Vieną ankstų rytą į viešbutį atkeliavo 2 turistai: Ponas „Viskas arba nieko“ ir Ponia „Juoda-balta“, kurie nutarė apsistoti šiame viešbutyje. Tai buvo vidutinio amžiaus pora, iš pirmo žvilgsnio pavargę ir suirzę. Tačiau jų viešnagė truko neilgai, nes Ponas „Viskas arba nieko“ staiga susirgo ir nutarė grįžti namo.

Jiems išvykus, viešbutyje pradėjo dėtis keisti dalykai… Svečiai, kurie visada buvo geranoriškai nusiteikę, bendraudami dalinosi savo idėjomis, realistiškai žiūrėjo į įvairiaspalvį gyvenimą, staiga savo kalboje pradėjo naudoti anksčiau negirdėtus žodžius „siaubinga“, „pražūtinga“, „idealus“, „niekam tikęs“ ir pan..

Rūpestingoji šeimininkė negalėjo suprasti kas atsitiko, nes vieną valandą svečiams „viskas geriau ir būti negali“, o kitą valandą – „viskas tiesiog siaubinga“; vieną valandą svečias sako „aš – idealus“, kitą valandą – „aš niekam tikęs“; tai – „man viskas puikiai sekasi“, tai – „ visiškai viskas nesiseka“; tai – „aš viską galiu“, tai – „aš nieko negaliu“…

Gyvenimas viešbutyje virto košmaru – žmonės pykosi, tapo nerimastingi, pavargę nuo savo minčių kraštutinumo, negalėjo džiaugtis, nuoširdžiai bendrauti, būti patenkinti savimi ir kitais. Rūpestingoji šeimininkė kažkokiu stebuklingu būdu vienintelė liko tokia pati kaip ir anksčiau ir norėdama padėti savo svečiams pagyti nuo šio „viruso“ iškvietė gydytoją vardu „Įvairusis Aš“, kuris surinko visus viešbučio svečius jaukioje, šiltoje, šviesioje salėje.

– Pradėsiu nuo to, – tarė gydytojas, – kad paaiškinsiu Jums, koks virusas Jus užpuolė. Jo pavadinimas „Viskas arba nieko“ arba „Juoda- balta“. Žmonės, užsikrėtę šiuo virusu, vertina savo gyvenimą tik „juoda-balta“ kategorijomis, jiems neegzistuoja pilka, geltona ar kitos gyvenimo spalvos. Taip pat šie žmonės vertina įvykius (arba save) kraštutinėmis kategorijomis „Viskas arba Nieko“, t.y. arba viskas yra gerai arba viskas yra blogai, dažniausiai jie nemato, kad kai kurie dalykai geriau pasisekė, kai kur padaryta klaidų.

Pavyzdžiui, Jūs, ponia, sakėte, kad šiandien, darydama prezentaciją savo vadovui, pamiršote įdėti skaidrę apie praeitų metų rezultatus ir iš to padarėte išvadą, kad visa prezentacija nepavyko ir esate nevykėlė. Tačiau norėčiau Jūsų paprašyti atsakyti į keletą klausimų: kokiu loginiu pagrindu remiantis vienai skaidrei suteikėte tokią didelę reikšmę, juk jų iš viso buvo 25?

Jei vertintumėte šią skaidrę nuo 1 iki 10 balų – kiek svarbi ši skaidrė būtų? Kaip vertinate kitas savo paruoštas skaidres ir pristatymo įgūdžius? Galiausiai, kaip dabar jaučiatės po atsakymų į šiuos klausimus? Džiaugiuosi, kad Jūsų nuotaika pagerėjo ir ši situacija jau neatrodo tokia tragiška.

– O Jūs, pone su baltu megztiniu ir mėlynais džinsais, sakėte, kad Jūsų santykiai su žmona pastaruosius metus buvo labai geri, o šiandien Jūs jau norite skirtis su ja? Siūlau Jums atlikti nesudėtingą pratimą: lapo viršuje parašykite frazes, kurias Jūs sakote, kai Jūsų santykiai Jums atrodo tobuli (10 balų), o lapo apačioje frazes, kurias sakote, kai jaučiate, kad santykiai žlunga (0 balų).

Dabar užpildykite tuščią vietą 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1 frazėmis atitinkančiomis šiuos balus. Labai gerai! Matote, kad santykiai gali būti įvairūs, kartais Jūs sutariate geriau, kartais kyla ginčai, bet gyvenimas tuo ir įdomus, kad jis yra įvairus ir galite patirti skirtingus jausmus, emocijas ir su tuo viskas yra gerai!

– Ponia su raudona suknele, 2 eilėje, Jūs minėjote, kad grįžusi namo po šitos kelionės, Jus daugiau negaminsite savo šeimai savaitgalinių pietų, kadangi gaminant desertą jis kiekvieną kartą būna ne tokio skonio, kokio Jūs norite ir dėl to manote, kad esate bloga šeimininkė.

Norėčiau priminti Jums, kad dabar vykusių pietų metu Jūs pasakėte, kad vyrui ir vaikams patinka Jūsų verdama sriuba ir karštas patiekalas, taigi šis teiginys nesutampa su „blogos šeimininkės“ įvaizdžiu. Tiesiog kai kuriuos patiekalus mes darom geriau, o kitus prasčiau. Argi dėl to reikia atsisakyti tokios geros tradicijos, kai prie stalo susirenka visa šeima ir Jūs turite puikią progą pabendrauti ir pabūti kartu?

– Pabaigai norėčiau priminti Jums gyvenimo realybę, o ji yra tokia:

Gyvenimas yra margas, jame egzistuoja daug įvairių spalvų, o ne tik juoda ir balta; gyvenime yra tarpinių pasiekimų, o ne tik pirma ir paskutinė vieta varžybose;

Žmogus gali būti protingas, nors kartais jis gali suklysti, ir tai nereiškia, kad jis yra kvailas;

Mes galime mylėti žmogų, ir nors kartais ant jo supykstame, mes vis tiek jį tebemylime;

Maistas gali būti saldus, aštrus, sūrus, o ne tik skanus ar neskanus;

Kai kurie mūsų darbai gali mums labiau patikti, o kiti mažiau.

– Brangieji viešbučio svečiai, linkiu Jums vėl grįžti prie gyvenimo lankstumo, prie mėgavimosi veiklos procesu, o ne tik rezultatu, prie Jūsų lūkesčių ir realybės suderinimo, juk, kaip sakė Terencijus: „Kadangi negalite padaryti visko, ko norite, tai norėkite tik to, ką galite padaryti“.

Gydytojui išėjus, salėje tvyrojo tyla: kai kas kažką rašė, kai kas žiūrėjo pro langą, kai kas į salės grindis, tačiau netrukus tylą pakeitė šnabždesys, šnabždesį – kalbėjimas; kai kur jau girdėjosi juokas.

Rūpestingosios šeimininkės veide pasirodė laiminga šypsena – sveikimas prasidėjo! Šiek tiek laiko ir pastangų ir viešbučio svečiai pasveiks nuo bjauraus viruso, kurio pavadinimas „Viskas arba nieko“ arba „Juoda-balta“.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!