aA
Man 19, studijuoju kalbas. Pastaruosius kelerius metus susidūriau su man keista problema (nes iki šiol manęs tokia problema nėra užklupusi), kad negaliu prisiversti mokytis. Mokslas patinka, skaityti knygas taip pat, labai žaviuosi žmonėmis kurie kuo daugiau mokosi, dienas-naktis praleidžia prie knygų ir yra labai išprusę.
© Shutterstock nuotr.

Man tai labai patinka. Mano studijų programa man taip pat labai patinka, tačiau, kai ateina laikas mokytis, aš kaip galima labiau tai atidėlioju. Į savo studijas žiūriu taip rimtai, kad tai net per daug sureikšminu, ir dėl tos siekiamos tobulybės, nedarau nieko. Net nebeprisiverčiu kažko mokytis. Taip gaunasi, kad kuo labiau trokštu studijuoti savo mėgstamą dalyką, tuo labiau jo nesimokau. Nesuprantu, kas darosi.

Pradėjau bijoti eiti į paskaitas, nes bijau „susimauti“, pasirodyti dėstytojams kažko nemokanti ir taip nenueinu į paskaitas. Tada nenuėjus nieko nebežinau kas vyksta paskaitose ir vėl atidėliojimai mokymuisi. Prasidėjo didžiulis stresas, kurį turėdavau malšinti vaistais.

Vėliau atsirado didžiulė baimė, nebenorėjimas bendrauti su žmonėmis, nes niekas manęs ir mano požiūrio nesupranta, užsidariau savyje. Nustojau kažko siekti, susitikinėti su draugais, nebebendrauti nei su draugais, nei su šeima. Vienatvė man pradėjo patikti, bet dėl mokslų mane užgriaužė sąžinė, nes jie man rūpi labiausiai ir vėl prasidėjo nerviniai maratonai. Baimė, sąžinės graužimas, nei savo, nei tėvų lūkesčių nepateisinu, pradėjo visiškai viskas nesisekti. Atsidūriau lyg užburtame rate, nuo kažkokios baimės, kuri mane žlugdo. Ką daryti kad viskas susitvarkytų ir vėl pajusčiau norą, o ne baimę mokymuisi?

Pataria psichologė Indrė Vaidelienė

Perskaičius laišką, pirmiausia įstrigo Jūsų tobulybės siekimas. Tobulybės siekimas sukelia didelį nerimą, kuris dažnai trukdo kasdieniniame gyvenime, kai reikia atlikti užduotis ar pareigas. Kas atsitiktų, jei pabandytumėt siekti mažiau? Nebandytumėt užšokti ant kalno, o pamėgintumėte įkopti į jį? Arba nemėgintumėte užšokti ant dešimt laiptelių iš karto, o liptumėte po vieną?

Siekiamybės padalinimas į laiptelius ar žingsnelius mažina nerimą ir atrodo labiau įveikiamas. Žinoma, tam, kad kažkur užkoptumėte ar užliptumėte, reikalinga žinoti kur lipate. Visų pirma naudinga būtų apgalvoti, ką reiškia Jums „tobulybė“, koks Jūsų tikslas. Tiksliai sau apibrėžkite, iš ko atpažintumėte, kad tikslą jau pasiekėte. Kai tikslas bus aiškus, bus galima pagalvoti apie žingsnius, kurie gali nuvesti jo link.

Rašote, kad mokslai Jums rūpi labiausiai. Tai šaunu, nes tai Jums gali padėti vėl pradėti mokytis. Prisiminkite, galbūt ir anksčiau esate patyrusi baimę „susimauti“ ar nežinomybės jausmą. Kas Jums padėdavo tai nugalėti?
Rašote, kad atsidūrėte lyg užburtame rate, kuris Jus žlugdo. Greičiausias būdas tą užburtą ratą sustabdyti yra keisti savo elgesį. Čia gali padėti tikslo išsikėlimas ir jo suskaidymas į mažesnius žingsnelius, apie kuriuos rašiau aukščiau. Jei sunku pakeisti elgesį, galima pabandyti atrasti mintis, kurios Jums trukdo tai padaryti ir panaudoti minčių pertvarkymo metodą.

Nerimui suvaldyti Jums gali padėti:

Minčių pertvarkymas. Žmonės, kurie linkę nerimauti dažnai daro mąstymo klaidas, todėl naudinga savo mintis patikrinti, ar jos yra teisingos. Visų pirma, reikėtų savo mintis užfiksuoti, kai nuotaika pasikeičia į prastesnę pusę. Tuomet tas užfiksuotas mintis jau bus galima tikrinti. Savo laiške parašėte keletą minčių.

Pavyzdžiui, jaučiuosi visiška nevykėlė. Surašykite įrodymus „už“ (kad esate nevykėlė) ir įrodymus „prieš“ (kad esate vykusi). Nepamirškite net nedidelių faktų. Kai įrodymai surašyti, nuspręskite, ar pagrįstai jaučiatės nevykusi. Galbūt kai kuriose srityse kažką sugebate ir mokate padaryti gerai?

Iš pradžių gali būti sunku surasti įrodymus „prieš“, todėl geriausiai tai daryti su specialistu. Tai vienas iš kognityvinės-elgesio terapijos metodų.

Elgesio keitimas. Dažnai nerimaujantys žmonės vengia situacijų, kurios kelia nerimą. Savo laiške rašote, kad nepasitikite savo jėgomis ir nedrįstate ką nors bandyti daryti. Keisdama savo tokį elgesį, turėtumėt galimybę įgauti vis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Tam galima panaudoti „mažų žingsnelių“ metodą. Tai ką norite pasiekti, galima suskaidyti į mažesnius žingsnelius. Maži žingsneliai atrodys lengviau įveikiami.

Dėmesio sutelkimas į problemos sprendimą. Jei didelę dėmesio dalį nukreipsite į problemos sprendimą, mažiau laiko liks nerimavimui.

Tikslų sau kėlimas. Norint gyvenime kažką pasiekti, reikia žinoti, ko sieki ir apgalvoti, ar naudoji tinkamas priemones siekdamas. Čia taip pat galima panaudoti „mažų žingsnelių“ metodą, kuris padės nenusivilti anksčiau laiko.

Savęs apdovanojimas. Nepamirškite savęs apdovanoti arba pagirti, kai pasiekiate tikslą ar išsprendžiate problemą.

Užsiėmimas malonia veikla. Planuokite laiką taip, kad kiekvieną dieną galėtumėte nuveikti kažką malonaus.

Laiko planavimas. Planuodama laiką, suskirstykite veiklas pagal reikšmingumą ir pradėkite atlikti nuo pačios reikšmingiausios. Nespėjusi atlikti mažai reikšmingą veiklą, jausitės ne taip blogai.

Išsipasakojimas. Išsipasakodamas žmogus išlieja susikaupusią įtampą ir dažnai tampa ramesnis. Savo jausmų išliejimas artimam žmogui gali padėti padaryti sprendimus ir išspręsti įvairias problemas.

Išmokimas atsipalaiduoti. Atraskite sau mielą atsipalaidavimo būdą. Tai gali būti pasivaikščiojimas, knygos skaitymas, relaksacija, vizualizacija, meditacija ar kitas jums mielas užsiėmimas.

Apibendrinant, noriu pastebėti, kad noras kartais atsiranda bedarant. Galbūt galite prisiminti to kokį nors pavyzdį iš savo praeities? Taip pat galite pabandyti įsivaizduoti, kad pradėjote mokytis arba esate baigusi mokslus, išprususi (rašėte, kad tai Jums svarbu). Gal įsivaizdavimas pakurstys Jūsų norą mokytis?
.
Sėkmės siekiant savo tikslų!

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

http://psichika.eu
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinio karo šmėkla Vilniuje: kokias pamirštas pamokas prisiminė NATO planuotojai (66)

Daugiau nei 30 metų galiojusi branduolinių pajėgų sutartis (INF) tarp JAV ir Rusijos byra į...

Svarbiausias metų sprendimas: valstiečiai savo valdžią pastatė ant kortos (23)

Seime valdantieji antradienį tikisi priimti rekordinį kitų metų biudžetą. Nuo pirminių...

Britanija, pripažink. Vokiškos maisto prekių parduotuvės tau prie širdies (1)

Maisto prekių parduotuvėje „ Aldi “, žvelgiančioje į gruoblėtą Kento pakrantę...

Nauja mįslė Grafininos dingimo byloje: artimieji sulaukė keisto ženklo iš pačios Sandros? (8)

Mįslingomis aplinkybėmis dingusi Sandra Grafinina iki šiol nėra rasta. Kol kas vieninteliu...

Dėl pūslelinės paralyžiavo veidą: gydytojos patarė, kaip gydant nesuklysti

DELFI skaitytoja pasidalijo patirtimi, norėdama įspėti kitus: burnoje išdygusios puslelinės ji...

Sinoptikas perspėja: antradienį – pavojingiausi reiškiniai (11)

Nuo antradienio sulauksime šiokių tokių orų permainų – naktį daug kur pašals, bus slidu,...

Meilutytė ir Rapšys laimėjo pasaulio čempionato atranką – Danas pagerino ir Lietuvos rekordą

Lietuvė Rūta Meilutytė užtikrintai pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (72)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais

Briuseliui pliaukštelėjus botagu Lietuvoje bus nustatomos naujos ekologinio tinklo „Natura 2000“...

Uraganinį varžovų spurtą atlaikę „Pacers“ ir Sabonis pratęsė pergalių seriją

Itin dramatišką pergalę NBA pirmenybėse iškovojo Indianos „Pacers“ (17-10) krepšininkai....