aA
Dabartiniame modernumu ir greičiu pasižyminčiame amžiuje, atrodytų, įmanoma viskas. Tačiau kūrėjus vis dar glumina klausimas, ar jie sugebės pragyventi iš savo kūrybos. Daile, literatūra, ar kitomis kūrybos formomis užsiimantys asmenys be talento privalo turėti ir kitą savybę – verslumą.
© Shutterstock nuotr.

Tam, kad jų idėjos, kad ir kokios būtų, galėtų generuoti pajamas, nepakanka vien jų kūrinių grožio ar įdomumo. Verslo strategija, komunikacija ir netgi apskaita – naudingos žinios, be kurių ir pačios originaliausios kūrybinės idėjos gali likti neįgyvendintos.

Kaip teigia Aistė Ptakauskė, prodiuserė, rašytoja, režisierė, vertėja ir naujoji Vilniaus universiteto Verslo mokyklos Kūrybinio verslo magistrantūros studijų programos vadovė, verslumas – žymiai daugiau nei vien ekonomikos pagrindų žinios, rašoma pranešime spaudai.

Be to, reikia nuosekliai, atkakliai ir daug dirbti, kad talentas duotų apčiuopiamų rezultatų.

Talento ir geros idėjos nepakanka

A. Ptakauskės teigimu, talentas kūryboje, kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, yra būtinas, bet vien jo nepakanka sėkmei pasiekti.

„Dirbdama su įvairių sričių kūrėjais iš viso pasaulio, pastebėjau, kad tarp talento ir į jį įdėto darbo yra tiesioginis ryšys: kuo talentingesnis žmogus, tuo daugiau jis į savo talentą investuoja pastangų, laiko ir lėšų. Kūrybiniame versle veikia tos pačios taisyklės, kaip ir kitose verslo srityse: visas naujas idėjas reikia tikrinti. Ar jos ras savo publiką? Kokią kainą ta publika bus nusiteikusi mokėti už jai siūlomą kūrinį? Ar ta kaina atpirks idėjos įgyvendinimo kaštus?“, – retoriškai klausia programos vadovė.

Čia pat prideda: „Publikos dydis nėra vienintelis idėjos vertinimo kriterijus. Konkurencija kūrybinio verslo srityje yra didžiulė. Sėkmė čia lydi tuos, kurie mąsto unikaliai ir veikia strategiškai“. Anot pašnekovės, galima sėkmingai kurti nišinius kūrinius, kurių auditorija bus gal ir nedidelė, bet pasiruošusi sumokėti didelę kainą. Tiesiog reikia turėti strategiją, kaip tą auditoriją pasiekti, ir kaip su ja bendrauti.

Unikalus idėjos įgyvendinimas – raktas į sėkmę

Svarbu ir „apsaugoti“ savo idėją, jei tik tai įmanoma. Tačiau, pasak A. Ptakauskės, idėja – tai dar toli gražu ne intelektinė nuosavybė. Intelektine nuosavybe ji taps tik tada, kai sugalvosite unikalų jos įgyvendinimo būdą.

„Pavyzdžiui, daug žmonių gali norėti sukurti kūrinį apie meilę. Tai – graži idėja, kuri pati savaime niekam neatneš jokios naudos. Bet, kai suteiksite savo idėjai unikalią apčiuopiamą formą, tada ji taps intelektine nuosavybe, kurią galėsite apsaugoti, parduoti, licencijuoti ar kitaip eksploatuoti.

Apie meilę kalba daug pasaulinio garso autorių, bet visi jie tai daro skirtingai. Jie randa unikalų būdą įgyvendinti iš esmės tą pačią idėją, ir tai suteikia publikai skirtingus pojūčius ir skirtingas patirtis. Todėl mes mokame ir už tai, kad pamatytume Viljamo Šekpsyro pjesę, ir už tai, kad pasiklausytume Paloma Faith dainos, ir už tai, kad pažiūrėtume Jameso Camerono filmą“, – teigia pašnekovė.

Pradėti nuo idėjos ištraukimo iš stalčiaus

Itin didelio populiarumo sulaukusių vaikiškų knygų apie Kakę Makę autorė, iliustratorė šiaulietė menininkė Lina Žutautė, paklausta, kaip meną paversti verslu, teigia, kad, visų pirma, sukurtų meno darbų – iliustracijų, parašytos medžiagos ar pan. – nereikėtų padėti į stalčių ir naiviai tikėtis, kad kas nors juos stebuklingai atras.

„Reikėtų drąsos nešti savo meną į viešumą. Be to, reikia būti ir savikritišku. Jeigu kuri kažką, kas patinka tik tau vienam, nereikia tikėtis, kad iš to galima daryti verslą. Kalbant apie verslumą, pasaulinė patirtis rodo, kad menininkai dažniausiai turi turėti agentus ar vadybininkus, nes suderinti šias dvi sritis – meną ir vadybą – viename žmoguje yra gana sudėtinga“, – teigia L. Žutautė.

Pati ji savo vadybinių savybių nevadina verslumu ir labai meniškai jas apibrėžia kaip „šeštąjį jausmą“. Pasak jos, agentai tokiose situacijose, kai menininkas pats negali susitvarkyti su vadybine verslo dalimi, yra labai reikalingi, nes atlieka daug, jos žodžiais sakant, juodojo darbo.

„Menininkai dažniausiai generuoja idėjas, o toliau jau eina agentų darbas. Ar jie turi patys būti meniški žmonės, išmanyti meną? Sunku pasakyti. Manau, jie tiesiog turi būti geri savo srities specialistai“, – teigia iliustratorė.

Verslumą galima išugdyti

A. Ptakauskės teigimu, verslumas – gebėjimas pamatyti galimybes ir jas išnaudoti taip, kad kurtum vertę sau, savo šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei.

„Verslumas susideda iš daug savybių: gebėjimo tikslingai sukaupti ir paskirstyti dėmesį, pastebėti sąsajas tarp, iš pažiūros, nesusijusių dalykų, valdyti išteklius tiek savo asmenybės viduje, tiek išorėje, valdyti riziką ir pan. Visos šios savybės gali būti ugdomos. Verslūs gali būti ir gydytojai, ir inžinieriai, ir mokytojai, ir sportininkai, ir, žinoma, kūrėjai“, – teigia A. Ptakauskė.

Anot A. Ptakauskės, įgijus pakankamai žinių apie vadybą, inovacijų kūrimą, verslo finansus, kainodarą, kūrybinio verslo strategijas, intelektinės nuosavybės teisę ir pan., galima tiek imtis savo verslo, tiek padėti kitiems žmonėms, kurie nori kurti ar vystyti savo kūrybinio verslo modelius.

„Norintys tapti Kūrybinio verslo specialistais turėtų pasižymėti verslumu, ir, žinoma, turėti noro šią savybę ir toliau ugdyti. Verslumas, kaip ir kitos savybės, turi būti lavinamas visą gyvenimą“, – pabaigia A. Ptakauskė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vietos gyventojai pakraupo sužinoję, kas iškirto jų mišką: valstybinei institucijai gresia nemenkos baudos (31)

Vilniečiai nustėro, kai pamatė, kad medkirčiai įsisuko į jų pamėgtą miškelį. Tačiau dar...

Įstabiai turtinga, bet nebrangi šalis lietuvius pavergė savo grožiu (21)

Bekraštės stepės, Baikonuras, Astana ir Nursultanas Nazarbajevas – tiek žinojau apie...

Orai: pasibaigus sniegui gąsdins plikledis ir termometro stulpeliai (5)

Sniego dar bus, tačiau ne tiek daug, kiek penktadienio dieną, nors plikledis ir termometro...

Jei taptų prezidentu po Grybauskaitės, Skvernelis žada: pokyčių būtų esminių papildyta (1513)

Į prezidentus kandidatuoti pasiryžęs premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad, jei būtų...

Mirusio Sauliaus Karoso kūnas parskraidintas į Vilnių: Šv. Jonų bažnyčioje su velioniu atsisveikina šeima ir bičiuliai (56)

Trečiadienį, sausio 16-ąją dieną, eidamas 61-erius metus mirė Saulius Karosas – aktyviausias...

Andrius Tapinas. Po 14 dienų. Valdžios Leviatanas ir šalčio efektas (517)

Praėjo keturiolika dienų ir vėl kalbamės. Premjero atsiprašymo nebuvo, buvo arogantiškas...

Įžvelgia gudrų Karbauskio triuką: balsuokite už Skvernelį ir gausite Matijošaitį (87)

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimas, kad Saulių Skvernelį išrinkus...

Keliuose verda tikras pragaras, kelininkai žada, kad rytoj bus geriau (137)

Penktadienis Lietuvoje apkarto, matyt, daugeliui turėjusių kur nors važiuoti, nesvarbu, ar nuosavu,...

Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių (173)

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai sulaikyto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau...

Neįtikėtina Vilniaus koplyčios istorija: įrengti butai ir plūstantys moksleiviai iš Prancūzijos (5)

Pačiame sostinės centre įsikūrusi Bernardinų vienuolyno Šventųjų laiptų koplyčia, nors ir...