aA
Rašytojas ir filosofas Jaroslavas Melnikas sako, kad populiarumas neparodo žmogaus tokio, koks jis yra, – visada kalbama apie kokį nors tikrą ar išgalvotą jo bruožą, tik vieną jo gyvenimo pusę. Vadinasi, viešumoje parodomas ne visas, o vienpusis, apkarpytas ar net iki kraštutinumo supaprastintas žmogaus paveikslas – juk taip masėms patogiau „nuryti“.
Įžymybės
Įžymybės
© Shutterstock nuotr.

Jei taip, tai argi nekeista, kad žmonės mėgaujasi tapę žinomi, puoselėja savo primityvų paveikslą ir visomis išgalėmis siekia išlikti populiarūs?

Apie populiarumą kalbamės su psichologu Jordžiu Mišinu.

Įprasta manyti, kad populiarumas – tai vienas būdų užsidirbti pinigų. Įtariu, kad egzistuoja kur kas svarbesnė – emocinė populiarumo funkcija.

Kad ir koks populiarumo turinys būtų, visų pirma, bulvarinis populiarumas yra skirtas visuomenei provokuoti. Vadinasi, ne taip ir svarbu, koks populiarumo atspalvis: erotinis skandalas, tikras talentas, sąmoningas siekis išgarsėti dėl finansinio pelno ar kilnaus projekto, tai tėra visuomenės dirginimas, reiškiantis „atkreipkite į mane dėmesį“.

Kuo daugiau žurnalų viršelių bus pasipuošę mano nuotraukomis, kuo dažniau šmėžuosiu televizoriaus ekrane, kuo pikantiškesnes savo gyvenimo detales paviešinsiu, tuo labiau mane matys, vertins, dievins ar keiks. Bet kuriuo atveju būsiu pasiekęs savo tikslą: aš būsiu dėmesio centre. Štai, šiuo pokalbiu mes ir vėl atkreipiame į juos dėmesį... Taigi, populiarumas yra būdas užsidirbti dėmesį.

Kokio tipo asmenybė yra linkusi į populiarumą?

Išskirčiau isterišką asmenybę, kuriai būdinga manyti, kad gyvenimas – tai scena: „Žiūrėkite į mane, žavėkitės ir liaupsinkite!“ Tiesa, isteriškos asmenybės nereikėtų įsivaizduoti kaip liguistos ar sutrikusios – tiesiog ji stengiasi būti populiari asmeniškai ir visuomeniškai, trokšta būti ypatinga ir padaryti įspūdį kitiems, gilinasi ne į smulkmenas, o į bendrą vaizdą. Ji gali prisitaikyti prie bet kurios gyvenimo situacijos, myli laisvę, tad šitaip laisvai, lyg nieko nepaisydama, ir gyvena.

Isteriška asmenybė turi aibę žavių bruožų: ji optimistė, pokštininkė, lankstaus proto, spontaniška, energinga, atvira naujovėms, geba bendrauti ir įtikinėti, pasižymi lakia fantazija. Bet drauge ji paviršutiniška, plaukianti pasroviui ir nepastovi, per daug spontaniška, susižavėjusi savimi ir ieškanti gerbėjų, galų gale, kamuojama aibės baimių: ji bijo įsipareigoti, bijo būti per mažai pripažinta... Taigi, isteriška asmenybės struktūra yra lyg kontinuumas – vienoje jos pusėje žavūs bruožai, o kitoje – dėmesio alkstanti ir vengianti įsipareigoti asmenybė.

Žinodami, kokių tikslų siekia isteriškos asmenybės (dėmesio, pripažinimo, garbės, populiarumo), galime nesunkiai suprasti, ko iš tiesų siekia mūsų vadinamosios žvaigždės. Tik nuo bruožų gilumo priklauso, ar populiarumas tampa vieninteliu ir svarbiausiu gyvenimo tikslu.

Žinoma, būtų neteisinga teigti, kad visi populiarieji pasižymi isteriška asmenybės struktūra. Kalbėdamas apie isteriškas asmenybes, ginkdie galvoje neturiu tikrųjų talentų, kurie tampa garsūs ne dėl savo gyvenimo intrigų, skandalų ar pavardės, o dėl išskirtinių gebėjimų, pasireiškiančių tam tikrose srityse. Pasitaiko, kad ir talentas, ir isteriška asmenybės struktūra sutampa. Vadinasi, tokiam žmogui reikia dėti kur kas mažiau pastangų, kad dėmesio ir pripažinimo poreikiai būtų patenkinti. Žinoma, tai nereiškia, kad šie žmonės pagarbos verti mažiau.

Kodėl tampama isteriška asmenybe? Girdėjau darželinuką sakant, kad užaugęs jis bus žvaigždė.

Priežasčių gali būti aibė: pavyzdžiui, tikėtina, kad vaikai, auginami susireikšminusių tėvų, laikančių save labai svarbiomis personomis, užaugę priklausys isteriškos asmenybės tipui. Lygiai tas pats gresia vaikams, kuriuos auklėja donžuanai ir gundytojos, taip pat vaikams, kuriais tėvai perdėtai didžiuojasi ir kuriuos liaupsina (nors mūsų televizijos stotys tėvus, bandančius iš savo pyplių padaryti žvaigždes, rodo it normą).

Besivaikantys prestižo ir išorinio grožio, nevengiantys garsiai dievinti (ar nuvertinti) kitų ir perdėtai konkurencingi tėvai taip pat rizikuoja užauginti savo atžalas asmenybėmis, turinčiomis daugybę isteriškų bruožų. Tiesa, isteriškomis asmenybėmis dažnai tampa žmonės, vaikystėje patyrę rūpesčio ir dėmesio badą, – nemažai tikrų bei pseudožvaigždžių gali papasakoti tikrai liūdną savo vaikystės istoriją...

Nors didžiausią įtaką mūsų asmenybės raidai daro artimiausia aplinka, be jokios abejonės, yra ir kitų, ne ką mažiau reikšmingų faktorių. Pavyzdžiui, įgimtos savybės – emocionalumas, gyvybingumas, veržlumas ir spontaniškumas – yra palanki terpė isteriškai asmenybei formuotis (bet jei tokiam vaikui padėsime išsiugdyti atsakomybės jausmą, išmokysime užmegzti bei tobulinti santykius, nebijoti įsipareigojimų, galime tikėtis tikrai brandžios asmenybės).

Nepamirškime, kad 4–6 metų vaikui vystosi polinkis konkuruoti ir rungtyniauti – tai populiariesiems būdingos savybės, kurias šiuo metu itin vertina ir skatina mūsų visuomenė. Sąlygos gana palankios, vadinasi, turime nemažai šansų išugdyti isteriškų bruožų turinčias asmenybes. Bet nebūtinai jos visos turėtų tapti tikromis ar pseudožvaigždėmis – gal nemažai daliai jų užteks populiarumo tarp draugų ar kolegų arba socialiniuose tinklalapiuose.

Ar gali būti, kad kartais į populiarumą įninkama kaip į narkotikus? Viena žvaigždė prisipažino nusprendusi negimdyti vaikų – bijo pasirodyti papilnėjusi arba visai dingti iš televizoriaus ekrano...

Taip gali būti. Jei asmenybė nėra brandi, tai ir tokiam iššūkiui, kaip populiarumas, nebus atspari. Nepamirškime, kad į populiarumą įnikęs žmogus, negavęs įprastos dėmesio dozės, jaučia „alkį“ ir baimę. Net būtų galima atsargiai nubrėžti paralelę tarp įnikimo į populiarumą, šlovę, pripažinimą ir į narkotikus bei alkoholį. Juk nemažai garsių žmonių kovoja su priklausomybės ligomis.

Kaip tai paaiškinti? Isteriška asmenybė stengiasi gyventi susikurtoje realybėje, kur atsakomybei ir įsipareigojimui vietos skiriama nedaug. Alkoholis bei narkotikai padeda sukurti šią realybę. Tiesa, narkotikų vartojimas yra ir mados reikalas, o jei sieki būti populiarus, turi būti ir madingas... Nebrandi asmenybė leidžia sau manyti, kad „jei esu garsus, tai esu visagalis“. O ar visagaliui gali pakenkti vienas kitas kokaino „takelis“?

Vieni populiarūs tampa netikėtai, kiti – palaipsniui. Kokie iššūkiai laukia populiarėjančio žmogaus?

Pagrindinis iššūkis, kuris laukia populiarėjančio žmogaus, – įgyti gebėjimą susitvarkyti su vis didėjančia šlove, dėmesiu ir pripažinimu. Tam prireiks išpuoselėto atsakomybės jausmo, kurio, kaip jau supratote, isteriško tipo asmenybėms trūksta. Būtų puiku, jei populiarėjantys žmonės nepamirštų savikritikos ir atsakytų sau į klausimus: ar aš iš tiesų trokštu būti populiarus, kodėl man to reikia, ar esu pasiruošęs atlaikyti visus iššūkius bei kritiką, kokios naudos suteiks ir kokios žalos pridarys populiarumas? Norėčiau palinkėti nesivaikyti pigaus bei lėkšto populiarumo. Be abejonės, taip pat reikia būti pasiruošusiam atsisakyti didžiosios dalies savo privataus gyvenimo...

Skaičiau, kad žvaigždės praranda galimybę susidaryti visapusišką savojo „aš“ vaizdą, nes aplinkiniai žmonės mažiau su jomis atvirauja ir nesuteikia grįžtamojo ryšio.

Bet mainais už prarastas galimybes jie gauna progą nejausti būtinybės baimės, kurią patirtų kaip nelaisvę. Būtinybės baimė yra to, kas įprastiniame gyvenime būtina: įsipareigoti, būti atsakingam ir kažkuria prasme suvaržytam. Pavyzdžiui, viena didžiausių būtinybės baimių – žinojimas, kad mes būtinai pasensime. Isteriškos asmenybės ieško būdų, kaip kuo ilgiau išlikti jaunoms. Nemaža dalis pasaulio garsenybių puikiai maskuojasi – apsižvalgykite, kiek daug žvaigždžių atrodo kur kas jaunesnės, nei yra iš tiesų.

Juk gyvenimo suvaržymus galima meistriškai apeiti: ar žinote daug žvaigždžių, kurioms pavyko išlaikyti tvirtus santuokinius ryšius? Tapo įprasta, kad garsenybių biografijas puošia bent kelios skyrybos, ką jau kalbėti apie visus skandalus, į kuriuos įsivėlė dėl nesantuokinių ryšių... Toks atsakomybės, įsipareigojimų, suvaržymo baimės vengimas pasireiškia daugelyje jų gyvenimo sričių (pavyzdžiui, staiga jie pakeičia religines pažiūras). Žinoma, išskyrus ten, kur laukia svaiginantis pripažinimas ir šlovė...

Populiarumas neatsiejamas nuo žiniasklaidos, kuri, kaip teigiama, yra mūsų visų atspindys. Ką šiandieninė žiniasklaida byloja apie mus?

Nereikia būti labai įžvalgiam, kad pamatytum, kokias vertybes propaguoja šiandieninė žiniasklaida. Nieko čia nepadarysi, juk veikia nepaneigiamas laisvos rinkos dėsnis: yra paklausa, bus ir pasiūla. Tai „opiumas liaudžiai“. Ne pasiūla, o paklausa nulemia, kad į mūsų namus drauge su TV laidom ir žurnalais atkeliauja ne tik tikros, bet ir pseudožvaigždės su virtine intrigėlių, skandalų ir tariamais paslapčių šydais. Atkeliauja, nes įsileidžiam.

Čia kyla labai svarbus klausimas: kodėl mūsų visuomenei reikia būtent tokios informacijos? Deja, šią paklausą galiu paaiškinti tik visuomenės infantilumu ir isteriškumu, nenumaldomu polinkiu vartoti... Kodėl mes esame tokie? Dažnai man atrodo, kad griuvus Sovietų Sąjungai atsirado vertybių vakuumas. O šventa vieta, kaip žinome, ilgai tuščia nebūna: puolėme vartoti viską, kas suteikia laisvės iliuziją. Vartoti, nesidairydami į kokybę. Atvirai kalbant, negana to, jog patys „susimovėme“, tai dar ir jaunąją kartą panašiai auklėjame.

Galbūt domėjimasis žvaigždžių gyvenimu gali reikšti ir tai, jog mums gyvenime kažko trūksta (nuotykių, įvykių)?

Stebint garsenybių gyvenimus, mus užklumpa virtinė jausmų: pasididžiavimas ir garbė, kai mūsų sportininkai iškovoja pergalę; nusivylimas ir panieka, kai jiems nepasiseka; gėda ir nepatogu kažkam apsivogus. Galų gale, kiek azarto ir konkurencijos patiriame, kai sergame už kokio nors TV projekto dalyvį. Taigi, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gyvenime stinga spalvų, mes bandome užpildyti šią tuštumą stebėdami kitų gyvenimus ir taip bent iš dalies patenkindami savo jausminius poreikius.

Pastebiu, jog žmonės garsiai piktinasi kokiu nors asmeniu, deklaruoja, kad jo populiarumas yra abejotinos vertės, o vis tiek seka su juo susijusias naujienas. Kaip tai paaiškinti? Kokias naujienas sekame, galbūt tai atspindi ir mūsų pačių vertybes?

Gaila, bet tai iš tiesų atspindi mūsų ir mūsų visuomenės vertybes. Tai lyg užburtas ratas: žiniasklaida mums nepaliaujamai bruka lėkštus skandaliukus tol, kol prie jų pripratina, o tada maitina porciją po porcijos. Kokiomis priemonėmis skalbiate baltinius, plaunate indus ir valote dantis? Turbūt naudojate populiariausių firmų gaminius – padėkokite reklamai, kad apie juos sužinojote. Tie patys dėsniai galioja visai informacijai: jei nuolat matome smurtą, intrigas, skandalus, nežinia dėl ko išgarsėjusius žmones, tai norom nenorom persmelkia ir mūsų kasdienį gyvenimą.

Kaip išeiti iš šio užburto rato? Prisiminiau epizodą iš režisieriaus Vladimiro Bortko filmo „Šuns širdis“. Profesorius savo asistentui sako:

– Niekada prie pietų stalo neskaitykite sovietinės spaudos.
– Tai kad kitokios nėra... – nusistebi asistentas.
– Vadinasi, visai neskaitykite.

Šio straipsnio pabaigoje knieti papasakoti ne visai išgalvotą anekdotą. Garsių tėvų atžalą medžiojo korespondentė iš populiaraus žurnalo. Žymi pavardė + gera išvaizda + nebloga finansinė padėtis = lengva tapti žinomam. Po ketvirto žurnalistės skambučio žmogus neapsikentė: „Gal man užaugo tešmenys ir aš pradėjau duoti pieną badaujantiems Afrikos vaikams? Dar nepadariau nieko, kad apie mane reikėtų rašyti!“

Rankizmas – kas tai?

Anot dr. Roberto W. Fullerio, kaip rasistai skirsto žmones į juodaodžius ir baltaodžius, taip rankizmo atstovai – į kažką ir į nieką. Rankizmas – tai įžeidžiamas ir diskriminuojamas elgesys su mažesnę galią turinčiais žmonėmis. Kadangi žiniasklaida pateikia žvaigždes kaip tobulesnę gyvybės formą, dauguma žmonių norėtų sulaukti tokio paties pripažinimo – taip jie pagaliau atsikratytų epiteto „niekas“ ir taptų kažkuo. Pasak dr. Roberto W. Fullerio, žmonės siekia šlovės, kad nebepatirtų pažeminimo.

Paradoksas

Tikėti, kad šlovė atvers mums visą pasaulį, truputėlį naivu: gyvenimas rodo, kad garsenybių regėjimo laukas kaip tik susiaurėja – juk aibę dalykų už juos nuveikia vadybininkai ir asistentai. Koks paradoksas: vaikai nori būti žymūs, kad jaustųsi suaugę, tačiau tapę garsūs, jaučia labai vaikišką būseną...

Balandžio mėn. žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:

Interviu su dainininke Neda Malūnavičiūte
Kas mums trukdo būti protingiems?
Testas: ar esate sprendimų priėmimo profesionalas?
Kodėl mano vaikas elgiasi agresyviai?
Abiturientų ir jų tėvų rūpesčiai
Atradę savąjį kelią
Glamonės
Trys mitai apie viltį
Bulvarinis populiarumas
Puodelis kavos už 20 Lt
Pavasariškai – apie gyvybingumą ir aistrą gyventi
Dieviškoji nosis
Dieta ar pasninkas?
Apsvaigę nuo įspūdžių
AŠ NE PSICHOLOGAS
Infekuotas tekstas
Greitoji pagalba artėjant egzaminams.
Mano pašaukimas.
Arčiau vienas kito...
Kokie kvapai sudaro mano aromatą?

Žurnalas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vyresni kolegos įvertino Gabrieliaus Landsbergio laišką bendražygiams (174)

Po to, kai trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas...

Arūnas Milašius. Verslo katastrofa – kaip partizanas į kiemą įslinko europietiškas darbuotojų mentalitetas (43)

Dar prieš penkerius metus mažai kas tikėjo, kad į Lietuvą tyliai, tarsi partizanas prašliaužęs...

Narkevičius prabilo apie pokalbį su Nausėda: jau tada ekscelencija turėjo keistos informacijos (167)

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius laidoje „ DELFI diena “ įvertino dabartinius...

Šanchajuje gyvenantis lietuvis – apie situaciją Kinijoje: bijo, kad po poros dienų bus daug blogiau (155)

Visas pasaulis vis labiau įsitempęs stebi, kas vyksta Kinijoje dėl naujojo koronaviruso . Nors...

Per svarbūs atsistatydinti? Jaunoji karta priversta laukti

Jamie‘o Dimono vadovaujamas „ JPMorgan Chase &Co.“ ką tik užbaigė geriausius metus per...

Raudonuoju „Žmonių“ apdovanojimų kilimu žengia išsipusčiusios šou pasaulio garsenybės (28)

Ketvirtadienio vakarą Nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta iškilminga apdovanojimų...

„Žalgirį“ įveikusius kraštiečius pasveikinęs Giedraitis ir pats sulaukė širdį sušildžiusių sveikinimų

Kartu su Berlyno ALBA į Lietuvą atskridę šios ekipos sirgaliai turėjo ką pasakyti apie antrus...

Ką turi daryti vairuotojas, išvydęs priešais save laukinį gyvūną (13)

Žiemą vairuotojų budrumą tikrina ne tik oro sąlygos, bet ir laukiniai žvėrys : šaltuoju...

Ekspertai sudarė įdomiausių kelionių krypčių sąrašą: gražiausi miestai ir kultūros lobynai (1)

Pasaulyje tiek daug nuostabių ir neregėtų gamtos kampelių, paslaptingų miestų ir kaimelių,...

Koronaviruso atvejai Škotijoje nepasitvirtino – tyrimų rezultatai neigiami (10)

Dėl koronaviruso užkrato jau ir Škotijoje tikrinami keturi asmenys, o Pasaulio sveikatos...