Prieštaringos išvados
Internetinės socialinių tinklų svetainės, ypač „Facebook“, turi didžiulę įtaką tarpasmeninių santykių formavimuisi. Nuolatos atsinaujinantys informacijos srautai teikia žinias apie beveik visas vartotojus dominančias sritis, o galimybė neribotai bendrauti su draugais suteikia pastovaus ryšio jausmą.
Siekdami pasverti teigiamas ir neigiamas socialinių tinklų pasekmes mokslininkai atliko ne vieną tyrimą. Gautos išvados – nevienareikšmės. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad „Facebook“, „Twitter“ ir panašaus pobūdžio svetainės žmonėms turėjo pozityvios įtakos – jos geriau nei bet kas kitas padėjo patenkinti jų priklausymo bendruomenei jausmą. Kitos studijos teigė priešingai – buvo pastebėta, jog ši bendravimo forma sudaro sąlygas žmogaus atmetimui ir menkinimui.
Pernai atliktas tyrimas parodė, kad didesnis „Facebook“ naudojimas lemia prastesnį pasitenkinimą gyvenimu. Tuo tarpu prieš septynerius metus atlikta studija atskleidė ryšį tarp naudojimusi „Facebook“ ir sėkmingesnių gyvenimo rezultatų, tokių kaip išaugusio kapitalo. 2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, aktyvesnis įsijungimas į socialinių tinklų veiklą, pavyzdžiui, dalinimasis būsenos atnaujinimais, nuotraukomis ir kitų vartotojų komentavimas, koreliavo su silpnesniu vienatvės jausmu. Kita vertus, tas pat tyrimas nustatė, kad pasyvus naudojimasis „Facebook“ socialinės vienatvės lygį tik padidino. Tolesni tyrimai parodė, kaip interneto naudotojai reaguoja į skirtingo pobūdžio socialinę interakciją. Pasirodo, pozityvius psichologinius rezultatus, susilaukus dėmesio „Facebook“ svetainėje, lemia ne vienu klavišo paspaudimu atlikti veiksmai, tokie kaip funkcija „mėgti“, o vartotojų parašyti komentarai.
„Tūnojimas“ internete
Australijos mokslininkai ištyrė „tūnojimo“ internete – pasyvaus socialinių tinklų naudojimo – reiškinį ir jo įtaką savigarbos bei priklausymo grupei jausmui.
Pirmame tyrime buvo stebimi aktyvūs „Facebook“ vartotojai, kuriuos mokslininkai atsitiktine tvarka padalino į dvi grupes. Papuolusių į pirmą grupę buvo paprašyta per artimiausias dienas rašyti komentarus ir diskutuoti socialiniame tinkle įprastu režimu. Antrosios grupės dalyviams nurodyta per tą patį laikotarpį nerašyti jokių komentarų. Visi dalyviai galėjo prisijungti prie „Facebook“ svetainės ir skaityti informaciją, tačiau tik pirmosios grupės atstovams leista viešai skelbti žinutes ir reaguoti į kitų žmonių komentarus.
Eksperimento metu mokslininkai stebėjo dalyvių psichologinę būklę. Tyrime buvo nustatyta, kad tie vartotojai, kuriems buvo neleista rašyti komentarų, pasižymėjo silpnesniu prasmingumo bei priklausymo grupei jausmu nei tie, kurie galėjo naudotis internetu kaip įprasta. Studijos autorių nuomone, tai parodo, jog „Facebook“ naudotojai patiria diskomfortą, kuomet susilaiko nuo dalinimosi informacija. Įdomu tai, kad net ir komentavusieji pranešė apie mažesnį pasitenkinimą nei įprasta, nes bendraudami jie nesulaukė grįžtamojo ryšio iš antrosios dalyvių grupės.
Kankina dėmesio stoka
Antrajame Kvinslando psichologų tyrime dalyviai turėjo atnaujinti mokslininkų grupės jiems sukurtus „Facebook“ profilius. Eksperimentas buvo suplanuotas taip, kad tik pusė dalyvių gautų atsakymus iš kitų vartotojų. Dalyviai, kurie nesulaukė jokio atsakymo, pranešė apie prastesnę psichologinę būklę nei tie, kurie gavo grįžtamąjį ryšį. Tai buvo kontroliuojamas eksperimentas. Dalyviai jame naudojosi ne nuosavais profiliais, todėl nežinoma, kaip skirtųsi duomenys, jei jie būtų patyrę atstūmimą, rašydami iš asmeninės „Facebook“ prieigos.
Apibendrindami duomenis, Australijos mokslininkai pareiškė: „Socialinių tinklų svetainės, tokios kaip „Facebook“, suteikia žmonėms galimybę bendrauti tarpusavyje bet kokiu metu. Mūsų duomenys rodo, kad centrinį vaidmenį formuojant bendruomeniškumo jausmą bei psichologinį pasitenkinimą atlieka komunikacija, o ne paprastas naudojimasis internetu. Kuomet tik dalinimosi informacija ir grįžtamojo ryšio galimybė apribojama, naudotojų psichologinė savijauta kenčia.“
Tarp kitko:
Naujausiais statistikos duomenimis, 63 proc. amerikiečių prisijungia prie „Facebook“ kartą per dieną, 40 proc. – kelis kartus.
Nors dauguma socialinės žiniasklaidos vartotojų yra jauni, vyresnės kartos vartotojų sparčiai daugėja. 2012 metais JAV „Facebook“ naudojosi apie 35 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Šiais metais skaičius išaugo iki 45 proc.
