aA
Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje vadovės ir prodiuserės Inetos Baužytės nebūtų galima apkaltinti neveiklumu: dirbdama Klaipėdos dramos teatre kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadove, tuo pačiu metu kelis metus buvo Pasaulinės lyderystės konferencijos prodiusere. Visgi, įvykus pasikeitimams konferencijos komandoje, teko prisiimti dar daugiau atsakomybės – vadovauti šio renginio organizavimui.
Ineta Baužytė

Visgi, pusę metų bandžiusi savo dėmesį ir laiką skirti abiem šioms veikloms, Ineta suprato, kad, saugojant sveikatą ir norint viską atlikti nepriekaištingai, teks rinktis vieną veiklą, todėl nuo šių metų vasaros vidurio ji pradėjo rūpintis tik Pasaulinės lyderystės konferencijos, kuri įvyks lapkričio 22–23 dienomis, reikalais, rašoma atsiųstame pranešime spaudai. Kas paskatino itin užimtą moterį mesti darbus ir kelioms dienoms vienai, be artimųjų, apsistoti viešbutyje kitame mieste, o netylantį telefoną visam savaitgaliui atiduoti saugoti į jo seifą?

– Jūsų organizuojama Pasaulinės lyderystės konferencija įvyks jau netrukus, tad kodėl atsiriboti nuo socialinių tinklų nusprendėte prieš ją, ne po to, kai viskas jau bus pasibaigę ir tiesiogine prasme bus galima išeiti „offline“?

– Šiais metais švenčiame konferencijos 10-ąjį jubiliejų Lietuvoje ir, nors turiu nemažą renginių organizavimo patirtį, tai nėra eilinis renginys, tad organizuoti jį nėra labai paprasta. Konferencijos viena pagrindinių vertybių – savanorystė, tad daug kas yra atliekama savanorių, tačiau surasti tinkamus žmones užtrunka, be to, su jais, pasklidusiais visoje Lietuvoje, drauge koordinuotai darbuotis yra nemenkas iššūkis. Tai – ir konferencijos grožis, ir sudėtingumas.

Kai iš vienos darbo pozicijos perėjau į kitą, galvojau, kad negaliu sau leisti atostogų, tačiau dabar suprantu, kad klydau – mane tiesiog aplankė ponas „perdegimas“, o tai niekada nėra į naudą, ypač aplinkiniams. Mano kolegos tai pradėjo jausti, todėl išsiuntė į Birštoną pailsėti ir, kaip sakote, išeiti „Offline“ – kelioms dienoms atsijungti nuo darbų.

– Ir? Kokios pirmosios mintys kilo supratus, kad tris dienas teks praleisti be mobiliojo telefono ir socialinių tinklų?

– Tai man nebuvo labai baisu, nes apie tokį savo laikiną „pasitraukimą“ iš anksto informavau tuos žmones, kuriems gali būti labai svarbu mane surasti. Tiesa pasakius, labiausiai baugino mintis, kas bus atsiėmus telefoną (šypsosi).

– Ir, kas buvo, kai jį atsiėmėte?

– Telefoną atgavau visiškai išsikrovusį – tiek daug buvo praleistų žinučių, skambučių ir elektroninių laiškų. Tada trumpam apėmė lengvas stresas ir neviltis – „vėl viskas prasideda iš naujo“, bet, ramiai atsisėdusi ir įsigilinusį į jų visų turinį, supratau, kad nemaža dalis dalykų sėkmingai išsisprendė ir be mano įsikišimo. Bet kokiu atveju, tokį iššūkį kitą kartą kartočiau labiau iš anksto viską suplanavus, ne ekspromtu.

– Turbūt, pirmomis dienomis be telefono teko pažinti vienatvę. Kaip su ja susigyvenote?

– Esu vienišė, intravertė. Myliu žmones, man patinka su jais būti, bet aš iš tikro pailsiu ir prisipildau vienumoje, todėl buvimas vienai man nėra iššūkis.

Ineta Baužytė
Ineta Baužytė

– Bet gal per tas priverstines buvimo su savimi dienas savo elgesyje ir mintyse atradote kažko naujo?

– Esu tikinti, tad tai buvo labai geras, ilgas pasimatymas su Dievu. Gavau priminimą, kad nesistengčiau stoti į Jo vietą – nereikia persiplėšti ir stengtis viską aprėpti, suvaldyti, esu ne visagalė, o Jis viską puikiai prižiūri.

Kitas gąsdinantis suvokimas atėjo, kad esu batsiuvys be batų: konferencijose nuolat kalbama apie tai, kad lyderis vienodai turi rūpintis ir saviugda, ir poilsiu, nes pats neprisipildęs, ne kažką gali duoti kitiems. Pasidarė apmaudu, kad pati pamečiau vieną pagrindinių konferencijos mokymų.

Man apskritai patinka, berods, pranciškonų mąstymas – dirbti taip, kad beveik nereikėtų atostogų, vadinasi, žmogus turi turėti limituotą darbo valandų skaičių per dieną, kokybišką poilsį vakare ir miegą bei kokybišką poilsį savaitgalį. Jeigu taip įprastume elgtis, praktiškai nereikėtų atostogų.

Praėjusiais metais panašiai taip ir pavyko gyventi: išvykau atostogų į Kubą, ten praktiškai nebuvo interneto, tad po savaitės jau galėjau grįžti į darbus, netgi nekantriai to laukiau. O kaip elgiasi dažnas žmogus? Iki išsekimo dirba 11 mėnesių, o po to per 1 mėnesį bando reabilituotis, tačiau tai sunkiai pavyksta, nes nuovargis jau yra įsisenėjęs.

Kokybiškas poilsis būtinas gerai savijautai ir nuotaikai. Po šio trumpo atsitraukimo jaučiausi puikios nuotaikos ir pakylėta – automatiškai šią būseną spinduliuojame ir savo aplinkai.

– Dažnai neturėdami dėmesio nukreipimo įrankio – telefono – rankose, susigalvojame ir atrandame naujų pomėgių ir užsiėmimų nuoboduliui nuvyti. Kuo užsiėmėte Jūs?

– Prisiminiau, kad labai myliu gamtą (šypsosi). Nuolatiniame lėkime ir užstrigusi rutinos rate, ne visada randu laiko sustoti, ja grožėtis ir ilsėtis. Gyvenu Klaipėdoje, daug kas man pavydi gyvenimo šalia jūros, bet kaip dažnai aš prie jos nueinu? Tik tuomet, kai reikia palydėti kokį miesto svečią.

Pirmąjį vakarą „Vytautas mineral SPA“ po vienos iš procedūrų buvau palydėta į nuostabų poilsio kambarį, kur grojo klasikinė muzika. Su puodeliu arbatos tiesiog ilsėjausi ir žiūrėjau pro didžiulius langus, o už jų „šoko“ medžiai ir paukščiai... Esu mačiusi daug spektaklių (ankstesnio darbo privilegija), bet šitas buvo pats gražiausias – iki ašarų graudu buvo prisiminti, kad patys gražiausi dalykai gyvenime yra iš tikro patys paprasčiausi. Man atrodo, kad aš apskritai esu dėkinga už tą platų langą į gamtą, galimybę sustoti ir tai pamatyti, todėl man buvo nuoširdžiai gaila kitų poilsiautojų šalia, kurie to nepamatė, nes buvo įlindę į telefoną.

– Manote, namuose pačiam pavyktų tris dienas neimti telefono į rankas, ar, visgi, tik su priežiūra tai įmanoma?

– Tris dienas, matyt, kad sunkiai… Bet juk ši programa nėra vien atsijungimas nuo telefono – tai ir aplinkos pakeitimas, ir laikas, kai tavimi rūpinasi kiti. Aš kartais dienai atsijungiu nuo telefono, nes man tai pavyksta, bet jeigu lieku namie, pradedu užsiimti buities reikalais – tuomet tai jau nėra toks kokybiškas „atsijungimas“, kaip šiuo atveju.

– Kaip manote, kam tokia detoksikacija būtina?

– Į naudą, turbūt, ji būtų absoliučiai visiems žmonėms, nes visi pavargsta nuo darbų, buities, net ir nuo artimų žmonių, bet didesnes atsakomybes turintiems, komandas vedantiems žmonėms tai turėtų būti privaloma.

Protinį darbą dirbantiems ir atsakingiems už kitus žmones darbas paprastai nesibaigia uždarius darbovietės duris – jų smegenys „dirba“ nuolatos, todėl Pasaulinės lyderystės konferencijos palydinti tezė ir yra „Kai lyderis tobulėja, laimi visi“. Turima omenyje, kad, kai vadovas ugdosi, keičia savo vadovavimo įpročius, dėl to geriau ne tik jam asmeniškai, kaip žmogui, bet ir visiems aplinkui – gal net didesnė nauda aplinkiniams. Jei gerėji kaip žmogus, kaip vadovas, tai ir šeimai, draugams bei kolegoms dėl to tik geriau, todėl toks laikinas atsitraukimas nėra savanaudiškas – tai ir rūpestis aplinkiniais.

Šio atsitraukimo metu vis mąsčiau apie tai, kad ne tik kai lyderis tobulėja gera visiems, bet ir kai lyderis ilsisi – laimi visi. Pervargęs žmogus praranda susidomėjimą, džiaugsmą ir pasimėgavimą savo darbu, dažniau gali pasireikšti nuotaikų kaita, todėl prižiūrėti savo poilsio režimą būtina.

– Ar eksperimentą kartotumėte?

– Būtinai! Norėčiau, kad tokios „stotelės“ taptų ne tik eksperimentu, bet gyvenimo būtinybe.

Turbūt, daug dideles atsakomybes prisiimančių žmonių pasakytų, kad jie nuolat turi tokias „pabėgimo stoteles“ – kuomet atsitrauki, sustoji, pasižiūri į viską iš šono, visos mintys ir kritinis mąstymas susidėlioja iš naujo.

– Su kuo po iššūkio Jums asocijuojasi žodis „Offline“?

– Su tiksliniu buvimu „Offline“. Supratimas, kad privalai būti nuolat pasiekiamas, mane kartais varo į neviltį, bet suprantu, kad dabar tokie laikai, greitis yra didžiulis, ir, vargu, kad bus kitaip, tad toks specialus atsijungimas, kai pasaulis aplink tave nustoja taip greitai sukęsis, yra labai į sveikatą (šypsosi).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.4286

Top naujienos

Tragiška lemtis ar žmonių abejingumas: vyras be gyvybės ženklų sostinėje autobusu važinėjo valandą (229)

Vilnietė jau antrą savaitę kasdien keliauja į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, čia...

Šaltinis: Zelenskis su Putino pasiūlymu nesutiko Putinas apie derybų rezultatus: esu patenkintas (421)

Paryžiuje po trejų metų pertraukos įvyko Normandijos formato susitikimas ir prasidėjo pirmosios...

Ar atgims Lietuvos rinktinėje Sabonio ir Marčiulionio duetas? laida „Krepšinio zona“ (31)

Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis – tai žaidėjai, be kurių Lietuvos krepšinio...

Lietuviai Vokietijos greitkelyje pateko į policijos akiratį – gavo baudą ne tik už greitį (273)

Vokietija garsėja savo greitkeliais, kuriuose greitis – neribojamas. Tačiau drauge šalis garsi ir...

Orų situacija Lietuvoje netrukus keisis: rytais teks saugotis pavojingo reiškinio

Antradienio naktį Lietuvos padangėje debesų bus daug, tik retkarčiais pasirodys nedideli...

Siaubingą incidentą Kėdainiuose norėjo nuslėpti: sprogus fejerverkui kilo panika, apdegė žmonės (28)

Nešventinis incidentas per eglutės įžiebimo šventę Kėdainiuose. Šou atlikėjo rankose sprogus...

Sandra Vilimaitė

Ar nori likusį gyvenimą nedirbti?

Tokį klausimą užduoda finansinės sėkmės patarėjai, pinigų užkalbėtojai ir gerovės...

Vaikų pramogos vandens parke vos nesibaigė skaudžia tragedija: teismas nurodė atlyginti žalą (98)

„Sužinok, kodėl net bebaimiai maorių kariai čia spiegia iš baimės! Išlaikęs ekstremaliausią...

Buvau nekaltas, seksas su pirma mergina skausmingas. Ar tai normalu? (105)

„Kai pirmą kartą mylėjomės, buvo nuostabu, tačiau laikui bėgant, seksas man teikia vis...