Skiriasi ir atskirų tautų vidutiniai intelekto koeficientai. Šiaurės Airijos profesorius Richardas Lynnas yra nustatęs, kad mūsų, lietuvių, intelekto koeficientas yra 97 – kaip ir ispanų bei suomių, bet mažesnis už švedų, italų, olandų, užtat didesnis už prancūzų! Pagal šio profesoriaus tyrimą protingiausi Europoje esantys vokiečiai – jų vidutinis intelekto koeficientas – 107.
Deja, kol mokslininkai iki galo neperprato smegenų veiklos, kol dar nesuprato, kaip žmogaus galvoje gimsta mintis, dar ilgai savo smegenis teks „tobulinti“ silkėmis. Maža to! Kaip savo knygoje „Kūnas“ teigia amerikiečių mokslo populiarintojas Bill Bryson, mūsų smegenys per pastaruosius 10–12 tūkstančių metų sumažėjo nuo 1500 iki 1350 kubinių centimetrų. Knygos autorius daro tokią prielaidą – arba mūsų smegenys patobulėjo ir tapo efektyvesnės, arba mes tiesiog tapome kvailesni... Žinoma, nė vienas mes su tuo jokiu būdu nesutiksime! O ir pažanga, kurią daro žmonija, tam prieštarauja.
Vis dėlto iš savo smegenų daug tikėtis negalime. Kur kas didesnės viltys dedamos į naujausias technologijas, į genų inžineriją – į tas naująsias žmogaus „pridėtines galvas“.
„Dirbtinis intelektas ir biotechnologijos netrukus gali perkonstruoti mūsų visuomenę ir ekonomiką taip pat, beje, ir mūsų kūną bei protą“, – savo knygoje „Homo deus“ teigia Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Yoval Noah Harari. Ir jis, ir kiti mokslininkai prognozuoja, kad už šimto metų didesnę žmogaus kūno dalį sudarys kompiuteriai – tas pagalbinis protas.
Kokio proto dabar reikia
Mokslininkai įspėja, kad siekdamas tobulėti technologijų pagalba, žmogus spendžia sau spąstus. „Realu, kad artimiausiu metu visų dalykų interneto kuriamas duomenų srautas taps toks didžiulis ir spartus, kad netgi patobulinti žmogaus algoritmai nesugebės su juo susitvarkyti. Automobiliais pakeitus arklių traukiamas karietas arklių netobulinome – mes jų atsisakėme. Galbūt atėjo laikas taip pat pasielgti su Homo Sapiens“, – samprotauja Y. N. Harari.
Na, jei dirbtinis intelektas atsisakys mūsų, žmonių, pagalbos ir didelė dalis taps bedarbiais – tai dar bus ne pati didžiausia bėda. Mokslininkai perspėja – vos pranokęs žmogiškąjį intelektą, dirbtinis intelektas žmoniją paprasčiausiai išnaikins. Kad išvengti šitokio likimo, žmogus privalo tobulinti savo protą, būti protingesniu už savo paties sukurtas mašinas, kontroliuoti jas. Tačiau vėl turime grįžti atgal – kaip tą savo protą tobulinti?..
Atrodo, kad Gamta ir Dievas, veikdami išvien, mato, su kokia problema susidūrė jų kūrinys – žmogus, girdi jo nusiskundimus, kad jam dažnai pritrūksta proto ir galvoja, kaip jam padėti. Tą abiejų mūsų kūrėjų susirūpinimą rodo toks faktas, kad pastaruoju metu gimsta vis daugiau vaikų, turinčių labai aukštą intelekto lygį. Kaip skelbia rusų spauda, jų genetikas Vladimiras Efroimsonas pastebėjo, kad anksčiau išskirtinių sugebėjimų turėdavo tik vienas vaikas iš milijono, genijais tapdavo tik vienas iš dešimties milijonų, o dabar net 25 procentai dvylikamečių vaikų turi labai aukštą – net iki 130 – intelekto koeficientą. Net imta kalbėti, kad atsiranda visai nauja žmonių rūšis. Taigi visa viltis į juos. Tik gąsdina tai, kad iš tų vunderkindų gali išaugti ne tik genialūs kūrėjai, bet ir žiaurūs nusikaltėliai – mat, jie neturi baimės jausmo ir, siekdami savo tikslo, prieš nieką nesustoja. Bet tikėkime, kad jie nebus žiauresni už tuos bejausmius geležinius robotus su dirbtiniu intelektu – vis dėlto savi, žmonės...
