Kad gautų darbą, darbuotojai sutinka dirbti netgi už dyką

Kartais darbuotojai, norintys įsidarbinti vienoje ar kitoje kompanijoje, atrodo, griebiasi tarsi skęstantieji šiaudo – sutinka dirbti ir už mažesnį atlygį, nei tikėjosi, ar netgi susitaria kurį laiką darbuotis apskritai nemokamai. Tokį požiūrį patys darbuotojai vadina savęs nuvertinimu ir galimybe darbdaviams piktnaudžiauti.

Darbo portalo CVbankas.lt atliktoje apklausoje darbuotojų buvo prašoma įsivaizduoti, kad jie dalyvauja keliuose atrankos etapuose ir paskutiniame sužino, kad jiems siūlomas atlygis, kurio suma jiems netinka, yra per maža. Darbuotojų buvo klausiama, ar jie vis tiek sutiktų dirbti toje įmonėje.

Keturi iš dešimties apklausos dalyvių patvirtino, kad sutiktų – tikėtųsi, kad po kurio laiko atlygis didės. Penki iš dešimties teigė, kad sutiktų tik tuo atveju, jei apskritai tuo metu neturėtų darbo. Tik kas dešimtas apklausos dalyvis nesutiktų dirbti bet kuriuo atveju (nesvarbu, tuo metu turėtų kitą darbą ar ne), nes jaustųsi apgautas, tik po kelių atrankos etapų sužinojęs, kad siūlomas atlygis yra ne toks, kokio tikėtasi.

Apklausoje darbuotojų taip pat buvo klausiama, ar jie sutiktų kokioje nors kompanijoje pradėti dirbti, tam tikrą laiką negaudami jokio atlyginimo. Rezultatai atskleidė, kad darbuotojai nesako tokioms situacijoms griežto ne – daugiau nei pusė CVbankas.lt respondentų sutiktų tam tikrą laiką padirbėti nemokamai, kad tik apskritai gautų darbą.

Dalis apklausoje dalyvavusių asmenų įvardija, kad sutiktų dirbti nemokamai ne ilgiau kaip mėnesį (27 proc.) ar bandomojo laikotarpio terminą (6 proc.). Savo pasirinkimą darbuotojai motyvuoja tuo, kad sutikimas dirbti nemokamai gali suteikti daugiau galimybių apskritai gauti darbą – sutikę dirbti veltui, darbuotojai tikisi įrodyti darbdaviui savo tinkamumą, ir kad šis juos vėliau įdarbintų nuolatiniam apmokamam darbui. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad pats darbuotojas gali pabandyti dirbti ir įsitikinti, ar toks darbas jam pačiam yra tinkamas.

Tik trečdalis apklausos dalyvių kategoriški – jų nuomone, už darbą turi būti apmokama, todėl jie nedirbtų neatlygintinai. Dar apie 15 proc. apklausos dalyvių nesutiktų dirbti nemokamai dėl to, kad turi įvairių finansinių įsipareigojimų.

Šių apklausos dalyvių teigimu, nėra jokių garantijų, kad darbdavys, padirbėjus už dyką, paliks darbuotoją toje įmonėje ir iš pradžių neieškos kito darbuotojo, sutiksiančio dirbti nemokamai. Kam nors sutikus dirbti be jokio užmokesčio, iškreipiama darbo rinka ir atsiranda daugiau galimybių darbdaviams piktnaudžiauti ir kas kelis mėnesius vis ieškotis naujo darbuotojo, kuris, tikėdamasis gauti stabilią darbo vietą, ryžtųsi atlikti darbus nemokamai.