aA
Garsioje savo novelėje „Vakaras su ponu Testu“ Paulis Valéry parašė vieną garsiausių prancūzų literatūroje sentencijų apie santykį su savimi: „Retai išleisdavau save iš akių: nekenčiau savęs, dievinau save, – paskui mes kartu pasenom.“ Kaip po neišvengiamų nemeilės ir meilės sau svyravimų išmokti taikiai sugyventi su savimi?
© Shutterstock nuotr.

Pristatome Christphe Andre knygos „Netobuli, laisvi ir laimingi“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“, ištraukas.

******************************

Draugystė, kurią kiekvienas sau privalom.
Michel de Montaigne

Ar reikia stengtis savimi žavėtis?

Autofilijos pavojai...

Dažnai savivertės sutrikimų kamuojami žmonės daro klaidą – mano, kad yra gerbtini tik tada, kai verti susižavėjimo. Tuomet strategijos gali būti įvairios, nelygu savivertė. Turintieji aukštą trapią savivertę siekia kitų susižavėjimo, todėl stengiasi save iškelti ir atsidurti priešakyje, patys save įtikinti, kad yra pasigėrėtini.

Tie, kurių savivertė žema, pasitenkina svajonėmis – fantazuoja apie sėkmę ir šlovę, bet, deja, nededa jokių pastangų ir vengia rizikos, todėl lieka nuo jų atitolę. Toks veiklus arba svajojamas žavėjimosi siekis yra tikra savivertės aklavietė – įsitikinom, kad daro ją trapią, nes paverčia priklausoma nuo sąlygų, ypač nuo išorinių, ir mažai pavaldžių situacijų.

Tad siekim save gerbti, o ne žavėtis savimi. Skirtumą tarp pagarbos ir žavėjimosi puikiai apibūdino André Comte-Sponville’is1: žavimasi tuo, kas mus pranoksta, gerbiamas tas, kas šiek tiek geresnis už mus, tai „savotiška pozityvi lygybė“. Puikus pagrindas kiekvienam nusistatyti kasdienius tikslus ir pradėti jų siekti: kad gerbtume save, darykim truputėlį geriau, negu būtume darę spontaniškai. Beprasmiška siekti šlovingos veiklos ar spindinčios sėkmės. Būtų per sunku, be to, per gera dingstis iš anksto atsisakyti veikti.

Atsargus požiūris į troškimą būti pasigėrėtinam buvo nuolat aprašomas, pavyzdžiui, paskaitykite, ką „Išpažintyje“ rašė Jeanas-Jacques’as Rousseau: „Jis leido man pajusti, kad nepalyginti geriau visada sulaukti žmonių pagarbos, negu kartais – susižavėjimo.“ Arba La Rochefoucauld: „Mūsų nuopelnai sužadina sąžiningų žmonių, o žvaigždė – publikos pagarbą.“

Ar reikia save mylėti?

Kalbėdami apie savivertę dauguma autorių (prisipažinsiu, ir aš) dažnai pabrėžia, kad norint save gerbti būtina save mylėti. Gal pedagoginiu požiūriu tai ir prasta mintis. Be to, kad įsimylėjimo jausmas sunkiai suvaldomas, dar galima pastebėti, kad meilė grįsta nedalomu lydiniu iš fizinio potraukio, poreikio susilieti ir suartėti, išskirtinumo lūkesčio, kurie atrodo nesuderinami su taikiu santykiu su savo ego, kokio tikimės iš geros savivertės. Tada jau priartėjam prie narcisizmo, perdėtos meilės sau. Ar veikiau tiesiog – prie meilės. Iš kur tas noras mylėti save? Ar nėra kitokių įmanomų emocinių santykių su savimi?

Iš tiesų, kai stebim, kaip gyvena gerai save vertinantys žmonės, atrodo, kad jų santykis su intymiuoju „aš“ veikiau draugiško pobūdžio. Taigi, gera savivertė artimesnė draugystei negu meilei: vien draugystė geba sieti reiklumą (neleisti draugams elgtis bet kaip) su geranoriškumu (ne teisti, o norėti padėti), buvimu šalia (būti dėmesingam ir prieinamam) ir pakantumu (priimti draugų ydas ir trūkumus). Arba reikėtų, kad meilė sau iš esmės būtų tokia pat kaip tėvų meilė vaikams – besąlygiška ir neišsenkamai geranoriška. Šiandien kai kurios terapijos šakos tyrinėja šią autotėvystės kryptį, pirmieji rezultatai teikia vilčių.

Tiesiog būti sau draugu

Pagarba ir prisirišimas – ar ne tai apibūdina draugystę? Draugas ar draugė yra kaip tik tas žmogus, kuriam puoselėjam šiuos du jausmus. Gali būti, kad draugystės ryšys yra puikus santykio su savimi modelis.
Štai ką siūlo klasikinis kognityvinės psichoterapijos pratimas, vadinamas „geriausiu draugu“: psichoterapeutas prašo paciento užsirašyti neigiamas mintis, kylančias atsidūrus sunkioje situacijoje.

Pavyzdžiui: „Kai man nepavyko atlikti užduoties, pagalvojau: tu tikrai niekam tikęs, mesk viską, tau niekada nepavyks.“ Tada paklausia, ar būtų taip sakęs geriausiam draugui, patekusiam į panašią padėtį. Žinoma, ne, – atsako pacientas, nes puikiai suvokia, kad toks kalbėjimas būtų nepagrįstas, neteisingas, negelbstintis...

Tada psichoterapeutas prašo paciento kalbėti taip, tarsi ketintų žodžius skirti draugui, – ką sakytumėt, jei vienas iš draugų susidurtų su tokia pačia problema? Tada kalbėjimas pakinta: faktai lieka tie patys, bet tonas pasidaro švelnesnis ir palaikantis. Netgi teisingesnis: „Gerai, tau sunku, nepavyko. Tokių dalykų nutinka visiems. Pamažu pradėsi iš naujo, tau turėtų pavykti. O jei ne, jei reikės per daug pastangų – mesi.“

Žingsnis po žingsnio skatinam pacientą panašiai mintyse kalbėtis su savimi. Kad refleksas įsišaknytų, žaidžiam vaidmenų žaidimus. Psichoterapeutas (remdamasis užrašais) vaidina per griežtai save kritikuojantį pacientą, o tikrasis pacientas turi vaidinti pagalbos žodžius sakantį draugą – nuraminti pašnekovą, kuris yra ne kas kitas, o jis pats, bet nemeluoti...

Pamažu drąsinam pacientą vartoti tinkamus sakinius: ne šlovinti save („Visai ne, tu genialus, tai kiti – kvailiai“ arba „Ši problema visai beprasmė“), ne neigti problemą („Viskas gerai, o į tai – nusispjaut“), bet imtis jos ramiai („Iš tiesų, iškilo rūpestis“), neapibendrinti („Ar viskas taip blogai ir taip nepakeičiama, kaip tave verčia manyti nusivylimas?“), pabrėžti išeitis („Tau ne pirmam iškilo toks rūpestis, turi būti priemonių su juo susidoroti“).

Mokytis draugauti su savimi

Kai kuriems žmonėms visai lengvai pavyksta nustatyti draugišką santykį su savimi. Jie savim rūpinasi, o nusivylę nepuola savęs barti. Beje, jie ir „nenusivilia savim“, tik ramiai konstatuoja nesėkmes ir daro išvadas. Sau jie jaučia meilę be aistros. Jei toks santykis mums nebuvo įskiepytas auklėjimo, jo būtina mokytis. Galima pratintis pereiti nuo reiklaus, opaus ir sąlyginio („mylėsiu, jeigu...“) santykio su savim prie daug ramesnio. Tam reikia laiko, kaip ir viskam, ko mokomės, kad pagerintume savivertę. Bet tik jeigu einam gera kryptimi...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nuodų katilu virtusi Alytaus įmonė tikrinta ne kartą ir ne du: leidimą veikti gavo net po krūvos pažeidimų (259)

Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „ Ekologistika “ kilęs gaisras primena tikrą...

Astrave gyventojų padvigubės: nauji daugiabučiai laukia branduolinės energetikos specialistų iš Rusijos specialiai DELFI iš Astravo (245)

Astravas nuo panašaus dydžio miestelio Lietuvoje skiriasi tik tuo, kad jo viduryje stovi Lenino...

Politikai pavargo nuo Pranckiečio dramos Seime: yra paprastas scenarijus, kuris remiasi pragmatiškais skaičiavimais (263)

„Deja, ponas Pranckietis pasirinko kitą kelią – žaidimą procedūromis, kas veda į niekur arba...

Vertingiausia sutartis Lietuvos istorijoje: rankomis trina ir „Pacers“, ir patys Saboniai

Indianos „Pacers“ klubas patvirtino, kad ilgam pratęsė sutartį su 23-ejų metų 211 cm ūgio...

Gydytoja įvardijo paracetamolio ir ibuprofeno vartojimo klaidas: dėl nežinojimo gresia skaudžios pasekmės (39)

Tikriausiai ne kartą temperatūrai mažinti ar skausmui pašalinti esate vartoję paracetamolį ar...

Norvegijos krona rekordiškai nukrito euro atžvilgiu (82)

Norvegijos krona pasiekė rekordiškai žemą lygį euro atžvilgiu ir viršijo ankstesnį rekordą,...

Kas dešimtas lietuvis per metus praranda po 50 eurų: ar jūs irgi savo pinigus išmetate tiesiog į balą? (17)

Manote, jog 10 euro centų užstatas už pakuotę nėra daug? DELFI atliko eksperimentą, kurio metu...

Socialiniai tinklai ūžia: ar tikrai mokslininkai neklydo paskelbdami Bellą Hadid gražiausia pasaulio moterimi? apklausa (107)

Spalio 17 dieną Bella Hadid ir Beyonce tiesiog ramiai gyveno savo gyvenimus, kol mokslininkai...

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (449)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...