1. Kaip žmogus kalba?
Pasikeitęs balsas gali būti įspėjimas, kad žmogus sako netiesą. Be to, ekspertai teigia, kad pakitęs kalbėjimo tempas ir kvėpavimas – pagreitėjęs arba sulėtėjęs – taip pat gali reikšti, kad jums meluojama.
2. Ką žmogus sako?
Melagiai retai vartoja tokius jungtukus, kaip „bet“, „nei“, „išskyrus“ ir „tuo tarpu“, nes jiems nebūdingas kompleksinis mąstymas. Meluojantis asmuo rečiau vartoja įvardį „aš“ („mane“ „mano“). Norėdamas psichologiškai atsiriboti nuo išgalvoto pasakojimo, melagis kalba vartodamas kuo mažiau asmeninių įvardžių.
3. Ar veidas išduoda melą?
Nesitikėkite, kad tikruosius jausmus padės nuslėpti šypsena, nes veide šmėkštelinčios išraiškos net jums ir nežinant gali išduoti tai, ką jūs iš tiesų galvojate. Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į trumpalaikes veido išraiškas, kurias sunku nuslėpti. Tačiau dažniausiai jas sunku iššifruoti, ir net kompetentingi ekspertai jas sunkiai atskiria.
4. Kaip žmogus šypsosi?
Šypsena kartais gali slėpti tikruosius jausmus. Atidžiai stebėkite, kaip žmogus šypsosi, ir kitas jo veido išraiškas, galbūt jums pavyks pastebėti emocijas, kurias jis (ji) stengiasi nuslėpti – baimę, pyktį ir pasibjaurėjimą. Nuoširdžiai besišypsantis žmogus šypsosi ne tik lūpomis, bet ir akimis.
5. Ar pasakojimas iliustruojamas kūno kalba?
Svarbu stebėti visą žmogaus vaizdą, jo išraiškas, ir manieras, nes melą sunku nustatyti pagal vieną požymį. Kalbant tiesą išraiškos ir judesiai sinchroniški. Tad stebėkite ne tik kūno padėtį, bet ir veidą, kūną, balsą ir kalbos manierą.
6. Ar pašnekovas elgiasi keistai, kaip jam nebūdinga?
Ekspertai mano, kad pasikeitęs elgesys taip pat gali išduoti melą. Reikia įvertinti kalbėjimo tempą, balso toną, laikyseną ir rankų gestus. Ar žmogus elgiasi taip, kaip jam nebūdinga?
7. Ar klausimas paprastas, ar gluminantis?
Normalu, kad uždavus žmogui sudėtingą klausimą, jis nusuka akis į šoną. Tačiau jei asmuo nusuka akis, kai paklausiate paprasto dalyko, galite įtarti melą.
