Tačiau visiškai nebūtina savanoriškai sutikti atlikti kitų pareigas, mat kartais jos užkrenta jums ant galvos nepriklausomai nuo jūsų norų. Pakanka kam nors iš kolegų išeiti iš darbo ir vadovybė netrukus pasiūlo jums išgelbėti kompaniją nuo „kracho“ – laikinai padirbėti už dar nesurastą būsimą kolegą.
O būna ir kitaip: vadovaujantis nuostata „nori, kad viskas būtų padaryta gerai, padaryk viską pats“ keletą kartų kolegai ne paaiškinote, ką jis daro negerai, o patys atlikote svetimą darbą. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – dalis nuolat klystančio kolegos pareigų netikėtai tampa jūsiškėmis, o primokėti už papildomą darbą niekas net neketina.
Kaip elgtis tokioje ar panašioje situacijoje? Vieni tik numos ranka ir toliau ant savo pečių krausis pernelyg sunkią naštą, skųsdamiesi šeimai ir poilsiui liekančio laiko stygiumi. Kiti gi susimąstys – ar jie privalo daryti tai, kas į jų pareigybių sąrašą visiškai neįeina? Ir jeigu neprivalo, tai kaip atsikratyti tų bandomų primesti pareigų? Jeigu jūs tvirtai nusprendėte pastatyti į vietą savo išlepusius kolegas ir ribų nežinančią vadovybę, tuomet šie patarimai kaip tik skirti jums.
Pagalvokite prieš pasiūlydami pagalbą
Gerumas – puiki savybė, tačiau daugelis jos nevertina ir mano, kad ant gero žmogaus galima „joti“: prašyti jo įvairiausių paslaugų ir niekada nesulaukti neigiamo atsakymo. Būtent dėl šios priežasties vertėtų savo gerumą skleisti dozuotai, ypač jeigu kalba eina apie kolegas darbe. Jeigu matote, kad kažkas iš jų nusiplūko, raunasi plaukus ir skundžiasi, jog katastrofiškai nespėja atlikti vieno ar kito viršininko nurodymo, tai dešimt kartų pagalvokite prieš pasiūlydami savo pagalbą.
Pirma, iniciatyva baudžiama, o jūsų didelis noras padėti (juk jūsų to niekas net neprašė) bus įvertintas kaip žalia šviesoforo šviesa – dabar jus galima apkrauti kaip darbinį arklį. Antra, antrą kartą atsisakyti padėti tam pačiam kolegai bus kur kas sudėtingiau – matydamas, kad tokia „labdara“ suteikia jums laimės, jis labai nustebs, kodėl jūs staiga ėmėte ignoruoti jo kančias. Kai kurie gali netgi įsižeisti dėl jūsų kietaširdiškumo.
Laikykitės savo
Jeigu svetimų pareigų gerokai daugiau, nei surašyta jūsų pareigybinėje instrukcijoje, o jų įvykdymui reikia jau kone visos dienos, nors apie darbo užmokesčio pakėlimą neina net kalba, tai atėjo metas pakalbėti su vadovybe. Tokią problemą gali išspręsti tik jūsų viršininkas, tačiau jūs turite suprasti, kad be jūsų iniciatyvos niekas net nepagalvos apie kažkokius pokyčius. Todėl žygiuokite tiesiai pas viršininką ir papasakokite apie susiklosčiusią situaciją: paprašykite arba išlaisvinti jus nuo papildomo darbo, arba padidinti atlyginimą.
Žinoma, bosas tokį pareiškimą gali priimti kaip ultimatumą ir įpykęs atmesti abu problemos sprendimo būdus. Tokiu atveju jums telieka parašyti prašymą atleisti iš pareigų. Būtent todėl praverti viršininko kabineto duris verta tik tada, jeigu nesėkmės atveju esate pasirengę atsisveikinti su sekinančiu darbu.
Aptarkite terminus
Jeigu jums tenka derinti savas ir svetimas pareigas dėl to, kad į antrąją darbo vietą kol kas ieško naujo žmogaus, tai nepamirškite iš anksto su vadovybe aptarti terminus, kiek teks dirbti „dvigubu agentu“ bei priedą prie atlyginimo už jūsų „žygdarbius“. Tokiu būdu leisite viršininkui suprasti, kad niekaip netempsite tokio krūvio amžinai. Jeigu bosas vengs atsakymo ir siūlys jums „kol kas padirbėti, o paskui žiūrėsime“, tai paaiškinkite jam, kad jūsų jėgos nėra beribės ir anksčiau ar vėliau visko nebeaprėpsite, todėl geriau naują kolegą surasti kaip įmanoma greičiau.
Griebkitės gudrybių
Jeigu išlepinti kolegos ir vadovybė nenori jūsų suprasti ir reguliariai prašo atlikti svetimą darbą, tai teks atsisakyti savo principų ir suvaidinti monospektaklį. Imkitės savų pareigų ir tiesiog atidėkite į šalį visus pavedimus, kurie jūsų pareigybinėje instrukcijoje nenumatyti. Visą dieną dirbkite savo darbą, o į dienos pabaigą, kai mėgėjas joti ant svetimo sprando pasidomės, ar viskas padaryta, apsimeskite labai pavargusiais ir sakykite: „Atleisk, nespėjau. Tiek reikalų, tiek skambučių! Visą dieną kaip voverė rate!“.
Kitą dieną pakartokite scenarijų, o trečią rezultatą – įtvirtinkite. Štai tada ir pamatysite, kad tokia įvykių eiga netenkins kolegos ir jis nuspręs arba susirasti naują auką, arba padaryti viską savarankiškai. Beje, jeigu prašymo paprastai ignoruoti nepavyksta, tai pavestą darbą atlikite su klaidomis. Galų gale, nors jūs ir specialistas, bet tik savoje srityje ir neprivalote žinoti visų svetimo darbo niuansų.
