Ar dar prisimeni tą jausmą, kuomet iš gilaus miego Tave pažadina švelnus mylimo žmogaus prisilietimas.. ar svaiginantis kavos aromatas, sklindantis nuo šalia lovos esančio staliuko, ant kurio netikėtai išvysti savo puoduką? Ar prisimeni tą vidinę ramybę, užliejančią ryte, kuomet kaip kačiukui pasirąžius visu savimi pajauti, jog nieko, šią akimirką, Tau daugiau ir nereikia?
Tad už kiek Tavo mylimas žmogus parduoda savo meilę Tau?..
Kiek tavo paties žmogiška šiluma kainuoja artimam ir svetimam, gatvėje šalia Tavęs praeinančiam?
Aš nepamišau to jausmo! Jausmo, kuris persmelkia mane, kuomet pakeliui į darbą nusišypsai man Tu.. nepažįstamas, bet tuo pačiu toks artimas. Kiek kainuoja Tavo šypsena, mano geros dienos pradžios garantas? Kiek kainuoja kiekvieno iš mūsų vidinė harmonija, meilė sau ir aplinkiniams?
Kursas vienos šypsenos, vieno apkabinimo, komplimento didesnis už bet kokią pasaulio valiutą. Gal ne veltui E.M. Remarkas sakė, jog „Viskas gyvenime pigu, ką galima nusipirkti už pinigus“.
Nepriklausomai nuo to, ar aš būsiu laisvas nuo manijos uždirbti visus pasaulio pinigus ar vis tik atstovausiu maniakų būriui, besivaikančių šios svajonės, mano diena bus tokia pati. Nes aš atsirenku kas man svarbu ir visada randu laiko paskambinti artimui, rūsčiam kaimynui ištarti „laba diena“, nepažįstamam praeiviui padovanoti šypseną, bendradarbiui komplimentą, o pardavėjui pasakyti „ačiū“. Juk nei laiko, nei finansine prasme mums tai nieko nekainuoja..
Mes visi randame laiko tam, kas mums svarbu, o jei kažko nespėjame, neapgaudinėkime savęs, ne darbas „ryjantis“ Tavo laiką kaltas, „kaltas“ mūsų pačių prioritetų susidėliojimas. Linkiu prisiimti atsakomybe už savo veiksmus, nes tik tada galėsi svajonių gyvenimą paversti realybe.
Linkiu gyventi lyg pasakoje.. savo susikurtoje, o ne kitų papasakotoje!
Su meile gyvenimui,
Simona
