aA
Daugelio iš mūsų gyvenimai apraizgyti įvairiausių baimių voratinkliu. Jos verčia mus dalyvauti spektakliuose, jos stovi prie mūsų gyvenimo vairo ir reguliuoja judėjimo kryptį. Bet, kaip bebūtų keista, dauguma žmonių to nemato. Arba tiesiog nenori matyti. Baimes apvilkdami įvairiausiais rūbais, vadindami įvairiausiais vardais. Todėl, kad...
© Shutterstock nuotr.

...mes išmokome galvoti, kad baimė – tai silpnųjų lemtis. Baimę mes vertiname kaip silpnybę, kurią turime slėpti nuo kitų ir stengiamės susidoroti su ja, užsibarikadavę tamsiame kambaryje užvertais langais, kad neduok Dieve, kas neįtartų, jog mes bijome... Nes bijoti gėda. Bet tol, kol mes nematome savo baimių, kol jas slepiame ne tik nuo kitų, bet labai dažnai ir nuo savęs, negali būti jokios kalbos apie laisvę, meilę sau ar buvimą savimi. Ir tai – neteisinga. Neteisinga savo atžvilgiu.

Taip, identifikuoti baimes ne visada labai paprasta, nes išmokome jas maskuoti po daugybe kaukių ir šou elementų. Bet tai, kad jų nematome, nereiškia, kad jos neegzistuoja. Jos dirba savo darbą, smaugia mūsų gyvenimą ir tyliai žaloja širdis.

Bijodami (kritikos, nesėkmės, būti atstumtais ir panašiai) mes žudome save bandymais pasiekti tobulybę. Tobulumo kaukė atskiria mus nuo to, ko mes iš tikrųjų norime: tikro artumo, būti garsiais, mylimais...kad mus priimtų tuos, kas mes esame – tikrus ir atvirus.

Bijodami mes atsisakome rizikos ir neiname ten, kur norime būti. Mes įtikiname save, kad ir toks gyvenimas atrodo pakankamai sultingas. Beskoniai santykiai, atsibodęs ir varginantis darbas, apgailėtinas mąstymo būdas – viskas juk ir taip gerai. Kai dalyvaujame savo baimių šou, mes pamirštame svajoti ir sodrinti savo gyvenimą. Sutinkame su kompromisu, kad ši realybė yra pakankama. Bet šie proto kliedesiai nėra realybė. Tai – tik baimės simptomai.

Bijodami vietoje „ne“ mes sakome „taip“. Mes bijome nuvilti kitus, bijome, kad mus atstums, jeigu ištarsime tą paprastą žodį „ne“. Mums svarbiau įtikti kitiems, būti maloniais žmonėmis...ir mes nenorėsime matyti, kad kiekvienas „taip“ gula vis sunkesniu akmeniu krūtinėje, kad kiekvienas neištartas „ne“ sutrumpina mūsų kelią į laimę... mes vis labiau nelaimingi... mums vis labiau skauda.

„Ne“ – pabaigtas sakinys, nereikalaujantis jokių paaiškinimų ir pasiteisinimų. Ir tai nereiškia, kad ištardami šį žodį, mes tapsime negarbingais, kad mums neberūpės kiti. Tai reikš, kad mes pradėsime gyventi vedini meilės, o ne baimės.

Iš baimės vietoje „taip“ mes sakysime „ne“. Mes sakysime „ne“ savo verslui, idėjoms, svajonėms, šeimoms, nuotykiams. Ir jausime begalinį ilgesį. Bet ir toliau sakysime „ne“, nes bijosime išgyventi nesėkmę, bijosime būti nesuprastais, bijosime paleisti tai, ką turime, bijosime palikti įprastą gyvenimo būdą.

Atsisukę į savo baimes, o ne bėgdami nuo jų, mes suteiksime savo sielai galimybę augti, išsiveržti iš narvo ir pasakyti „taip“ tam, ko mes norime.

Baimės sukelia skausmą, mūsų siela suserga. Ir tai gali pasireikšti nuolatiniu nerimu, bejėgiškumu, neviltim, nusivylimu, skausmingu vienatvės išgyvenimu. Mes norėsime pabėgti nuo šio vidinio skausmo ir bandysime jį paslėpti vyno gurkšnyje, tuštėjančiose šaldytuvo lentynose, televizoriaus ekrane, socialiniuose tinkluose ar kitoje beprasmėje veikloje. Užklijuosime ant žaizdos pleistrą, tikėdamiesi, kad nesupūliuos.

Kai mes liausimės bijoti susitikimo su savimi, susitikimo su savo vidiniais demonais, kai išdrįsime valyti savo širdį, mes pajudėsime į laisvę ir tą gyvenimą, kurio norėtumėm.

Pačios savaime baimės gal ir nebūtų tokios baisios, jeigu jomis nemėgintų prisidengti mūsų reikšmingumas – niekada nenurimstantis padaras, kiekvieną akimirką reikalaujantis vis naujos aukos ir vieną po kito naikinantis mūsų norus. Be paliovos klykiantis klausimas „Koks aš? Koks? Koks? Koks?“, pasislėpęs už baimių, kaišo pagalius į mūsų gyvenimo ratus, ir neaptiktas tyliai kikena...

Visa tai parašyta ne tam, kad jus išgąsdinti, o tam, kad išdrįstumėte pažvelgti į save ir užduotumėte sau klausimą: „Kokiu man svarbu atrodyti?“...Atsakymas gali nustebinti, bet tai – raktas iš baimių kalėjimo į laisvą gyvenimo skrydį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (20)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (6)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (206)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės (1)

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (6)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ nepaliko vilčių dzūkams Grigonio sezono rungtynės (18)

Pirmadienį vakare „Betsafe-LKL“ čempionato X turą užbaigė akistata Alytuje – „Dzūkija“...

Adomaitis įvardino didžiausią reikšmę „Rytui“ turėsiančią statistikos grafą (12)

Vilniaus „Rytas“ antradienį Europos taurės varžybose sieks revanšo prieš D grupės lyderę...

Šiaurės Korėjos paslaptys: šalis vis dar slepia raketų bazes? (1)

Šiaurės Korėja turi mažiausiai 13 nedeklaruotų bazių mobilioms, branduolinį užtaisą nešti...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (76)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Ar vaisiai lygu desertui: kiek cukraus turi skirtingi vaisiai

Vaisiai saldūs natūraliai, bet ne visuose cukraus kiekis vienodas. Žinoti, kiek vaisiai turi...