aA
Bet kokie išmintingi patarimai, kaip valdyti stresą, be tvirto paties žmogaus pasiryžimo juos įgyvendinti ir taikyti, netenka prasmės.
© Shutterstock nuotr.

Streso ignoravimas arba įsitikinimas, kad „aš toks esu ir nieko čia nepakeisi“, požiūris, kad žmogus yra auka ir turi prisitaikyti prie aplinkos, problemų neišsprendžia. Sertifikuotas streso valdymo ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius atkreipia dėmesį, kad egzistuoja penki esminiai streso valdymo įgūdžiai: teisinga mityba, atsipalaidavimas, tinkamas fizinis aktyvumas, dalykų, kurie suteikia pasitenkinimą, išsiaiškinimas ir jų sistemingas siekimas, taip pat kokybiškas ir pozityvus bendravimas su aplinkiniais bei savimi.

„Jei pirmieji trys įgūdžiai yra puikiai žinomi ir plačiai aptinkami įvairiausiuose patarimuose, tai gebėjimas išsiaiškinti, kas žmogui patinka, sukelia pozityvią būseną ir šių dalykų sistemingas bei dėsningas siekimas, bei kokybiškas bendravimas su aplinkiniais ir savimi – bene svarbiausieji įgūdžiai – yra nepelnytai pamirštami ar nutylimi. Vienam įgūdžiui išsiugdyti gali prireikti 4-5 savaičių individualaus ir sąžiningo darbo su savimi, tačiau kai ką, turinčio įtakos tolesniam gyvenimui bei įpročių ugdymui, galima padaryti ir per penkias dienas, – sako L. Mackevičius, „StressOff“ programos autorius. – Tik, jei norima pasiekti ilgalaikį rezultatą, privalu keisti savo mąstymą ir savęs bei aplinkos suvokimą, t.y. suformuoti specifinius įsitikinimus ir nuostatas, investuojant šiek tiek laiko į save.“

Investicija į save turi prasidėti nuo konkretaus žmogaus dominuojančio streso tipo nustatymo, sudaromo individualaus veiksmų plano, apimančio pagrindinius streso valdymo įgūdžius. Taip tarsi „sutvarkomos“ neigiamos streso pasekmės, lavinami įgūdžiai jį valdyti. Viena pirmųjų išbandžiusi streso valdymo programą Rūta Simanonytė, Personalo vadovų klubo prezidentė, personalo srityje su mokymais dirbanti apie dvidešimt metų, pastebi, jog labai svarbu skirti laiko savęs pažinimui, ko dažnai trūksta įvairiuose mokymuose, kai situacijos modeliuojamos su kitais arba apie kitus. „Kalbant apie streso valdymą, bendrų vardiklių negali būti, todėl svarbu, kad tokioje programoje kiekvienas turi galimybę tarsi iš naujo susipažinti su savimi, sužinoti, kas būtent jam kelia stresą, susidaryti savo asmeninį streso valdymo planą ir gauti streso valdymo įrankių puokštę, iš kurios telieka išsirinkti tinkamiausią“, – pasakoja R. Simanonytė.

Anot Gitanos Mačienės, bendrovės „Armitana Property“ direktorės ir ugdomojo konsultavimo specialistės, taip pat dalyvavusios „StressOff“ programoje, vien žinoti apie streso rūšis ir jo valdymo technikas – neužtenka, svarbu konkrečiai išsigryninti tą stresą sukelianti dirgiklį, kuriam nesi atsparus – o tai tikrai ne tas pats, kas valdyti stresą apskritai. Moteris, kaip labai svarbias, išskiria ir programoje naudojamas alternatyvias streso valdymo priemones – jogą, muzikos ir dailės terapiją – padedančias saviraiškai bei išlaisvinančias kūrybiškumą, taip pat ir autogeninę treniruotę.

„Pastaroji tarsi streso profilaktika – tik pajunti, kad kažkokia situacija tau pradeda kelti nerimą, užsileidi autogeninės treniruotės CD ir per tas keliolika minučių visiškai atsipalaiduoji, – dalinasi asmenine patirtimi G. Mačienė. – Po to kimbi į darbus su tokiu užtaisu, kad, atrodo, kalnus gali nuversti.“ Moteris juokauja, jog kad ir koks būtų didelis stresas, automobilyje šio disko geriau neklausyti, jog per daug atsipalaidavus nepadarytum avarijos: „Nebent norėtum esamą stresą įveikti didesniu stresu.“

Siekiant išmokti valdyti stresą, keisti požiūrį į gyvenseną, neužtenka vien penkių dienų intensyvaus darbo. Įtvirtinti gautas naudingas žinias, formuoti naujus įgūdžius pagal susidarytą asmeninį planą padeda atliekami „namų darbai“, už kuriuos atsiskaitoma individualių konsultacijų metu. „Tai tarsi asmeninis koučeris, kuris seka, kad nenuklystum nuo savo asmeninio plano. Informacijos gauni labai daug, o pradėjus taikyti žinias praktikoje, kyla vis daugiau klausimų, tad konsultanto pagalba po mokymų yra didelis privalumas“, – sako R. Simanonytė. Jos kolegė G. Mačienė pastebi, kad streso valdymo programa – tėra jos kūrėjų duotas raktas, o toliau jau kiekvienas pats turi nuspręsti, kuriai sričiai jį panaudos – judėjimui, mitybai ar atsipalaidavimo pratimams.

Kanados streso instituto moksliniais tyrimais grįsta streso valdymo programa „StressOff“, pirmą kartą Lietuvoje pradėta taikyti suasmeninus streso valdymo sprendimus. Šią, į individualius sprendimus orientuotą specializuotą programą, sudaro 5 dienos intensyvaus bei 4 savaitės individualaus darbo, įskaitant individualias konsultacijas – tokiu būdu leidžiama daug efektyviau pajusti pokyčius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ginekologė: jei ne viena tėvų klaida prieš nėštumą, būtų galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms (36)

Jeigu šeima planuotų nėštumą , o pas medikus apsilankytų dar prieš pastojant, būtų galima...

Nausėda apie postų dalybas ir valdančiųjų spaudimą Pranckiečiui: prakalbo apie visai kitokį scenarijų (103)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdantieji daro spaudimą Seimo pirmininkui...

Panika „Raptors“ triumfo parade: nuskambėjo šūviai, yra sužeistų (7)

Visas Torontas pirmadienį išėjo į gatves pasveikinti pirmą kartą NBA čempionu tapusio...

Specialus istorijos testas: pasitikrink, ar išlaikytum brandos egzaminą (94)

Birželio 18-ąją, antradienį, 10 321 abiturientas laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą....

Po trumpo atokvėpio – permainos jau netrukus: kai kuriuose miestuose kais iki +30

Antradienį Lietuvos orus pradės lemti iš pietvakarių priartėjusi aukšto atmosferos slėgio...

Medikai pajūryje vos spėja suktis: per parą – dešimtys pacientų, ligoninėse tikra apgultis (35)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros...

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (277)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Atostogų pasaka nebrangioje ir gardžiu maistu turtingoje saloje: čia jautėmės kaip rojuje (19)

Palikome Džogjakartą ir jau sutemus nusileidome Balio oro uoste. Nors Balis yra itin pamėgta...

Kultinis vaizdo žaidimas kovoja su kiniškais padirbiniais (1)

„Miro legendoje“ (angl. „The Legend of Mir“) kariai ir burtininkai kaunasi su senovės visatos...

Patys sau kenkiame: ką svarbiausia žinoti, kad gyvenime gautume viską, ko norime (28)

„Kas galėtų išvardinti kelis žingsnius, kaip tapti charizmatišku?“, – tokiu klausimu...