Mieste tenka sutikti moterį, kuri eidama gatve, laukdama stotelėje troleibuso, važiuodama transportu nuolat garsiai su savimi kalbasi, aiškinasi, ginčijasi, pyksta.
Tai puikus pavyzdys to, kas vyksta mūsų galvose. Dauguma mūsų vidinių programų transliuoja negatyvias emocijas – mes pykstame, įrodinėjame, vertiname…
Jei radijo bangos persijungia į aukštesnius dažnius, programa keičiasi – mes atsipalaiduojame, net žodžių nebelieka. Tiesiog jaučiame pakylėjimą, atsipalaidavimą, džiugesį – veide pradeda šviesti šypsena … Ir tai – natūrali būsena! Mes galime taip gyventi nuolatos, nesvarbu su kokias iššūkiais susidurtume! Tiesiog neturime su jais tapatintis. Galime priimti situacijas ir sprendimus taip, kad neatiduodami savo energijos negatyvui. Ši švari būsena yra fonas ir pagrindas, kuris mus stiprina, palaiko. Tada ir gyvenimas tampa visiškai kitoks.
Manau, ne vienas pasakys, jog taip ir elgiasi: nesvarbu kaip besijaustų, ima šypsotis, pakelia aukštyn galvą ir…
Na, jei esate meistras, gebantis išoriniais veiksmais įžiebti vidinę šviesą, atsipalaiduoti, patirti vidinės ramybės ir pasitikėjimo jausmą – puiku!
Tačiau dažniausiai save tiesiog prievartaujame – ignoruojame tikruosius jausmus, išstumiame, užspaudžiame juos, apsimetame, jog viskas gerai… Ir ką apgauname?
Patiriamų jausmų, nuoskaudų, pykčio ar išdavystės jausmo paslėpti neįmanoma. Net kūnas išduoda, kokias žaizdas nešiojamės. Ilgainiui emocijos palieka pėdsakus mūsų kūne, pozoje, veido išraiškoje. Jau nekalbant apie pačią šypseną, jos „aštrumą“, „griežtumą“ – akivaizdų dirbtinumą.
Nuslopinti vidiniai konfliktai niekur nedingsta. Procesai vyksta ir toliau, tik mes mažiau juos jaučiame, tai yra – sąmoningai jų nesuvokiame, kol galiausiai jie sprogsta nelaukta emocine reakcija arba, dar blogiau – virsta fiziniu negalavimu ar net liga…
Kodėl taip savęs nemylime? Kodėl puoselėjame išorinę išvaizdą, o tikrojo grožio, kuris yra tikroji mūsų esmė, neatskleidžiame?.. Grožio, kuris sklinda iš vidaus, traukia kaip magnetas ir daro patrauklų bet kokį veidą ir kūną, nes nušviečia jį unikalumu, autentiškumu, tyrumu, pasitikėjimu, atsipalaidavimu.
Žinau, kad lengva tik pasakyti…
Bet ar neatėjo metas prisiimti atsakomybę ir liautis kaltinti savo vaikystę, mokyklą, santvarką… Visa tai – tik mūsų evoliucijos kelias.
Atėjo laikas, kai sukurta puikių technikų ir metodikų, kuriomis galime išsigydyti žaizdas ne išmokdami kitų elgesio ir reakcijų būdų, ne racionalizuodami ir aiškindamiesi, bet iš tikrųjų sąmoningai patirdami, kokias programas savyje nešiojamės, ir atsitapatindami nuo jų. Taip susigrąžindami energiją, kurią taip ilgai eikvojome vidinio radijo programoms palaikyti.
Paprasta ir veiksminga Transessence technika padeda sugrįžti į švaresnę ir didesnę erdvę savyje – ten, kur prasideda labiau adekvatus pasaulio matymas ir vidinių programų blokuojančio ir griaunančio vaidmens suvokimas. Tada prasideda naujos kokybės gyvenimas – be baimės, pykčio, nerimo, įtampos, nepasitikėjimo ar menkavertiškumo jausmo. Juk esame to verti…