Publikuojame leidyklos „Tyto Alba“ išleistos Francine Jay knygos
„Laimė turėti mažiau: minimalistinės gyvensenos vadovas“ ištraukas.
Iš anglų kalbos vertė Rita Vidugirienė

***********************

Nelengva būtų užduotis: saugoti jį nuo vagysčių, dulkių ir purvo, laikyti optimaliomis sąlygomis: kad nepakliūtų tiesioginių saulės spindulių, būtų tinkama temperatūra ir drėgmė. Be to, jus neabejotinai užplūstų minios meno gerbėjų, trokštančių į jį pasižiūrėti. Ir visą malonumą jį turėti greičiausiai nustelbtų sunki pareiga juo rūpintis ir jį prižiūrėti. Turbūt jau netrukus toji paslaptinga šypsena nebeatrodytų tokia žavinga.

Gerai pagalvoję tarsim – ne jau, ačiū, verčiau palikime jį Luvre!
Mums neįtikimai pasisekė, kad gyvename šiuolaikinėje visuomenėje ir mums prieinama daugybė žmonijos šedevrų, – ir nebūtina jų patiems įsigyti bei prižiūrėti. Mūsų miestai yra nuostabūs meno, kultūros ir pramogų šaltiniai, kam reikia dirbtinai juos sprausti tarp savo keturių sienų.

Šią pamoką išmokau prieš daugelį metų, kai buvau ką tik baigusi universitetą. Studijuodama meno istoriją, puse etato dirbau moderniojo meno galerijoje. Aplankiau daugybę parodų, perskaičiau begalę monografijų ir įsivaizdavau esanti gana nebloga meno žinovė. Tad kai pasitaikė galimybė įsigyti gerai žinomo dailininko kūrinį, apsisprendžiau gana greitai. Tai buvo svarbus mano jaunystės žingsnis – kūriau rimtus planus tapti meno kolekcininke.

Džiaugsmas įsigijus kūrinį mažumėlę nuslopo, kai suvokiau atsakomybę (ir išlaidas) parenkant jam tinkamą pasportą. Be to, reikėjo rasti jam vietą. Pirkdama nė nesusimąsčiau, kaip šiuolaikinis meno kūrinys atrodys mano prieškariniame bute. Neapsvarsčiau ir tokių dalykų kaip apšvietimas, ryški šviesa ir matymo laukas. Galiausiai pasirinkau garbingą vietą – virš židinio. Nors paveikslas kiek nederėjo su senoviniais kokliais, norėjau, kad jis taptų svarbiausiu puošniu akcentu (juk sumokėjau apvalią sumelę!).

Įveikusi visus sunkumus, pagaliau galėjau atsikvėpti ir gėrėtis savo brangenybe. Įsivaizduokite mano nuostabą, kai vieną dieną išvydau didžiulį juodą vabalą pačiame mano brangiausio paveikslo viduryje! Neįsivaizdavau, kaip jis įropojo po profesionaliai įrėmintu stiklu, bet pakeisti nieko negalėjau, tad palikau jį ten. Nelabai suprantu kaip, bet jis suteikė kūriniui savotiško meninio neapibrėžtumo ir pritapo.

Vis dėlto aš su pasididžiavimu jį eksponavau – ir kai krausčiausi, rūpestingai jį supakavau ir pergabenau. Mano naujame nuomojamame bute buvo draudžiama kabinti paveikslus, tad jam atiteko ne tokia garbinga vieta – ant grindų. Dar kelis kartus persikrausčius, mano entuziazmas vežioti jį iš vienų namų į kitus ir ieškoti jam vietos akivaizdžiai nuslopo. Penkerius metus jis pratūnojo spintoje supakuotas į burbulinę plėvelę, kol galiausiai aš jį pardaviau. Nuo tada nusprendžiau, kad meno kūriniams vieta muziejuose, ir ištaikiusi laisvą valandėlę verčiau jau eisiu jais gėrėtis ten!

Iš tiesų, išmokti „džiaugtis neturint“ yra viena iš svarbiausių sąlygų kuriant minimalistinius namus. Štai jums puikus pavyzdys: kapučino kavos aparatai, renkantys dulkes mūsų virtuvinėse spintelėse. Teoriškai, regis, patogu (bet ir kiek dekadentiška) turėti galimybę paruošti garuojančios kavos su putele savo namuose.

Iš tiesų tas gudrus prietaisas tikras galvos skausmas, kaskart jį reikia išsitraukti, surinkti ir išvalyti panaudojus; maža to, gėrimo skonis niekada nebūna toks, kokio tikimės. Kažkodėl jis nebetenka to ypatingumo, kai galime jį paruošti bet kada. Kelis kartus pasipuikavę kaip baristai, pripažįstame, kad daug smagiau apsilankyti gretimoje kavinėje ir gurkšnojant kavą pasimėgauti jaukia aplinka.

Siekdami minimalistinio gyvenimo stiliaus, turime atsispirti pagundai savo būste atkurti išorinį pasaulį. Deja, namų dizaino tendencijos kinta priešinga kryptimi: spaudos konferencijų salės, sporto centrai ir sūkurinės SPA vonios – paskutinis mados žodis prabangių namų rinkoje. Susidaro įspūdis, kad ketiname užsisklęsti namuose ir nekišti iš jų nosies. Bet gal, užuot pirkę, saugoję ir remontavę visą tą įrangą, praleiskite smagų vakarą kino, sporto salėje arba pasilepinkite sveikatingumo centre? Taip pasimėgausite širdžiai miela veikla ir išvengsite būtinybės saugoti ir prižiūrėti daiktus.

Kad būtų dar mažiau darbo ir rūpesčių, tą patį principą taikykite ir savo kieme. Jį tvarkykite ir prižiūrėkite, bet nesijauskite verčiami už savo namo sienų sukurti kone botanikos sodą. Verčiau sekite miesto gyventojų pavyzdžiu ir naudokitės viešaisiais parkais ir sodais. Ten profesionalūs apželdinimo specialistai nudirba visą sunkų darbą, suteikdami jums progą pasidžiaugti nuolat kintančia gėlių ir lapų panorama.

Puiki mintis pasisamdyti specialistą aplinkai sutvarkyti, užuot užgriozdinus garažą žoliapjovėmis ir kita sodo įranga. Nėra reikalo paversti savo kiemo penkių žvaigždučių viešbučiu su baseinu, teniso aikštelėmis, ugniaviete ir poilsio zona atvirame lauke, jei panašiais malonumais galite pasimėgauti (ir išvengti nuolatinės priežiūros) vietos bendruomenės centre ar plaukimo baseine.

Jeigu turite stiprų polinkį pirkti gražius daiktus, kartokite „džiaukis neturėdamas“ kaip mantrą, kai einate apsipirkti. Pasigėrėkite stiklinės figūrėlės subtilumu, antikvarinės apyrankės metaline konstrukcija arba ryškiomis meistriškai sukurtos vazos spalvomis, bet, užuot nešęsi juos namo, palikite vitrinoje.

Įsivaizduokite, kad esate ekskursijoje po muziejų: turite progą gėrėtis grožiu ir tikrų meistrų sukurtais daiktais, be galimybės (ar spaudimo) jų turėti. Tą patį darau naršydama internete: ir, atvirai kalbant, patiriu tokį pat pasitenkinimą žiūrėdama į paveikslėlius, kokį patirčiau turėdama tuos daiktus.

Ieškodami būdų, kaip tapti minimalistais, bandome sumažinti skaičių daiktų, kurie reikalauja iš mūsų priežiūros ir dėmesio. Laimei, tam turime puikią galimybę – tiesiog perkeldami kai kuriuos savo malonumus ir veiklas už namų ribų. Iš tikrųjų toks žingsnis duoda puikų efektą. Nes kai lankomės parkuose, muziejuose, kino teatruose ir kavinėse, – užuot bandydami atkurti panašius pojūčius savo namuose, – tampame daug aktyvesni visuomenės nariai ir geresni, įsipareigojimų nevengiantys piliečiai. Griaudami mus supančių daiktų sienas, gebame išlįsti į pasaulį ir pasimėgauti naujesniais, labiau apčiuopiamais ir didesnį pasitenkinimą teikiančiais potyriais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)