Artėjant naujiems metams ir planuojant ateities iššūkius, organizacijos susimąsto ne tik apie veiklos rezultatus, bet ir kolektyvo mikroklimatą, darbuotojų jauseną komandoje. Tiesa, tokiuose tyrimuose dažniausia dalyvauja vos apie du trečdalius organizacijos darbuotojų, sakoma pranešime spaudai.
© Shutterstock nuotr.

„Organizacijos mikroklimato tyrimo reprezentatyvumas priklauso nuo darbuotojų, atsakiusių į klausimus dalies. Yra atvejų, kad tyrime sudalyvauja apie 90 proc. darbuotojų, tačiau tai labai retas atvejis. Mikroklimato tyrimas rodo esamos situacijos tendencijas, jei tyrime savo nuomonę išreiškė bent 60 proc. dirbančiųjų“, - teigia verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Lina Preikšienė.

Paprastai darbuotojams kyla baimės dėl anonimiškumo ir dėl to atsiranda pavojus, kad jie nedalyvaus tyrime arba į klausimus atsakys nesąžiningai, kas iš esmės sugadintų viso tyrimo rezultatus. L. Preikšienės teigimu, reikėtų dėti visas pastangas, kad darbuotojai, pildydami klausimyną, jaustųsi saugiai. Pavyzdžiui, tokie tyrimai neturėtų reikalauti pateikti asmeninių duomenų, o apie jų anonimiškumą žinią skleisti turėtų ne tik personalo vadovai ir konsultantai, bet ir organizacijos vadovybė.

Tiesa, gelbėti kovoje su nepagrįstomis darbuotojų baimėmis turėtų padėti tai, kad darbuotojai matytų, jog jų nuomonės yra paisoma. Tai yra, po mikroklimato tyrimo būtų atliekami realūs veiksmai, būtų sprendžiamos paaiškėjusios problemos. Labai gerai, jei mikroklimato tyrimas kartojamas kasmet. Tuomet, jei darbuotojai mato, kad jų nuomonė buvo panaudota kilniems tikslams – gerinti mikroklimatą – ateinančiais metais klausimyną pildyti imasi žymiai aktyviau. Žinoma, kartoti tyrimą reikia ir dėl to, kad besikeičiančioje aplinkoje problemos taip pat keičiasi.

„Situacija organizacijoje nuolat kinta ir staigiai gali iškilti problemų, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, vienoje organizacijoje vienais metais atsakinėdami į mikroklimato tyrimo klausimus, darbuotojai labiausiai skundėsi, kad darbo krūvis yra per didelis. Kitais metais dėl Rusijos embargo krūvis krito savaime. Tuomet darbuotojai dideliu darbo krūviu nebesiskundė, tačiau dėl atsiradusio laisvo laiko iškilo kita problema – gandai, apkalbos, kurie pradėjo trukdyti jausenai kolektyve“, - pastebi konsultantė.

Kartais mikroklimato tyrimo metu paaiškėja ir keistų, daugeliui organizacijų netipinių dalykų.

„Dažniausiai bendrovės mikroklimatą prasčiau vertina darbuotojai nei vadovai. Tačiau vienoje įmonėje paaiškėjo, kad blogiausiai darbe jautėsi vadovai. Pradėjus nagrinėti to priežastis, tyrimo metu paaiškėjo, kad įmonė neturi aiškių tikslų, strategijos ir vadovai tiesiog nežino, kur eina bendrovė. Tuomet buvo daug dirbama su strategijos išsigryninimu ir jos komunikavimu visų lygių vadovams bei darbuotojams“, - pastebi konsultantė.

Priežasčių, kodėl daromi mikroklimato tyrimai, būna įvairių: kartais esamą organizacijos vaizdą nori pamatyti patys aukščiausi vadovai, o kartais nori jį parodyti bendrovės akcininkams ar profesinėms sąjungoms. Kai tyrimas kartojamas kasmet, galima palyginti rezultatus ir pasitikrinti, kiek veiksmingos pritaikytos priemonės mikroklimato gerinimui.

„Jei tyrimas daromas kiekvienais metais, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvieno individo, o tuo pačiu ir organizacijos, mikroklimatas labai priklauso nuo metų laiko. Pavyzdžiui, vasarą, kai didelė dalis darbuotojų atostogauja ir ruošiasi atostogoms ar šventiniu laikotarpiu, likus savaitei iki Kalėdų, darbuotojų nuotaikos būna geresnės. Todėl tyrimą reikėtų atlikti kiekvienais metais tuo pačiu metų laiku“, - sako L. Preikšienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (94)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (399)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (5)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Ketvirtame kėlinyje žaisti nustojęs „Žalgiris“ išgyveno: patiesė CSKA ir finišavo trečias (1162)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje įspūdingu...

Gydytoja papasakojo apie dažną ligą, kuri neretai ignoruojama: įspėja, kuo gali baigtis (3)

Pasaulyje kas ketvirtas žmogus skundžiasi širdies ritmo sutrikimais. Arterinės hipertenzijos...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (4)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (8)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

Ulanovas: jeigu būtume šitaip pralaimėję, tai nebūtų žodžių specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (3)

Šį sezoną ne kartą dviženklius deficitus naikinęs Kauno „Žalgiris“ sekmadienį parodė, kad...

Vieno mikrorajono gauja šiurpino visą Europą (13)

„Danijos naujienų portale Ekstrabladet 2013 metų birželio 28 d. paskelbtas straipsnis...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas (146)

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...