aA
Perskaičiau daug knygų apie motyvacijos teorijas ir supratau, kad reikia pamiršti viską, ką žinojau. Tos teorijos, kurios buvo sukurtos – tik teorinės. Sutinku su P.Druckeriu, kad „...mes nieko nežinome apie motyvaciją. Viskas, ką mes galime daryti, tai rašyti knygas“. Yra daug motyvacijos teorijų. Vieni sako, kad motyvacija – tai asmenybės bruožas, ji arba yra, arba jos nėra. Kitus motyvuoja pinigai, o tretiems – pinigai ne pats svarbiausias dalykas gyvenime.
© Corbis/Scanpix
Kartais žmones gali motyvuoti ir jaudinantis pranešimas. Pvz., toks, kurį pasakė Vinstonas Čerčilis karo laikais: „Aš neturiu ko Jums pasiūlyti. Tik kraujo, darbo, ašarų ir prakaito“ (tokia kalba tiktų ir dabar).

Kas yra motyvacija? Tai žmogaus noras nukreipti savo energiją tikslui pasiekti. Aukštesnė motyvacija – daugiau energijos galime skirti darbui. Motyvacija – ne asmeninis bruožas. Ji būdinga kiekvienam. Suprasti motyvaciją sunku, nes kiekvienas mūsų turi savų motyvų vienam ar kitam darbui atlikti. Tai, kas motyvuoja mane, nebūtinai motyvuos kitus.

Kas svarbu vadovui? Tinkamai motyvuoti darbuotoją siekti tam tikrų tikslų. Ar jis vadovaujasi teorijomis, ar ne – visiškai nesvarbu. Kai sakome, kad kas nors neturi motyvacijos vienam ar kitam darbui, turime galvoje, kad jis, mūsų nuomone, neturi motyvų daryti tai, ką turėtų daryti.

Kas motyvuoja žmonės: loginiai argumentai ar emocijos? Dažniau, negu mums atrodo, – emocijos. Kiek mus motyvuoja charizmatiškas vadovas? Yra daug vadovų – ne charizmatiškų asmenybių, kurie pasiekia puikių darbo rezultatų.

Kalbant apie išorinius motyvacijos šaltinius (premijas, papildomas išmokas ir pan.), yra daug tyrimų, įrodančių, kad tokie dalykai nemotyvuoja arba motyvuoja tik trumpam (iki 2 mėn. vidutiniškai). Motyvacija man primena pasakėlę apie žuvį ir žveją. Žvejui patinka braškės, bet žuviai, patys suprantate, – ne. Jai patinka sliekai.

Taip ir su motyvacija – turime galvoti ne apie savus motyvus, bet apie kitą žmogų. Kas motyvuoja jį? Žmonės turi motyvaciją ką nors padaryti, jeigu jie to nori. Kai jie to nori – jei padarys viską be pasakinėjimo. Motyvacija gali atsirasti ir dingti. Būna dienų, kai esame motyvuoti veikti, būna – kad nesame.

Motyvacijos šaltinis – mūsų supratimas, kas esame, kas norime būti, ko siekiame, koks darbas mums teikia malonumą. Spendžiant motyvacijos klausimą svarbiausia – užduoti klausimą, į kurį Jūs gausite tinkamą atsakymą.

Yra tiesioginis ryšys tarp motyvacijos ir elgesio. Klausimas ne tas, ar žmonės apskritai nori veiksmo, bet tas, ar jie nori dirbti konkrečiu metodu ir kurti organizacijai materialines vertybes? Kokiu būdu galima valdyti motyvaciją ir didinti darbo efektyvumą? Pagal Pirmąjį Torndaiko įtakos darymo dėsnį mes darome ką nors, kai tai teikia mums malonumą ir už tai gauname pinigus.

Čia, žinoma, galioja posakis: iš pradžių susirask darbą, kuris tau teikia malonumą, ir vietą, kur tau gerai už tai mokės. Žinoma, nustojame tai daryti, kai mums darbas nustoja patikti arba negauname už tai pinigų. Labai paprasta – leiskite žmonėms daryti tai, kas jiems patinka, ir Jūs pataikysite tiesiai į tašką! Neblogai, bet visiškai nebūtina žinoti, kodėl žmonėms patinka daryti vieną arba kitą darbą. Patartina tiesiog stebėti, kas ką daro, kas kam patinka, kurioje veikloje žmonės jaučiasi stiprūs, ir tiesiog leisti jiems tą darbą atlikti.

Kitas svarbus motyvacijos aspektas – lūkesčiai. Jie yra dviejų tipų: darbuotojų lūkesčiai dėl savęs ir organizacijos lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu. Kaip ir vieni, taip ir kiti lemia elgesį ir motyvaciją. Viena motyvacijos teorijų vadinama Lūkesčių teorija.

Darbuotojų lūkesčiai turi tiesioginės įtakos darbuotojų motyvacijai. Lygiai taip pat darbuotojų elgesį ir motyvaciją lemia ir kitų jiems reikšmingų žmonių lūkesčiai. Tyrimai rodo, kad tie darbuotojai, iš kurių vadovai tikėjosi žemų darbo rezultatų, rodė žemus rezultatus. Tie žemi darbo rezultatai smarkiai lėmė jų darbo efektyvumą ir savęs vertinimą, dėl kurio darbo rezultatai tapdavo dar žemesni.

Žinoma, jei nuolat bandysime lyginti darbuotojų darbo rezultatus, vargu, ar prasčiau dirbantiems patiks nuolatinis priminimas, kad jie prastai dirba. Dėl to darbo rezultatai gali blogėti dar daugiau. Tyrimai parodė, kad tie darbuotojai, iš kurių buvo tikimasi aukštų darbo rezultatų, dirbo puikiai.

Yra daug galimybių paversti darbą malonumu. Svarbu savęs paklausti, ar patinka man tai, ką darau? Jei darbas nepatinka arba neteikia moralinio pasitenkinimo, kodėl jį darote? Galima suprasti, jeigu trumpalaikis darbas. Visiems mums tenka kartais daryti ne visiškai malonius darbus. Jei tai vyksta nuolat, yra daug būdu, kaip pakeisti situaciją arba savo požiūrį į situaciją, nes, jeigu negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo mūsų požiūrio.

Pabandykite suprasti save. Kartais atsakymai bus visiškai ne tokie, kurių tikitės. Gal suprasite, kad reikės daryti ne tokį įdomų darbą.

Dažnai padeda atsakymas į paprastą klausimą: „Ką turėčiau daryti kitaip, kad padidėtų mano efektyvumas?“ Problema ta, kad gyvenimas ir darbas nuolat kinta. Dažnai patys dalyvaujame tame kitime, todėl jo nepastebime. Keičiantis darbo pobūdžiui, turėtų keistis mūsų elgesys. Deja, ne visada taip atsitinka.

Jei nespėjame keistis kartu su kintančia darbo aplinka, prasčiau atliekame darbus, nesuprantame situacijos, vis dažniau ateina nepasitenkinimo savimi jausmas. Reikia išmokti kitaip pažiūrėti į savo veiklą, proceso valdymą ir išmokti daryti tai dažnai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Du „valstiečių“ skyriai iškėlė ne Skvernelį: siūlys rinktis slaptu balsavimu papildyta (281)

Du „valstiečių“ skyriai partijos kandidatu į prezidentus iškėlė ne Saulių Skvernelį. Kauno...

„Ryto“ popieriai prastėja: ar atpirkimo ožys Vilniuje – tik vienas? (24)

Vidinių dramų purtomas Vilniaus „Rytas“ per savaitę pralaimėjo visas trejas žaistas rungtynes...

Biržų meras švedams neleidžia kelti kojos į miestą: ne mes juos ėjome grobti ir žudyti patikslinta (507)

Biržų miesto meras Valdemaras Valkiūnas, sužinojęs, kad Švedijos ambasada ruošiasi rengti...

Pietūs Vilniuje už 3 eurus: į tokią vietą koją kelti baisu, bet didelė porcija atėmė žadą (141)

Nors retai skaitau komentarus, o ypatingai anoniminius, po savo pietų pertraukų apžvalgomis, bet...

Vis dar čia? Kaip „Brexit“ atidėjimas gerokai apsunkintų gyvenimą Briuseliui (1)

Nacionalistai – nuo Italijos iki Vengrijos – ruošiasi kovoti Europos Parlamento (EP)...

7 šių metų interjero tendencijos: kaip žinoti, kuri tinka būtent jums

Prieš rinkdamiesi stilių pagalvokime, kas tokie esame ir ko norime. Taip galėtume pavadinti vieną...

Nepagražintas Kubos veidas – už nepriklausomybę, revoliuciją ir vietinių skurdą (4)

Jau pats straipsnio pavadinimas daug kam gali pasirodyti netinkamas ir atgrasus, todėl visai...

Didžiausios pūgos Lietuvos istorijoje: tikras pragaras, kuris šiandien kirstų dar stipriau (29)

Šiųmetė žiema lietuviams priminė, kas yra tikrasis šaltasis metų laikas. Pūgos ir dideli...

Vairuotojo pažymėjimo netekęs Klaipėdos „Gladiatorius“ sugrįžo: ir vėl įkliuvo pareigūnams (10)

Antradienį už KET pažeidimą vairuotojo pažymėjimą praradęs taksi vairuotojas...

Šiųmetis gripas – itin grėsmingas: gydytojai pastebi, kas šiemet serga labiausiai (100)

Smarkiai šoktelėjus sergamumo ūmiomis peršalimo ligomis ir gripu kreivei, nuo antradienio penkiose...