyksta visai neatsitiktinai. Tiesiog mes pradedame daugiau pastebėti, tampame betarpiškais įvykio dalyviais, o pasaulio grožį matome ne per fotoaparato objektyvą. O juk tai ir yra poilsio esmė.

Poilsiui rinkitės specialią aprangą. Tai ne chalatas, sudėvėtas sportinis kostiumas ar sutrinti džinsai, kuriuos išmesti gaila, o nešioti nėra kur. Tai turi būti speciali savaitgaliams ir atostogoms skirta apranga.

Aprangą poilsiui reikia rinktis ir pirkti taip pat kaip ir šventinius apdarus ar darbo drabužius. Jie turi būti patogūs, gražūs ir malonūs nešioti. Neverta tam gailėti pinigų, nes tai stipriai įtakoja jūsų požiūrį į poilsį. Savaitgalis įgaus visiškai kitą atspalvį, jeigu turėsite specialiai jam skirtą kostiumą.
Turėkite kažką, kas primintų poilsį.

Kai turite labai daug darbo, dažnai imate jį su savimi vykdami savaitgaliui į sodybą ar atostogų toli nuo namų. Tai gali būti užrašų knygutė, skaičiuotuvas ar kompiuteris. Galbūt prie jų net neprisiliesite, tačiau kaskart, vos užklius jie už jūsų akių, galvosite apie darbus.

Pabandykite tą atvirkštinį šio metodo variantą. Grįždami namo po poilsio dienų pasiimkite kokią nors smulkmeną iš miško, parko ar draugų šventės. Tai gali būti saldainis, įdomus akmenukas ar neįprastas kankorėžis. Įsidėkite jį į kišenę ir nešiokitės su savimi. Darbui tai netrukdys, tačiau retkarčiais leis pasinerti į malonią poilsio atmosferą. Nejučia imsite svajoti apie artėjantį savaitgalį...

Poilsio filosofija

„Didžiausias jutiminis pasitenkinimas – būnant sveikam ilsėtis po darbo“, - tvirtino filosofas Immanuelis Kantas. Jis ilsėdavosi leisdamasis į ilgus pasivaikščiojimus, kurie visada vykdavo vienu ir tuo pačiu metu. Pagal iš savo namų išeinantį filosofą Karaliaučiaus gyventojai patikrindavo, ar gerai eina jų laikrodžiai. Joks, net ir pats svarbiausias, darbas negalėjo sutrukdyti filosofo poilsiui. Štai iš ko turėtume imti pavyzdį, kaip reikia ilsėtis!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt