Liūdesys
0-5°
Liūdesio prasmė ta, kad jis be žalos sveikatai padėtų pergyventi nemalonius įvykius – išsiskyrimą, netektį, t.y. stresą, kurio metu gynybinės organizmo funkcijos būna nusilpusios. Liūdint mūsų aktyvumas sumažėja: įprastomis sąlygomis mes mažiau bendraujame, daugiau sėdime namie. Po kurio laiko jėgos atsinaujina, pasibaigia psichologinė adaptacija ir mes grįžtame prie įprasto gyvenimo ritmo.
5-10°
Jeigu liūdesys yra adekvatus mus ištikusiems įvykiams, tuomet ir gilus liūdesys nėra pavojingas. Tiesa, tokios būklės apimtam žmogui būna sunku pačiam įveikti savo liūdesį. Jo aktyvumas sumažėja tiek, kad ne tik ramina, bet ir pradeda slėgti. Tokiais momentais nepatartina užsidaryti savyje.
10-15°
Apėmus itin stipriam liūdesiui, suintensyvėja jo požymiai, kurie dezorganizuoja žmogų. Liūdesys gali virsti ilgesiu (kankina įkyrios mintys, sutrinka dėmesys, atmintis) ar net depresija (kamuoja fiziniai negalavimai). Tokia būklė jau smarkiai kenkia sveikatai.
Kaip grįžti prie normos? Verkite, nes geresnio būdo dar neatrasta. Su ašaromis iš organizmo pasišalina streso hormonai, kurie gaminasi esant įtampai.
Pyktis
0-5°
Gamta sutvėrė šią emociją mūsų pačių apsaugai. Suvokę, jog kažkas gali būti kenksminga, mes susierziname ir iš vidaus pasiruošiame pasipriešinimui. Įsitempia rankos, kūnas palinksta į priekį, šiek tiek prasiveria burna – taip žmogus pasirengia pulti, suduoti, įkąsti ar bent užrikti.
Net turint galvoje, kad šiais laikais visas problemas priimta spręsti ramiai ir taikiai, pykčio negalima priskirti nereikalingoms, atgyvenusioms emocijoms. Pyktis padeda žmogui išlikti aktyviam ir veikliam.
5-10°
Problema ta, kad mums sunku kontroliuoti šios emocijos intensyvumą ir dažnai į situaciją reaguojame neadekvačiai. Stiprus ir ilgai trunkantis pyktis sukelia galvos ir nugaros skausmus, sutrikdo miegą, trečdaliu sumažina protinę veiklą, trukdydamas susitelkti ties užduotimis.
10-15°
Itin stiprus pyktis, kai ima drebėti rankos, patamsėja akyse ir „norisi padaryti velniai žino ką“, pavojingas ir pačiam žmogui, ir aplinkiniams. Jo neįmanoma kontroliuoti, jis gali virsti pamišimu ir kurį laiką aptemdyti protą.
Kaip grįžti prie normos? Reaguoti į pyktį reikia, tik socialiai priimtomis formomis. Gaminamos net specialios pagalvės, ant kurių galima išlieti savo pyktį. Puikiai padeda įvairios pramogos: filmai, knygos, pasivaikščiojimai, žaidimai – jos atitraukia dėmesį nuo minčių, kurios gali kurstyti pyktį. Agresyvias mintis galite puoselėti ir valgydami ar apsipirkdami parduotuvėje.
Džiaugsmas
0-5°
Mančesterio universiteto psichologai išsiaiškino, kad žmonės geriausiai save vertina patirdami džiaugsmą, net jei šią emociją sukėlė ne asmeninė sėkmė ar pasiekimai, bet, tarkime, geras anekdotas. Kai esame linksmi, mums lengviau bendrauti, mes geriau jaučiamės. Į gerąją pusę mus keičia net vidinis džiaugsmas: išsilygina veido oda, akys įgauna spindesio ir išraiškingumo. Žmonės, kuriems ši emocija tampa jų charakterio bruožu, gyvena ilgiau ir laimingiau.
5-10°
Žmogus nebesugeba susivaldyti, jis tampa plepus, aktyvus, jį galima įkalbėti bet kokiai avantiūrai. Dėl šios priežasties euforijos apimtas asmuo gali ryžtis tiek nuostabiems, tiek kvailiems poelgiams. Jaučiate, kad netveriate džiaugsmu? Apmalšinkite jį. Prisiminkite ką nors nemalonaus ir iš karto tapsite rimtesni.
10-15°
Užvirus šiai emocijai, organizmui pasidaro nebesvarbu, kas ją sukėlė. Žmogui norisi šokinėti iš laimės, jis „iš to džiaugsmo nieko nebeprisimena“. Pastarieji pojūčiai dar ne tokie pavojingi. Tačiau būna, kad nuo džiaugsmo tikrąja prasme „užgniaužia kvapą“.
Kaip grįžti prie normos? Kuo greičiau kam nors papasakokite apie savo džiaugsmą. Tuomet maždaug 20 min. vaikščiokite dideliais žingsniais, mojuodami rankomis. Galite daryti ir kitus pratimus – pasitempti, pašokinėti, pamosuoti rankomis.
Gėda
0-5°
Ši emocija ir jos kylantis kaltės jausmas reguliuoja mūsų gyvenimą tarp žmonių. Mes pripažįstame sau, kad padarėme kažką nepriimtino, graužiamės, trokštame pasitaisyti. Tai padeda mums tobulėti ir gerina mūsų santykius su žmonėmis.
Psichologai mano, kad altruizmas apskritai neegzistuoja. Kol neprisivirsime košės, nesistengsime tapti geresniais. Panorote nupirkti močiutei dovaną? Ar tik nemėginate įsiteikti jai už tai, kad seniai skambinote?
5-10°
Paniręs į savigraužą, žmogus nesugeba pozityviai mąstyti. Jam atrodo, kad jau nieko nebepakeis. Tačiau santykiai su žmonėmis dabar griūva ne dėl to, jog kažką padarėte ne taip, bet dėl to, kad patys neleidžiate jų atkurti. Tokiu atveju padeda atviras atsiprašymas. Atsiprašykite asmeniškai arba parašę laišką, net jei negalėsite išsiųsti jo adresatui (tai padės sudėlioti savo mintis ir pašalins įtampą).
10-15°
Beribis kaltės jausmas sukelia nepilnavertiškumo jausmą. Neretai tokie žmonės sąmoningai siekia save nubausti, sukelti sau skausmą. Vokiečių psichologas Karlas Marbe dar 1926 metais paskelbė studiją, kurios metu tyrė darbo vietoje patirtas traumas. Jis nustatė, kad būtent kaltės jausmas, susijęs su asmeniniais ar profesiniais santykiais, didino nelaimingų atsitikimų darbovietėje riziką.
Kaip grįžti prie normos? Garsiai prisipažinkite, kad jums gėda, ir pamėginkite su savimi viską išsiaiškinti: „Juk visi viską seniai pamiršo, tik aš be reikalo kankinuosi“, „Kiek galima, atsibodo!“ ir pan. Pamėginkite racionaliai įvertinti savo nuogąstavimus.
Pavyzdžiui, paskaičiuokite, kiek kartų kiti žmonės pasielgė ar padarė tą patį. Nesugebate? Žinoma, juk mes įsimename tik tai, kas susiję su mumis. Lygiai taip pat niekas nebeprisimena ir jūsų poelgio.
Nuostaba
0-5°
Tai, kas vyksta su nuostabos ištiktu žmogumi (jis paeina į šoną, sulėtina judesius, išpučia akis, prasižioja), leidžia jam maksimaliai sužinoti, kas jį taip suintrigavo. Beje, kuo labiau išvystytas žmogaus sugebėjimas stebėtis, tuo platesnis būna jo gyvenimiškų interesų, pomėgių ir žinių ratas.
5-10°
Labai dažnai nuostaba būna mums žalinga. Ji atitraukia dėmesį nuo aplink vykstančių įvykių ir užmigdo mūsų budrumą. Policija nuostabą vadina viena pavojingiausių emocijų vairuotojams. O kiek turistų nuo jos nukenčia!
10-15°
Itin stipri nuostaba dar pavojingesnė. Ji gali prilygti šokui: „Stovėjau tarsi suakmenėjęs!“. Kurį laiką žmogus gali netekti žado ir prarasti sugebėjimą mąstyti bei imtis veiksmų. O jei tai vyksta pavojaus momentu?
Kaip grįžti prie normos? Žmonėms, kurie yra linkę iš nuostabos netekti žado, patariama griebtis kokio nors „pažadinančio“ veiksmo – įžnybti sau į ranką ar kažką sušukti. Tai padės sugrįžti į realybę. Pagelbėti gali ir savęs raminimo metodas: „Taip, ramiai, reikia suimti save į rankas ir viską išsiaiškinti“.
Susidomėjimas
0-5°
Ši emocija sudaro sėkmės pagrindą, nes leidžia maksimaliai susitelkti ties atliekamu darbu. Nustatyti normalias šios emocijos ribas sudėtinga, nes kiekvienas atvejis būna individualus. Jeigu asmuo jaučia susidomėjimą, bet normaliai reaguoja, adekvačiai bendrauja ir vykdo įprastas savo pareigas, tuomet nerimauti nėra reikalo.
5-10°
Viskas keičiasi, jei interesas virsta aistra. Tuomet gyvenimas būna pašvęstas tik vienam tikslui, o visi kiti reikalai lieka antrame plane. Dėl šios priežasties itin aistringus pomėgius turintys asmenys dažnai konfliktuoja su artimaisiais. Norint gyventi taikiai, reikia išmokti tinkamai paskirstyti savo laiką ir kritiškiau vertinti save.
10-15°
Kartais aistra gali taip užvaldyti, kad žmogus būna net nepajėgus mąstyti. Bet kokie priekaištai sukelia agresiją, susilpnėja dėmesys ir sugebėjimas kritiškai mąstyti. Žmogus, pakerėtas kokios nors idėjos ar jausmo, būna pažeidžiamas. Tai puikiai žino ir tuo naudojasi aferistai, apgavikai, reklamuotojai, pardavėjai.
Kaip grįžti prie normos? Sąmoningai sklaidykite šią subjektyvią, malonią emociją blaiviomis mintimis. Turėdami puikų sutuoktinį krypstate į šoną? Pažiūrėkite filmus šia tema, prisiminkite tikras, gyvenimiškas istorijas. Toli gražu ne visos jos baigėsi laimingai.
Nuoskauda
0-5 °
Jausdami nuoskaudą, mes pradedame analizuoti situaciją ar asmenį, kuris sukėlė šią emociją. Savo galvoje žmogus smulkiai išnagrinėja visas aplinkybes, randa tikrąją savo būsenos priežastį. Galiausiai toks žmogus pradeda geriau suprasti gyvenimą, jį supančius žmones, tampa atsargesnis ir išmintingesnis.
5-10 °
Didelė nuoskauda būna emociškai sunki. Laikui bėgant ji gali nesilpnėti ir nepasiduoti teigiamoms mintims. Norma turėtų atrodyti taip: „Taip, skaudu. Draugė galėjo elgtis kitaip. Tačiau pažvelgus į viską jos akimis… Aš ir pati kažkur kalta. Apskritai, reikėtų pasikalbėti“.
10-15 °
Itin didelė nuoskauda žmogų įtraukia ne tik į emocinės, bet ir fizinės priklausomybės ratą, todėl psichologai ją laiko viena sveikatai pavojingiausių emocijų. Nesugebėjus atleisti, gili nuoskauda gali sutrikdyti bet kurią organizmo sistemą, pirmiausia imunitetą, taip pat širdies veiklą.
Kaip grįžti prie normos? Nuoskaudos naštą įsivaizduokite kaip tikrą naštą. Juk ji guli jūsų sieloje, auga ir trukdo fiziškai. Kuo greičiau nuo jos išsivaduokite! Jei nesigauna to padaryti iš karto, mėginkite atsikratyti jos po truputį.
Tokia materializacija yra labai veiksminga. Galima griebtis dviejų kėdžių metodo: iš pradžių kalbėkite jūs, o tuomet kalbėkite už jus įskaudinusį asmenį. Tai padeda suprasti elgesio motyvus, atleisti ir užmiršti.
Pasišlykštėjimas
0-5°
Tai įgimta emocija, pasireiškianti dar kūdikystėje. Ji leidžia pajusti, kas mums gali kelti pavojų ar žalą. Visai normalu, jei matydami apetito nekeliantį maistą pajuntate šleikštulį ir jo atsisakote. Tačiau įprastame gyvenime mes stengiamės akivaizdžiai nedemonstruoti šio jausmo, kad nepažeistume sociumo taisyklių: kontroliuojame veido išraišką, balsą, išsigalvojame pasiteisinimus (pvz., laikomės dietos), kad tik netektų valgyti mums nepatinkančio maisto.
5-10°
Stiprus pasibjaurėjimas gali sužlugdyti žmonių santykius. Žmogus, nuolat patiriantis veriančius žvilgsnius, gali pats nesąmoningai pasitraukti. Juk tai, kas kelia pasišlykštėjimą, yra nemalonu ir sukelia norą eiti šonan.
10-15°
Itin stiprus šleikštulys sukelia somatines reakcijas, pradedant galvos svaigimu ir baigiant pykinimu bei vėmimu. Jei žmogus yra jautrus bjauriems vaizdams, jam geriau iš viso jų vengti – pakaks įsivaizduoti.
Kaip sugrįžti prie normos? Šleikštulio priepuolių galima išvengti pasitelkus „stiklinės sienos“ gudrybę. Kai tik pamatysite, išgirsite ar pajusite kažką, kas kelia tokias emocijas, mintyse tarp savęs ir objekto mėginkite įsivaizduoti stiklinę sieną. Tai susilpnins tiesioginio dalyvavimo efektą.
