Auklėjimas

Ilgai manyta, kad nevienodą mergaičių ir berniukų mąstyseną lemia skirtingas jų auklėjimas. Teigiama, kad mergaitės turi būti švelnios globėjos, namų šeimininkės ir motinos, o vyriškosios lyties vaikai mokomi būti bebaimiais, savimi pasitikinčiais vyrais, kurie turi išlaikyti savo šeimą.

Dėl to stipriosios lyties atstovai nėra linkę demonstruoti jausmų, gyvenime dažniau kliaujasi logika, o ne intuicija. Net karjeros aukštumų pasiekusios moterys vis tiek yra tos švelnios, globėjiškos ir šiek tiek drovios mergaitės, kurios trokšta vyro globos.

Tokie stereotipai, glūdintys pasąmonėje, daro įtaką skirtingam lyčių mąstymui. Juk anksčiau iš dailiosios lyties atstovių niekas nereikalavo stiprios logikos, todėl dabar jos labiau linkusios kliautis jausmais.

Nevienodos smegenys

Didžiausias skirtumas tarp stipriosios lyties atstovų ir moterų – smegenų dydis. Gražiosios lyties atstovių smegenys yra 8–10 % mažesnės. Dėl to vyrai laikomi protingesniais už moteris. Vis dėlto tai netiesa. Jeigu smegenų dydis lemtų intelektą, drambliai, kašalotai ir kiti didžiuliai gyvūnai būtų kur kas protingesni už žmones.

Nors dailiosios lyties atstovių smegenys mažesnės, tačiau jose yra tiek nervinių ląstelių, kiek ir vyrų smegenyse. Be to, moterys turi apie 12 % daugiau neuronų. Įrodyta, kad dėl to jų smegenys yra veiksmingesnės. Dailiosios lyties atstovių dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai turi stipresnes sąsajas.

Dėl to jos pasižymi aukštesniu emociniu intelektu, stipresne intuicija ir geresniu analitiniu mąstymu. Tačiau vyrų sąsaja syipresnė tarp priekinių ir užpakalinių smegenų. Dėl to stipriosios lyties atstovai turi išvystytą stiprią logiką ir puikią orientaciją aplinkoje. Taigi vyrams geriau sekasi analizuoti praktinius dalykus, moterims – teorinius.

Dar vienas įdomus skirtumas – kiekvienoje vyrų smegenų ląstelėje yra po Y chromosomą, tačiau moterų ląstelėse ji retai aptinkama. Mokslininkams vis dar nepavyksta išsiaiškinti, kaip dailiosios lyties atstovėms pavyksta gyventi normalų gyvenimą ir mąstyti, kai yra toks didelis Y chromosomų trūkumas.

Moteriška logika

Žodžių junginys „moteriška logika“ dažniausiai vartojamas ironiškuose tekstuose. Šiais žodžiais norima pasakyti, kad moterys visiškai neturi logikos. Tačiau iš tikrųjų tokia nuomonė nėra teisinga. Dailiosios lyties atstovės geba logiškai mąstyti, nors ir tas mąstymas visiškai nesutampa su vyrų.

Nustatyta, kad sprendžiant tas pačias logines užduotis moterų smegenyse suaktyvėja dalys, atsakingos už emocijas, o vyrų – už informacijos apdorojimą. Todėl dažniausiai dailiosios lyties atstovės sprendimus priima besivadovaudamos jausmais, o ne protu ar taisyklėmis.

Moterys nėra linkusios pasitikėti faktais, nes joms itin svarbi intuicija. Dažnai vidinio balso klauso net tuomet, kai jis prieštarauja realiai situacijai. Atrodo, kvailystė, tačiau moteriška logika, dar kitaip intuicija, labai dažnai pasitvirtina.

Be to, gražiosios lyties atstovės iškilusias problemas sprendžia kūrybingiau nei vyrai. Taip yra todėl, kad kairysis stipriosios lyties atstovų smegenų pusrutulis, atsakingas už loginį mąstymą, veikia geriau nei dešinysis. Tačiau moterų abu pusrutuliai funkcionuoja vienodai. Tai leidžia į probleminę situaciją pažiūrėti plačiau ir kur kas kūrybingiau.

Dažniausi skirtumai

Bendravimo įgūdžiai. Moterys geba lengviau komunikuoti su aplinkiniais negu vyrai. Be to, jos geriau perpranta ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių jausmus bei ketinimus. Dailiosios lyties atstovės pastabesnės, todėl analizuoja ne tik pasakytus žodžius, bet ir kūno kalbą, intonaciją. Dėl to moterys bendrauja kur kas subtiliau.

Be to, jų smegenų centrai, atsakingi už kalbą, yra didesni, dėl to gali įsisavinti net kelis informacijos srautus. Tai palengvina bendravimą. Moterys vienu metu gali klausyti ir kalbėti. Tai stipriosios lyties atstovams – neįveikiama užduotis.

Matematiniai gebėjimai. Vyrų smegenų dalis, atsakinga už matematinius gebėjimus, yra didesnė negu moterų. Jiems geriau sekasi tikslieji mokslai, todėl šioje srityje dažniausiai pasiekia itin aukštų laimėjimų. Tą patvirtina ir tai, kad Einšteino smegenų sritis, atsakinga už matematinius gebėjimus, buvo neįprastai didelė. Vis dėlto moterims geriau sekasi humanitariniai mokslai.

Reakcija į stresą. Nors vyrai stengiasi greičiau spręsti stresą keliančias problemas, tačiau įtampa jiems daro didesnę žalą negu moterims. Visa tai lemia hormonai. Patiriant stresą organizmas išskiria oksitociną, kuris ramina.

Tačiau moterų organizmas dar išskiria ir estrogenų, stiprinančių oksitocino, o stipriosios lyties atstovų – testosterono poveikį, kuris didina nerimą, tačiau kartu nuteikia karingai ir skatina spręsti iškilusias bėdas.

Skausmo suvokimas. Amžinas ginčas, kas patiria stipresnį skausmą – vyrai ar moterys, išspręstas. Mokslininkai neabejoja, kad jį intensyviau jaučia dailiosios lyties atstovės. Tačiau netgi tuomet jos palankiau reaguoja į neigiamus pojūčius ir sutelkia dėmesį į tai, kaip atsikratyti skausmo. Vyrams skausmas kelia didesnę baimę ir trukdo racionaliai mąstyti. Nieko keisto, kad gimdymo vargus gamta paskyrė kęsti dailiosios lyties atstovėms, ar ne?

Humoro jausmas. Nors vyrams pokštai patinka labiau nei moterims, tačiau joms humoras teikia didesnį pasitenkinimą. Anot psichologų, dailiosios lyties atstovės nesitiki, kad pokštas bus juokingas.

Tačiau kai aplinkiniai papasakoja šmaikštų anekdotą, dailiosios lyties atstovėms jis teikia itin didelį džiaugsmą. Beje, stipriosios lyties atstovus labiausiai linksmina juokingo pasakojimo kulminacija, o moterys mėgaujasi jo pateikimu, kalbėjimo manieromis ir subtilumu. Jos nemėgsta tiesmuko, juodo humoro.

ĮDOMU

Naujausių neurologinių tyrimų duomenimis, vyrų ir moterų smegenų skirtumai yra itin dideli. Tokie dažniausiai būna tik tarp skirtingų gyvūnų rūšių.

Pastebėta, kad dailiosios lyties atstovių smegenys į kūdikio verksmą reaguoja daug jautriau negu vyrų.

Vyrai dažniau kenčia nuo disleksijos, o moterys – nuo depresijos.

Gražiosios lyties atstovės geba atskirti daugiau skirtingų atspalvių.

Stipriosios lyties atstovai geriau orientuojasi aplinkoje, todėl greičiau gaudosi žemėlapiuose.

Vyrai jautriau reaguoja į pakilusią kūno temperatūrą, nes jų smegenys intensyviau fiksuoja šį organizmo sutrikimą.

Moterų smegenys sensta lėčiau.

Stipriosios lyties atstovų smegenų veikla daug pastovesnė už moterų. Pastarųjų veikla priklauso nuo estrogeno lygio organizme ir keičiasi priklausomai nuo menstruacijų ciklo. Dėl to dailiosios lyties atstovių vertybės, nuotaika ir apskritai pasaulėžiūra kinta dažniau negu vyrų.

Moterys greičiau išmoksta užsienio kalbą, nes turi didesnį kalbos centrą smegenyse.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!