Veikiausiai aukštesnės jėgos gauna procentus nuo „YouTube“ įrašų iš serijos „Pati kvailiausia situacija, žiūrėti visiems“. Kaip kitaip paaiškinti tą faktą, jog kartais į kurioziškas ir kvailas situacijas patenka pats popiežius ir kino žvaigždės, nekalbant apie likusius mirtinguosius?
Apsidrausti nuo kuriozų neįmanoma (negi trauksies į negyvenamus miškus ir bendrausi tik su ežiais ir pelėdomis?). Jei jau gėda neišvengiama, bent jau išsiaiškinkime, kodėl patekti į idiotišką padėtį yra taip nemalonu ir ar būna iš jos garbinga išeitis?
Jei nesėkmingą bandymą pastatyti automobilį, iš kurio juokėsi visas rajonas, vertinate kaip visuotinę tragediją, kaltos tik jūsų vidinės nuostatos. Žmogaus savęs vertinimas susideda iš dviejų faktorių. Pirma, jį sudaro mūsų pačių subjektyvūs savo pasiekimų vertinimai – juk tik mes patys geriausiai žinome savo sėkmių ir nesėkmių kainą.
Antras faktorius – kaip mūsų pasiekimus ir asmenines savybes vertina aplinkiniai. Jeigu pirmojo komponento gyvenime nepakanka, arba jei dėl tėvų auklėjimo žmogus yra virtęs mažu napoleonu, nuolat mėginančiu įrodyti, kad yra reikšmingas, tuomet aplinkinių nuomonė tampa svarbesnė už vidinius vertinimus.
Žinoma, savimi pasitikinti mergina, patekusi į kvailą situaciją, taip pat pasijus nemaloniai, tačiau jai tai neatrodys tragedija. Veikiausiai ji viską pavers juokais.
Ką jaučia žmogus, patekęs į kvailą padėtį? Pirmiausia gėdą, kuri gimsta iš savęs vertinimo: „Aš ne toks, kaip visi“. Po to seka išgąstis: „O Dieve, ką pagalvos žmonės?!“. Dar po akimirkos žmogus sutrinka: juk neaišku, kaip elgtis toliau (bent jau kaip grąžinti išraudusiam veidui normalią spalvą).
Jei norite ne taip skausmingai reaguoti į kvailas situacijas, reikia dirbti su savimi, bet ne tuo momentu, kai tenka rausti iš gėdos, o iš anksto. Jums padės paprastas pratimas: pamėginkite viešajame transporte garsiai skaityti eiles. Galiausiai tai padės sumažinti jautrumo slenkstį tam, „ką pasakys žmonės“. Sutrikimą padės įveikti reakcijų „ruošiniai“.
Štai pačios tipiškiausios situacijos, kurios gali išmušti merginą iš vėžių, ir pataria, kaip elgtis, kad išsaugotumėt savo reputaciją ir nervus.
Išėjusi iš tualeto nepastebėjote, kad sijonas kyšo už kelnaičių.
Geriausia reakcija, susijusi su išvaizda, - nesureikšminti to, kas nutiko. Tai labai kasdieniška situacija. Žvelgdama į aplinkinius su miela šypsena pasitaisykite sijoną ir tarkite: „Vis dėlto, regis, taip bus geriau!“. Svarbiausia nesiliauti šypsotis. Jeigu nemaloni padėtis nejaudina paties objekto, tai ir aplinkiniams iš jos šaipytis neįdomu.
Dalykiniame laiške supainiojote adresato vardą ir pavardę.
Tiesiog neįtikėtina, kiek daug reikšmės žmonės skiria savo vardui, todėl supainioję adresato vardą ar pavardę galite būti tikra, kad jis įsižeis. Jei ant kortos pastatyta įmonės reputacija, tiesiog užmiršti šios klaidos negalima. Nešvaistykite laiko tuštiems išgyvenimams – nedelsiant visą energiją skirkite klaidos atitaisymui ir iš anksto apgalvokite, kaip konkrečiai atsiprašinėsite.
Atsiprašymo būdas šiuo atveju priklausys nuo tavo ankstesnių santykių su adresatu. Kartais tiesiog pakaks nusiųsti dar vieną laišką ir jame atsiprašyti, kartais – susitikti asmeniškai ir pabrėžti, kad nuoširdžiai apgailestauji dėl šio apsirikimo. Jei kalba eina apie strateginius partnerius ar stambius vadovus, ne nuodėmė būtų netgi nusiųsti gėlių ar saldainių dėžutę su atsiprašymo laiškeliu.
Kalbėdama apie kolegą / viršininką ekspresyviais išsireiškimais nepastebėjote, kad jis stovi už nugaros.
Tai viena iš sudėtingesnių situacijų, nes šiuo atveju kalbame ne tiek apie klaidą ar nelemtą aplinkybių sutapimą, kiek apie jūsų pačios ne itin gerą išsiauklėjimą – juk veikiausiai žinote, kad apkalbėti žmones jiems už nugaros yra negražu? Galite kažkiek išsigelbėti, jei pastebėjusi apkalbamąjį, savo kalbą užbaigsite maždaug tokiais žodžiais: „Tačiau apskritai kalbant, jis yra puikus žmogus ir aš jį labai gerbiu“. Po to būtinai reikia susitikti su paskalų auka akis į akį ir jos atsiprašyti. Geriausiai tai padaryti šiek tiek atslūgus emocijoms.
Per klaidą asmeninį laišką nusiuntėte verslo partneriui ar kolegai.
Gerai, jeigu klaidą pastebėjote iš karto ir ją ištaisėte, nusiųsdama paaiškinimą. Galima paskambinti ir asmeniškai atsiprašyti (tuo pačiu paprašyti ištrinti laišką neskaičius, nors akivaizdu, kad tai tik sustiprins smalsumą). Svarbiausia nepasiduoti stiprioms emocijoms. Jei pati į tai, kas nutiko, reaguosite ramiai, tai ir partneris ar kolega jūsų apsirikimui nesuteiks ypatingos reikšmės.
Jeigu apie savo klaidą sužinojote iš bendradarbių kikenimų ir detalių aptarinėjimo, pasistenkite pasakyti kažką panašaus: „Žinote, mėgstu patyrinėti kolegų plepumą, siuntinėdama jiems asmeninius laiškus. Brangieji, jūs mane nuvylėte...“. Bet kokiu atveju liaukitės krimstis ir pasistenkite įsisąmoninti, kad bet kokia sensacija turi galiojimo laiką – kolegos pakalbės ir po kelių dienų viską pamirš.
Lifte netyčia pagadinote orą.
Ši situacija susijusi tik su jūsų pačios savęs vertinimu, todėl ir dirbti reikia su savimi, neparodant jokios reakcijos. Teisingiausia pozicija būtų tiesiog apsimesti, kad nieko neįvyko. Kai išlipsite iš lifto, susigalvokite mažiausiai penkias priežastis, kodėl šis įvykis nevertas jūsų pergyvenimų, ir jį pamirškite. Kinijoje, pavyzdžiui, pagadinti orą po valgio yra geras tonas, o jūs kaip tik kilote liftu po pietų, paskendusi mintyse apie Rytų filosofiją.
Įmonės vakarėlyje kalbėjote arba elgėtės taip, jog gėda prisiminti.
Pagrindinė priežastis, kodėl mums taip nemalonu apsijuokti ar suklysti, yra ta, kad nepatogios situacijos sukelia grėsmę mūsų santykiams su žmonėmis ir mūsų reputacijai. Tokiu atveju reikia ieškoti kontakto su žmogumi arba visu kolektyvu ir paprašyti atleidimo.
Visų pirma, pabandykite išsiaiškinti, kurį žmogų konkrečiai galėjo įžeisti ar papiktinti jūsų elgesys, tuomet inicijuokite asmeninį susitikimą. Jeigu tenka rausti prieš viršenybę, elkitės išdidžiai, tačiau kaltai nuleidusi akis: „Tai klaida, daugiau tai nepasikartos“.
Jeigu jausite, kad reikia, parašykite kolegoms laišką su oficialiu atsiprašymu, atmiešusi jį gera doze jumoro – universalia priemone išgelbėti praktiškai bet kokią padėtį.
Tačiau jei prabėgus savaitei ar daugiau laiko jums nepavyko susitvarkyti su savo gėdos jausmu arba kolegų juokeliai smarkiai trukdo jaustis darbovietėje komfortiškai, verta kreiptis pagalbos į psichologą ar net pamąstyti apie naują darbovietę.
