aA
Mūsų pasaulėžiūra neskatina siekti laimės. Juk laimės ieškojimas įtraukia į save rizikos elementą. O artojų karta rizikuoti sau neleidžia. Spręskite patys: „aukščiau bambos neperšoksi“, „kuprotą tik kapas ištaisys“, „durnas gimei- durnas ir mirsi“- tokio pobūdžio posakių pas mus apstu.
© Shutterstock nuotr.

O iš rizikuoti skatinančių posakių yra tik „kas nerizikuoja - tas negeria šampano“. Ir tas skamba kažkaip labai nelietuviškai. Koks čia dar šampanas? Trys muškietininkai - tai prancūzai. Tomas Sojeris - tai amerikietis. Netgi keliaujantys Mumiai troliai - suomiai.

Mūsų sąmonei labiau suprantama ksenofobija - svetimų baimė. Štai Elė žalčių karalienė, kuri surizikavo su neaiškiu tipu susidėti ir už tai sumokėjo. Jos broliai teisingumą atstatė ir svetimšalį nužudė.

Pamilo Jūratė žvejį Kastytį ir buvo nubausta už tai - undinėms ne valia su sausumos gyventojais prasidėti.

Ir, žinoma, tinka mums pasaka apie auksinę žuvelę, kur besaikis troškimas turėti vis geresnių dalykų priveda prie suskilusios geldos. Moralė - nenorėk per daug, būk saikingas. Vertink tai, kas tau atseikėta.

Čia ir graikų filosofus galima prisiminti su jų saikingumo propaganda, ir mirtinas nuodėmes, kur kalba eina apie nesaikingumą. Dorovingas gyvenimas čia atrodo taip: saikingai miegok, nedaug valgyk, dirbk, melskis, vaikus augink. Ir vėl miegok.

Tiesa, mes ne visuomet būname tokie. Rizikuoti peršokti per savo bambą siekia visi normalūs vaikai. Ilgą laiką mūsų bambos aukštis nesiekia nė metro, o kuris vaikas nebandė tiek peršokti? Vaikui neiškyla klausimas, ką daryti laisvalaikiu. Žaisti! Išeiti į kiemą ar atsisėsti prie veiksmo kompiuterinio žaidimo – vaikystėje tai reiškia įsitraukti į rizikos pasaulį.

Ankstesnė karta labiau rizikuodavo susilaužyti sprandą šokinėjant nuo garažo stogo ar nuo skardžio į ežerą. Tie, kas atkakliai bando atpratinti šiuolaikinį vaiką nuo kompiuterio, pamiršta šį esminį elementą: kompiuterinio žaidimo pasaulis vaikui saugesnis už kiemą, nors labiau žada laimę, nei realus gyvenimas. Juk virtualiame pasaulyje vaikas rizikuoja, tačiau ne iki mirties. Jis miršta žaidime, bet nuolat prisikelia, ir dar žaisdamas nuolat gerina savo įgūdžius.

Beje, taip jis nejučiom persismelkia reinkarnacija pagrįsta pasaulėžiūra. O ji yra gana optimistiška, nes vietoj mirties siūlo atsakingą požiūrį į savo gyvenimą, nes kokį tu jį užtarnausi - toks ir vėl atgimsi. Turėti nuolatinį šansą pagerinti savo gyvenimą ir daryti tai be galo ir be krašto - kuo jums ne amžina viltis kelyje į laimę?

Jei jūs jau norite, kad vaikai atsigręžtų į tikrovę, turite suvokti, kad joje netoliese visuomet vaikšto mirtis. Ir jums reikia priimti šią būtiną realaus gyvenimo dalį. O tuomet tik sakyti vaikui: „užuot sėdėjęs prie kompiuterio, eitumei į kiemą pažaisti“. Nes tuo pačiu jūs pasakote: „eik ten, kur didesnė rizika“.

Smegenų neurofiziologai paskutiniu metu daug dėmesio skiria smegenų mediatoriams - medžiagoms, atsakingoms už įvairias subjektyviai išgyvenamas mūsų būsenas. Jūs visi girdėjote apie serotoniną - tą patį, kurį suaktyvina dauguma antidepresantų.

Gydytojai aiškina pacientams: jums trūksta energijos, prislėgta nuotaika jums dėl to, kad serotonino per mažai. Vaistas jį suaktyvins, ir jums nuotaika pasitaisys.

Tačiau gydytoja nieko nesako apie antrą svarbų smegenų hormoną - dopaminą. Jis yra artimas adrenalino ir noradrenalino giminaitis. O apie adrenalinines būsenas taip pat visi girdėjo. Jos niekaip su ramybe nesusijusios, nes ir raumenų tonusą didina, ir kraujospūdį kelia, ir širdį verčia tankiau plakti.

Serotoninas - tas pats, kurį propaguoja farmacininkai - sukelia mums „ramią ir patenkintą“ būseną. Tarkime, serotonino padaugėja sočiai pavalgius. Jūs visi žinote šią būseną. Tačiau ar jūs vadinate ją laime?

O dabar pažiūrėkime į tai, kas skatina žmones bijoti rizikuoti ir tuo pačiu bijoti laimės. Tai - dopaminas, mediatorius, atsakingas už motyvaciją. Jis verčia mūsų širdį plakti dažniau, jis skatina mus ieškoti tai, kas kelia malonumą, ir jis baudžia mus, jei mes savo siekio neišpildome. Baudžia nerimu, įkyrumais ir nemiga.

Deja, baudžia ir priklausomybėmis, nes dopaminą išskiriančios smegenų ląstelės moka kartoti tai, kas kažkada sukėlė malonią būseną. Gerai, jei šią būseną jums kelia sportas, nuotykiai, meilės istorija, seksualinė aistra. Jos ir dopaminą, ir noradrenaliną verčia skirtis.

Aktyvios meditacijos, joga, šokiai, kinų gimnastika taiči - veikia dar įdomiau, nes subalansuoja ir dopaminą, ir serotoniną. O ką, jei motyvacijai skatinti jūsų gyvenime didelę vietą užima alkoholis, cigaretes, narkotikas, kazino?

Praeina keleri metai. Dabar dopaminas skiriasi vien pagalvojus apie geidžiamą stimulą, ir jo negavę jūs jaučiate nerimą. Jums bloga, jums baisu, jums tuoj pat žūtbūt reikia pasitenkinti! Tai - abstinencija, savotiškas „apsinuodijimas“ dopaminu ir jo dariniu - adrenalinu. Anksčiau ar vėliau dėl to vystosi psichozė - „balti arkliai“: haliucinacijos, nemiga, viso kūno drebulys, kliedesys, nesiorientavimas aplinkoje.

Galų gale kas yra baimė rizikuoti, jei ne baimė nusiristi į šią būseną? Kodėl nerimo dažnas komponentas: „Oi, atrodo, einu iš proto!”? Kodėl tėvai sako dūkstantiems vaikams: „Na gana, apsiraminkite, eikite miegoti!“? Nes jaučia baimę, kad vaikai „išeis iš rėmų“, kitaip sakant „išeis iš proto“.

Tėvams reikia patogių vaikų, t.y. tokių, kurie „sotūs, laimingi, šiltai aprengti“. Jie paruošė pamokas, pavalgė, ir dabar saldžiai miega. Ir tėvams ramiau. Visų smegenyse aktyvus serotoninas. Tik kaimynas alkoholikas siautėja ir duris daužo. Greit jam iškvies policiją ar greitąją pagalbą.

Ką daro gydytojai tais atvejais, kai žmogų apima abstinencija? Jų pastangos krypsta į raminimą bei serotonino aktyvavimą. Dopaminą jie blokuoja stipriais vaistais - neuroleptikais. O nuotaiką bando pataisyti serotoniną aktyvinančiais vaistais - antidepresantais.

Sėkmingu atveju žmogus jaučiasi ramesnis, ir pagal galimybes vengia senų stimulų. Nes prisimena siaubingas pasekmes. Negeria, nerūko, narkotikų nesileidžia, į kazino nevaikšto. Gyvena sau „serotoninį“ gyvenimą - stabilų, sotų ir ramų. Tik kartais skundžiasi, kad šis stabilumas atrodo jam nenatūralus. Ne, lyginant su tuo, kas buvo, jam geriau, ir namiškiai patenkinti. Tačiau kažko jam vis dėlto trūksta. Trūksta taip stipriai, kad trečdalis pasveikusiųjų ima ir sulaužo stabilumą - vadinasi tai „recidyvas“: vėl prisigėrė, vėl rūko, vėl leidžiasi, vėl lošia. Tarsi automatiškai sulaužo pusiausvyrą bandydamas sužadinti seną, neramią, kartais siaubingą, bet vis dėlto tokią mielą „dopamininę“ būseną.

Kodėl būtent į nesveikus stimulus atsigręžia žmogus? Nes nepažįsta kitokių, sveikesnių stimulų.

Tai kokios tuomet peršasi išvados? Mums neužtenka ramybės ir stabilumo. Mums reikia nuotykių. Mums reikia mokėti geisti, norėti, siekti. Mes neturime bijoti malonumo ir suskilusių geldų. Ir žalčių nereikia bijoti. Mums reikalingas azartas, ir ne tik tas, kuris atsiranda per krepšinio čempionatus sėdint prie televizorių.

Anksčiau ar vėliau mes turime patys įsitraukti į tai, kas išeina iš mūsų komforto zonos. „Jei judant kažkokia kryptimi jums darosi neramiau - jūs teisingame kelyje“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Matijošaičio sūnus bando pakartoti Karbauskio gudrybę: prieiti prie reto grožio ežero atsirado netikėtų kliūčių (3)

Prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus...

Žmonių nebus, stepė liks. Tiksinti radiacinė bomba

„Žmonių čia nebus, šachtos užsidarys, vanduo galbūt pakils į vandeningąjį horizontą, o...

Turtingi rusai supirkinėja JAV vertybinius popierius: Kremliui tai nepatinka (1)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos atsikratyti turto doleriais, didėjant įtampai su...

Brundza siūlo nesustoti su automobilių mokesčiu: apie tai kalbu daugiau nei 10 metų (397)

„Tai tik nedidelis žingsnelis, ir tai, ne į priekį, o įstrižai“, – taip apie trečiadienį...

Alytaus meras apie milžinišką gaisrą: rytoj miestas gyvens normalų gyvenimą (63)

Sutemus Alytuje tęsiasi gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ gesinimo darbai,...

Orai: po saulėtų dienų trumpam sugrįžta lietus (5)

Šiandien Lietuvos orus lems nedidelio per Baltiją keliaujančio ciklono pietinis pakraštys. Per...

Apžvalgininkai: tai buvo pagrindinė ir esminė Karbauskio klaida (296)

„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik...

„Real“ paskolintas Europos čempionas išplėšė pergalę metimu nuo priešingos tritaškio linijos (3)

Klemenas Prepeličius paliko be žado visą Stambulo „ Daruššafaka “ komandą. 26-erių...

Lavija Šurnaitė. Gniuždantis laimės kultas (61)

Nuolat girdime kalbas, o kartu ir pačios kalbame apie tai, kad mūsų visuomenėje (visas pasaulis...