aA
Vos patyrę nesėkmę puolame ieškoti jos priežasčių. Ir ką mes darome? Žinoma, ieškome kaltų, o jais dažniausiai tampa kiti. Eilinį kartą dėl visko apkaltiname aplinkinius, o patys mėgaujamės aukos vaidmeniu. Bet metas suvokti, kad kaltindami vieni kitus mes konflikto nesprendžiame, o tik dar labiau jį giliname. Kaltinimai – tai emocinės šiukšlės, kuriomis užteršiame santykius darbe ir namuose. Metas pabandyti gyventi be to. Bet kaip?
Rankos
© Shutterstock nuotr.

Pasakyti kur kas lengviau nei padaryti, nes kaltinimai – tai geriausias savigynos metodas, kuriuo naudotis išmokstame nuo pat gimimo. Vos pajutę nepasitikėjimą savimi, nuoskaudą, susierzinimą ar liūdesį, mes puolame ieškoti kaltų.

Pamenate, kaip Adomas sumetė visą atsakomybę Ievai už uždrausto vaisiaus ragavimą? Tai turbūt ir buvo pirmas kaltinimas, kurį vienas žmogus metė kitam. Nuo to laiko kankinamės visi: svaidomės kaltinimais, skaudiname vieni kitus ir griauname santykius. Norint nutraukti šią grandinę, būtina išsiaiškinti kaip kaltinimai veikia, kaip išmokti be jų gyventi ir ką tai mums duotų.

Grįžti prie ištakų

Užvaldyti pykčio mes net nebandome suvokti, kodėl ieškome savo nelaimių kaltininko ir kodėl jaučiame tokį pasitenkinimą jį suradę. O mes tai darome todėl, kad jaučiamės blogai.

Psichologai tvirtina, kad kai jaučiame nerimą ar nusivylimą, geriausias būdas atsikratyti savo kančių – mesti kaltinimus kitam. „Besdami pirštu į kaltininką mes jaučiame palengvėjimą, - teigia psichologas Leonas F. Seltzeris iš Kalifornijos. - Juk tai jis neteisus, jis negeras, bet ne aš“.

Apkaltinę kitą mes juntame palengvėjimą, nes jaučiamės atstatę teisingumą. O iš tikrųjų taip mes paprasčiausiai atsikratome įtampos. „Palengvėjimo jutimas, kai priverčiame kitus jaustis blogai – viena nesimpatiškiausių žmogiškos prigimties savybių. Bet taip jau sutvarkyta mūsų psichika, kad nerimas ar suirzimas akimirksniu gimdo troškimą dėl to apkaltinti kažką kitą“, - konstatuoja L. F. Seltzeris.

Psichologai tvirtina, kad kaltindami kitus, siekiame keleto tikslų. Pirma, mes siekiame pakeisti kažkieno elgesį. Antra, norime išreikšti savo emocijas. Trečia, taip atsikratome asmeninės atsakomybės. Galiausiai – tai puiki savigynos priemonė.

Kaltinimų žala

Kiekvienas konfliktas prasideda kaltinimų apsikeitimu. To rezultatas – nutraukti santykiai, sudaužyti likimai ir sutrypti jausmai. Kaltinimai yra pats neproduktyviausias būdas pasiekti savo tikslų.
„Pažvelkime į viską realiai. Ar tikite tuo, kad jūsų nepasitenkinimą keliantis žmogus po jūsų kaltinimų pasitaisys?, - klausia psichologas. - Greičiausiai jis puls nuoširdžiai gintis. Pasijautęs įspeistas į kampą ar priverstas gintis, jis arba puls teisintis ir aiškintis, arba nuspręs, kad geriausia gynyba yra puolimas, tad puls jus“. Tokia situacija pamažu virsta užsitęsusiu konfliktu.

Ryte ant pusryčių stalo neradę duonos, metėte repliką: „Na, kodėl nebuvo galima nors duonos nupirkti?!“ Jūsų apkaltintas šeimos narys atsako tuo pačiu tonu, tada puolate vardyti visas praeities nuodėmes, kurių dažna prasideda žodžiais „o tu visada...“

Kiekviena tokia istorija – tai naujas plyšys santykiuose, kurie veikiami abipusių kaltinimų tiesiog byra, nes prarandame tokį svarbų dalyką, kaip pasitikėjimas.

Kritikuoti nekaltinant

Jeigu norite nustoti taip teršti savo gyvenimą, turite įsisąmoninti du dalykus. Pirma, kaltindami kitus nepasieksite jokio efekto. Net jeigu jie neteisūs, reikia ieškoti ne atpirkimo ožio, o išeities iš situacijos. Antra, žmogus negali prisiimti absoliučiai visos atsakomybės už savo elgesį. Psichologas L. F. Seltzeris įsitikinęs, kad žmogaus elgesį lemia ne vien jo norai, bet ir auklėjimas, patirtis bei paveldimumas.

Būtina keisti nusistatymą. „Pabandykite sąmoningai vertinti savo jausmus, mintis ir reakcijas, - pataria psichologas Neilas Farberis, parašęs knygą apie kaltinimus „The Blame Game: The Complete Guide to Blaming: Hoe to Play and How to Quit“. - Supraskite, kas jums svarbu. Antraplaniai dalykai neverti dėmesio, o turint nusiskundimų dėl svarbių dalykų reikia kreiptis būtent į tuos, kurie gali padėti“.

Psichologas įsitikinęs, kad taip galima išmokti sutelkti dėmesį į problemos sprendimą, o ne į jokios naudos neduodantį santykių aiškinimąsi. Norėdami nustoti nuolat kritikuoti kitus, turite išmokti į viską žvelgti pozityviai. O jeigu atsidūrėte sudėtingoje situacijoje, kai taip ir norisi rasti atpirkimo ožį, pirmiausia pasistenkite išnagrinėti problemą. Tik tai padarę rasite sprendimą. Antras žingsnis – susidūrę su tokia situacija, venkite kritikos, kaltinimų, bausmių ar žeminančių replikų, kad nesukeltumėte liguistos oponento reakcijos.

Atsakomoji reakcija

Tad ką daryti, jeigu jus neteisingai apkaltina? Psichologijos profesorius Benas Dattneris iš Niujorko universiteto turi keletą patarimų, kuriuos galima pritaikyti tuo atveju, kai sulaukiate nepelnytų kaltinimų.

Atsitraukite. Jeigu jus kažkuo apkaltina, stenkitės išsaugoti ramybę. Pasistenkite pažvelgti į situaciją objektyviai ir pamėginkite suprasti, kodėl buvote pasirinktas atpirkimo ožiu.

Neneškite šiukšlių iš namų. Neverta visiems pasakoti apie tai, kas nutiko. Juk nėra garantijų, kad sulauksite kitų palaikymo. Tiesiog laukite ir stenkitės visko neimti pernelyg giliai į širdį.

Pasigilinkite į save. Tai labai svarbu, nes tik supratę, kas jus žeidžia stipriausiai, galėsite kur kas sąmoningiau vertinti savo emocijas, o tai leis sumažinti įžeidumą ir nuoskaudas.

Kaltinimo neatremkite kaltinimu. Net jeigu kaltintojas kelia vien tik pasipiktinimą, pasistenkite rasti jame kažką teigiamo, nes kaltinimas atremtas kitu kaltinimu gali virsti sniego lavina.

Nepamirškite, kad geriausias būdas nuginkluoti kaltintoją – savo neteisumo pripažinimas. Taip atimama iš puolančiojo galimybė aptarinėti jūsų trūkumus. Jeigu jūs neprieštarausite jam, kaltintojas tiesiog nebeturės daugiau prie ko prisikabinti.

Namų sąlygomis

Didžiausią nuoskaudą jaučiame tuomet, kad kaltinimus išgirstame iš mylimo žmogaus lūpų, nes tai žeidžia jautriausią mūsų vietą – širdį. Tokiomis akimirkomis itin sunku į kaltinimą neatsakyti tuo pačiu, nors ir suvokiame, kad tai virs konfliktine situacija.

Psichologai tvirtina, kad gebėjimas neįsižeisti išgirdus artimo žmogaus neteisingus kaltinimus – aukščiausias tarpusavio santykių pilotažas, kurio turime siekti visi, norintys būti laimingi su savo partneriais.

Tiesiog reikia išmokti neįsiskaudinti iki širdies gelmių ir išlaukti. Tokiais atvejais padeda suvokimas, kad ne mes esame blogi, o situacija laikinai klostosi nepalankiai. Juk kitais būname nepatenkinti tada, kai iš tiesų jaučiame nepasitenkinimą savimi.

Kai kažkas ant mūsų pyksta, mes esame linkę tai prisiimti. O tai didelė klaida! Juk dažniausiai kito suirzimas neturi nieko bendro su mumis, dėl to neverta apkrauti savęs bereikalingomis emocijomis. Tad protingiausia išeitis – apsiginklavus kantrybe laukti, kol audra nurims.

Nepamirškime ir to, kad problemos poroje dažnai kyla todėl, kad įsimylėję žmonės turi lūkesčių, kurių kažkodėl vienas kitam neišsako. Taip gimsta nuoskaudos, kurios prapliumpa netikėtais kaltinimais. Ir tai tik todėl, kad partneris nemoka skaityti mūsų minčių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (386)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

Gyvai / Eurolygos testas Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (36)

Kauno „Žalgirio“ ekipa trečiadienį pradeda rusiškų išbandymų etapą: trečiadienį Lietuvos...

Būsto paskola: kiek ji kainuoja ir kaip reikia derėtis su banku kokias palūkanas rinktis geriausia (1)

Ekspertai sako, kad šiuo metu pinigai yra pigūs. Tačiau, nors palūkanos nėra didelės, imant...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (111)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (257)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Dar niekur nerodytame Eimunto Nekrošiaus žmonos interviu – itin atviri prisipažinimai

INIT televizija paviešino dar niekur neskelbtą interviu su legendinio režisieriaus Eimunto...

Prestižinėje Kauno gimnazijoje nesivaldantis moksleivis vaikus daužė ne kartą (26)

Trečiadienį kilus skandalui po to, kai į viešumą iškilo tai, kad prestižinės Kauno gimnazijos...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (32)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...